Sveikata

2021.11.01 11:06

Kol poliklinikose tiesiasi eilės, siūlo konsultuotis nuotoliniu būdu: telemedicinos ateitis – ir skubiai pagalbai

Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.11.01 11:06

Per pandemiją išbandytos nuotolinės medikų konsultacijos skinasi kelią. Ekspertai sako, kad dalį paslaugų teikiant nuotoliu galima efektyviau organizuoti medikų darbą bei išvengti eilių. Nuotolines konsultacijas tarp gydytojų specialistų ketinama diegti ir skubios pagalbos skyriuose.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Kas ketvirta konsultacija – nuotoliu

Kauno Kalniečių poliklinikoje užsiregistravę apie 30 tūkst. pacientų. Registratūroje žmonių netrūksta. Telefonų skambučiai taip pat netyla. Ilgiausios eilės – laukiant gydytojų specialistų konsultacijų. Labiausiai užimti kardiologai, neurologai, gastroenterologai, ilgiau gali tekti palaukti ir okulisto konsultacijos.

„Karantino laikotarpis užtęsė kai kurių ligų paūmėjimus, tad dabar medikams krūvis didesnis. Gydytojų specialistų konsultacijos gali tekti laukti iki mėnesio. Jei gydytojas populiaresnis, laukimas gali užtrukti ir daugiau nei mėnesį. Pas šeimos gydytojus tenka laukti iki 7 dienų, bet būna ir ilgesnių eilių“, – sako Kalniečių poliklinikos vadovė Iveta Dubrova.

Ieškant sprendimo, pacientai registruojami ne tik kontaktinėms, bet ir nuotolinėms konsultacijoms.

„Šeimos gydytojas per valandą tris pacientus konsultuoja kabinete, vieną – nuotoliniu“, – pasakoja I. Dubrova.

Anot jos, dalį darbo organizuojant nuotoliu, sumažinamas kontaktų skaičius poliklinikoje taip užkertant kelią pandemijos plitimui. Lengviau suderinamas vizitų laikas, optimaliau organizuojamas medikų darbas.

Telefonu pacientui paskambinę medikai išrašo vaistų receptus, paskiria tyrimus, informuoja apie prevencines programas. Jei paskambinus telefonu pacientas negali tinkamai apibūdinti savo sveikatos, kviečia ateiti.

„Pacientai per pandemijos laikotarpį priprato prie nuotolinių konsultacijų, jie kartais ir nori daugiau nuotolinių konsultacijų. Dėl tokių dalykų, kaip nuolatinių vaistų vartojimo pratęsimo, kai būklė stabili, žmogui patogiau. Ypač tiems, kurie dirbantys, jiems nereikia ateiti, laukti priėmimo eilėje“, – sako Kalniečių poliklinikoje dirbanti šeimos gydytoja Ieva Norkienė.

Receptų pratęsimas – internetinėje klinikoje

Ilgų eilių poliklinikose problemą pasitelkdamos telemediciną bando spręsti ir startuolius kuriančios kompanijos. Kaune prieš tris mėnesius veiklą pradėjo internetinė klinika „Dimedic“. Ji turi licenciją pirmojo lygio ambulatorinėms paslaugos teikti. Didžioji dalis jų – elektroninių receptų pratęsimas.

„Pacientas turi užsiregistruoti, internetu užpildyti klausimyną, pateikti duomenis apie savo sveikatą. Viskas vyksta dialogo principu. Paciento klausiame apie medicinos istoriją, apie simptomus. Gydytojai turi prieigą prie e-sveikatos sistemos. Gali pasitikrinti, ar nėra neatitikimų su paciento pateikta informacija“, – apie konsultacijas internetu pasakoja klinikos vadovas Dainius Puodžiūnas.

Anot internetinės klinikos steigėjo, telemedicina priartina pacientus prie gydytojų, leidžia efektyviau organizuoti medikų darbą, sutrumpinti eiles.

„Tai krūvio mažinimas medikams, nes apie 30 proc. pacientų per karantiną ateidavo tik prasitęsti receptų, tai įsivaizduokit, kokios eilės tik dėl menko klausimo, kurį gali išspręsti per porą minučių nuotoliniu būdu“, – sako D. Puodžiūnas.

Kol kas internetu gydytojai elektroninius receptus gali išrašyti dėl bendrosios asmens sveikatos susirgimų, odos ligų, alergijų, seksualinės sveikatos sutrikimų. Paslauga mokama. Anot vadovo, jei pagal pateiktą užklausą internetu konsultacija negalima, pacientams pinigai grąžinami. Ateityje telemedicinos paslaugas teikianti klinika ketina konsultacijas teikti telefonu, vaizdo skambučiais.

SAM: nuotolinė konsultacija nepakeis kontaktinės

Šeimos gydytojų nuotolinės konsultacijos įteisintos 2018 metais. Tvarkos aprašo nuostatose numatyta, kad kas antra jų paslauga gali būti nuotolinė. Praėjusiais metais dėl pandemijos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuotolinių paslaugų teikimas dar labiau išplėstas.

„Labai aiškiai teisės aktuose esame reglamentavę tas situacijas, kai galima teikti nuotolines paslaugas. Pavyzdžiui, vaistinių preparatų pratęsimui, kai paciento būklė yra stabili. Gydytojas pasiklaus, kokia savijauta, ar nebuvo skausmų, koks pulsas, koks kvėpavimas, ir tada išrašys receptus. Taip pat nedarbingumo pažymėjimo pratęsimui.

Nuotoliu galima susiderinti klausimus dėl kontaktinės konsultacijos. Pasiklausęs, kas atsitiko, gydytojas pasako, kad reikės prieš ateinant padaryti kraujo, šlapimo tyrimus. Juos paskiria. Tada pacientas kontaktinei paslaugai atvyksta pasiruošęs, su tyrimais. Tai yra vadybinis instrumentas, kuriuo reikia naudotis“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Birutė Kavaliauskienė.

Anot SAM atstovės, nuotolinės šeimos gydytojo konsultacijos taupo pacientų ir gydytojų laiką. Tačiau klinikos vien nuotolinių paslaugų teikti negali.

„Jau kalbantis su pacientu gali labai greitai paaiškėti, kad jį reikia tuoj pat pamatyti, nes vien skausmą įvertinti telefonu ar per ekraną yra rizika medicininei klaidai“, – sako B. Kavaliauskienė.

Telemedicina skubiojoje pagalboje

Telemediciną, kaip sprendimą, specialistai mato ir teikiant skubią pagalbą. Jau perkama telemedicinos įranga, leisianti rajono ligoninių medikams nuotoliu konsultuotis su didžiuosiuose skubios pagalbos centruose esančiais specialistais.

„Prieš keletą metų esame pasiskaičiavę, kad apie 20 proc. tų, kurie atvyksta į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių iš rajonų, galėtų pagalbą gauti pas save, rajono ligoninėje. Ieškojome priežasčių, kodėl jie atvyksta.

Paaiškėjo, kad kartais trūksta patirties dirbant su retesne patologija, kartais tiesiog manoma, kad centre padarys daugiau, nei rajono ligoninėje. O paaiškėja, kad reikia tik elementarių tyrimų ir paprastos gydytojo konsultacijos“, – apie telemediciną skubiojoje pagalboje pasakoja Kauno klinikų Skubios medicinos klinikos vadovas Kęstutis Stašaitis.

Prognozuojama, kad, sudarius galimybę regionuose dirbantiems medikams konsultuotis nuotoliu su didesnių gydymo įstaigų skubios pagalbos centrais, dalis pacientų pagalbą gaus regione. Kritinės būklės pacientams, kuriuos teks pervežti, po konsultacijos jau kelionės metu bus galima pradėti gydymą.

„Taip organizuota pagalba atlaisvins labiausiai užimtus centrus nuo nereikalingo srauto, o pacientai išvengs nereikalingų kelionių tarp rajono ir didelių miestų ir taip operatyviau gaus pagalbą. Pacientai, jei ir atvyks, elementarius tyrimus bus atlikę regiono ligoninėje.

Dabar išeina atvirkščiai, pacientas be tyrimų atvažiuoja į didelį centrą, o specialistų, rentgeno, ultragarso aparatų skaičius yra ribotas, todėl visi susigrūda į vieną tašką laukdami tyrimų. Mes norime decentralizuoti pradinį ištyrimą, kad pacientai suvažiuotų su tyrimais ir tada sprendimą mes galėtume daryti greičiau“, – sako K. Stašaitis.

Telemedicinos centrai iki kitų metų pabaigos turėtų būti įdiegti Kauno klinikų, Santaros klinikų ir Vilniaus universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriuose. Kiekvienas šių skyrių prisijungs ir nuotolines konsultacijas teiks keturioms regiono ligoninėms.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt