Sveikata

2021.10.27 05:30

Svyrančios medikų rankos ir niūri realybė: įnoringi pacientai, jų priekaištai ir vos trijų žmonių komanda, gydanti 42 COVID-19 pacientus

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.10.27 05:30

Klaipėdos regione, kur situacija dėl sergamumo COVID-19 pradėjo blogėti prieš kelis mėnesius, padėtis yra įtempta. Kai kurios vadinamosios kovidinės ligoninės turi dorotis ne tik su iššūkiu gydant daugybę pacientų, spręsti medikų trūkumo problemą, bet ir taikstytis su įnoringais nepasiskiepijusiais ligoniais.

„Medikus įkalbėti dirbti COVID-19 skyriuje nėra sunku. Mes žinome, kad be mūsų niekas nepadės. Mes mokame dirbti. Dirbame ir naktimis. Ir sunkių momentų būna, ir lengvesnių būdavo. Dabar jau nėra. Bet pesimistinių nuotaikų neturėtų būti. Kiek bus tų pacientų, tiek mes gydysime, nors gydytojams, slaugytojams bus sunkiau, nei įprasta“, – taip dabartinę situaciją apibendrino Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas laikinai einantis Aleksandras Šalavėjus.

Sunkiomis COVID-19 formomis sergantys ir be nuolatinės medikų priežiūros namuose sveikti negalintys pacientai į Kretingos ligoninę vežti pradėti dar vasarą. COVID-19 skyrius čia duris atvėrė rugpjūčio viduryje.

„Čia Klaipėdos krašte ir prasidėjo pirmiausia – maždaug dvi savaitės po Jūros šventės. Aišku, yra ir kitas momentas – daug žmonių buvo suvažiavę į Palangą. Atsipalaiduoja žmonės atostogų metu“, – prisiminė A. Šalavėjus.

Pacientų skaičius lenkia praėjusių metų piką, padėtį sunkina medikų stygius

Šiuo metu ligoninėje nuolat gydoma 40–50 COVID-19 liga sergančių žmonių, 26 taikoma deguonies terapija, reanimacijoje gydomi 2 žmonės. Jų sveikatos būklė yra itin sunki, tad skirta plaučių ventiliacija.

Iš 42 pirmadienį ligoninėje gydytų pacientų tik 8 yra pasiskiepiję.

A. Šalavėjaus teigimu, praėjusiais metais, kai Lietuvoje kilo antroji COVID-19 banga, ligoninėje net ir įtempčiausiu metu nebuvo tiek daug pacientų, kiek gydoma dabar, tad medikams darbo krūvis smarkiai išaugo.

Tiesa, jeigu pacientų bus daugiau, anot laikinojo ligoninės vadovo, bus rasta vietų, kur ligonius priimti, tačiau rasti medikų, kurie galėtų gydyti šiuos pacientus, bus iš tiesų sudėtinga, mat jau dabar susiduriama su personalo trūkumu.

„Medikų iš tiesų trūksta. Trūksta ir slaugytojų, ir slaugytojų padėjėjų, ypač trūksta gydytojų. Praktiškai 3–4 medikai 42 pacientus turi“, – pasakojo pašnekovas.

A. Šalavėjus akcentavo, kad nors medikai ir neprieštarauja eiti dirbti į COVID-19 liga sergantiems žmonėms skirtus skyrius, apskritai mažesnėms ligoninėms medikų rasti nėra lengva.

„Budinčiųjų, sakyčiau, turbūt apie pusė yra vietinių, o pusė – atvažiuojančių iš kitur. Slaugytojų trūksta katastrofiškai. Dabar, kai tie skyriai susiskirstė, reikia daugiau postų. Kiek lengviau rasti slaugytojų padėjėjų. Nors tam reikia išsilavinimo, mes siunčiame mokytis keturiems mėnesiams. Bet keturi mėnesiai yra ne ketveri metai“, – dėstė A. Šalavėjus.

Pastebima, kad medikus vargina ne tik dėl sunkiai sergančiais pacientais užpildytų skyrių išaugęs darbo krūvis fizine prasme, bet ir didelis psichologinis krūvis.

„Antra banga jau buvo sunki. Praėjusių metų gale ji prasidėjo, bet mes daugiausia turėjome 30–32 pacientus. Dabar būna ir 50, o dirba tie patys žmonės. Aš net nesuprantu, kaip jie dar ištveria. Nors visas gyvenimas toks – pailsi ir vėl į darbą. Sunku. Tikrai sunku“, – pasakojo laikinasis ligoninės vadovas.

Tiesa, su medikų trūkumo problema susiduria ne visos gydymo įstaigos. Klaipėdos regiono centre – uostamiestyje – veikiančios Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga tikino, kad darbuotojų trūkumas šioje įstaigoje nėra didelė problema.

„Vyksta natūrali darbuotojų kaita dėl amžiaus ar šeiminių aplinkybių, tad kartais ieškome vieno kito specialisto. Kasmet į darbą priimame iki dešimties jaunų gydytojų. Galbūt dažniau jaučiame slaugytojų kaitą, kai kada susiduriame su problema ieškodami nekvalifikuoto, pagalbinio personalo“, – dėstė J. Sąlyga.

Pasak ligoninės vadovo, poskyriuose, kur gydomi COVID-19 sergantys pacientai, darbuotojų netrūksta, nepastebėta ir tendencija, kad žmonės vengtų čia dirbti dėl per menko atlyginimo.

„Klaipėdos jūrininkų ligoninėje tokiuose padaliniuose vidutinis gydytojų atlyginimas siekia 6 600 eurų, slaugytojos – 3 300 eurų, pagalbinių darbuotojų – 1 360 eurų iki mokesčių“, – vardijo J. Sąlyga.

Nukreipė kitų skyrių darbuotojus

Gargždų ligoninė medikų trūkumo problemos išvengė dėl to, kad ligoninės pastatas nėra pritaikytas infekcinėms ligoms gydyti, tad atidarius COVID-19 skyrius teko apriboti kai kurių kitų darbą, o ten dirbusius medikus nukreipti į naujai pradėjusius veikti skyrius.

„Šiuo metu lyg ir stabilu tiek su medikais, tiek su pacientais. Kadangi mūsų įstaigos infrastruktūra yra nepritaikyta, kai atidarėme kovidinį skyrių, nebegalime guldyti į terapinio aktyvaus gydymo ir buvo iškart nutrauktos vaikų stacionarinės paslaugos.

Personalas automatiškai nukreiptas į kovidinį skyrių, nes čia reikia žmonių – iškart susidaro trys postai: izoliacinis ir du kovidiniai. Siekiant užtikrinti tas paslaugas, Vaikų skyriaus darbuotojai perėjo į kovidinį“, – pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė.

Pirmadienio ryto duomenimis, ligoninėje buvo gydoma 14 COVID-19 liga sergančių pacientų, 12 iš jų taikoma deguonies terapija.

„Aišku, nuolat yra guldoma į izoliacinį skyrių – nuolat matome važiuojančias greitąsias. Ten jau irgi priguldyta, juos testuojame, o rytoj ryte spręsime, kur padėsime tuos pacientus“, – dėstė V. Ruškienė.

Ne visi nepasiskiepiję ir į ligoninę patekę pacientai pakeičia nuomonę, bet priekaištų medikams negaili

Nors šioje ligoninėje medikų stygiaus problemą pavyksta išspręsti, medikai, kaip ir kitur, yra smarkiai pavargę. Įtampos nemenkina ir tai, kad anaiptol ne visi pacientai spinduliuoja pagarbą ir empatiją gyvybę gelbstintiems medikams.

„Nuotaikos turbūt visur vienodos. Ir pikta darosi. Praėjusį penktadienį buvo 13 pacientų, iš jų 12 neskiepytų. Štai ir atsakymas, kodėl taip vyksta. O pretenzijos iš šių pacientų arba atvykstančiųjų… Skundų ir nepasitenkinimo dėl apžiūros, priežiūros sulaukiame. Jie mano, kad yra vieninteliai ir t. t. Tai jau tiesiog nebemotyvuoja, rankos svyra, nes nematyti prošvaisčių su tais pakilimais. Norėtume ramiai teikti paslaugas kitiems pacientams. Kodėl turi kentėti kiti pacientai, nesergantys COVID-19?“ – klausė V. Ruškienė.

Ligoninės vyriausioji gydytoja pasakojo, kad kai kurie pacientai medikus kaltina išgalvotais dalykais, esą pas sergančiuosius medikai neateina, nestebi jų būklės. Nors iš tiesų gydytojai ir slaugės nuolat stebi situaciją, tik apsauginiai kostiumai visus padaro vienodus ir patys pacientai neatskiria, kas buvo priėjęs.

„Kaltina, kad neateina dvi ar tris paras apžiūrėti. O juk su kombinezonu nė neatskirsi, ar ten valytoja, slaugytoja, ar gydytoja. Neužsirašinėja kiekvienas ant kombinezono kaskart, kas jis yra. O mes sulaukiame pretenzijų iš artimųjų, kad nebuvo medikas kelias paras. Paskambinu medikui – jis kaip tik stovi prie paciento, kurio giminės ir artimieji skundžiasi. Visokių yra nesusipratimų“, – pasakojo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja.

Pasak pašnekovės, anaiptol ne visi COVID-19 sergantys ir dėl sunkios ligos eigos į nuolatinę medikų priežiūrą patekę pacientai pakeičia savo nuomonę dėl skiepų ar visos pandemijos.

„Yra, kurie gailisi, kad nesiskiepijo. Bet yra visokių. Tokių, kurie nesiskiepijo ir vis tiek laikosi tokios nuomonės, jų nepakeisi“, – sakė V. Ruškienė.

Kretingos ligoninei vadovaujančio A. Šalavėjaus teigimu, į šią ligoninę patekę sunkiai COVID-19 sergantys pacientai elgiasi įvairiai – neigiamą nuomonę apie skiepus, pandemiją pakeičia ne visi, tačiau dažniausiai žmonės jaučia tam tikrą nesmagumo jausmą, gėdijasi pakelti akis į medikus.

„Jie vengia tos temos, neturi ko pasakyti. Nors, aišku, mes per daug su jais ir nekalbame, nes tam neturime labai daug laiko – reikia gydyti, jiems dažniausiai trūksta deguonies ir jie patys nelabai gali kalbėti“, – pasakojo A. Šalavėjus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt