Sveikata

2021.10.24 17:40

Kasiulevičius: save pasipriešinimo vadais laikantys asmenys kas dieną kursto ir ragina nepaklusti taisyklėms

LRT.lt2021.10.24 17:40

Artėjanti mūsų nerimo žiema. Taip savo įraše feisbuke kelių ateinančių mėnesių perspektyvą apibūdina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius. Jis sako, kad problemų kelia ne tik kova su COVID-19, bet ir visuomenės susipriešinimas.

V. Kasiulevičius įraše sako, kad vakcinų naudą parodo ir 3 milijonų Puerto Riko gyventojų, iš kurių pasiskiepijo 2 milijonai, tyrimas.

Anot jo, tyrimas atskleidė, kad vakcinų nauda, vertinant hospitalizaciją, matoma jau 25–34 metų amžiaus grupėje, o, vertinant, kaip ji apsaugo nuo mirties, – 45–54 ir vyresnėse amžiaus grupėse.

„Vakcinų apsauga nėra amžina (...) – ji laipsniškai mažėja. (...) Natūralus imunitetas irgi nėra amžinas – per 1 ar 2 metus sirgsime pakartotinai. Turime vilties, kad pakartotinai sirgsime lengviau. Kaip ir turime vilties, kad vakcinos padės lengviau ištverti pakartotinius susirgimus“, – tvirtina profesorius.

Vis dėlto ne ką mažesnė problema yra žmonių veiksmai, kuriems tiesioginę įtaką daro pandemija ir jos valdymo priemonės, o to pasipriešinimo Vyriausybės politikai vadai kursto žmones elgtis neatsakingai.

„Apie karą, kai šaunama į žmogų – apsaugos darbuotoją, paprašiusį užsidėti kaukę. Save pasipriešinimo vadais laikantys asmenys kas dieną socialiniuose tinkluose kursto ir ragina nepaklusti taisyklėms, priešintis. Smurtas tėra pasekmė. Niekas nežino, kas taps kita auka“, – tvirtina V. Kasiulevičius.

Jis priduria, kad pandemija visuomenę padalijo į dvi nesutaikomas stovyklas, kuriose savotiškai patogu būti.

„Bandau suprasti, kaip mes visi jaučiamės abiejose fronto pusėse. Pervargę nuo darbo, aiškinimo ir įrodinėjimo medikai neberenka žodžių tiek piktybiniams troliams, tiek išsigandusiems žmonėms, bandantiems rasti pasiteisinimų savo baimei.

Plinta raginimai nebeteikti pagalbos neskiepytiems asmenims. Kitoje pusėje matau piktdžiugos pilnus naujuosius antipandemijos lyderius ir jų įkvėptus išdidžiai laukiančius testavimo žmones, kurie jau daug kartų kategoriškai atsisakė skiepų. Jie taip apsisprendė ir jie tikisi laimėti, apginti savąją tiesą“, – rašo medikas.

Jis pabrėžia, kad skirtingose barikadų pusėse įsivyrauja atomazgos laukimas.

„Pasipriešinimo lyderiai“ savo sekėjus informuoja apie artėjantį karantiną ir lemiamą kovos etapą. Valdžia, norėdama išvengti galbūt jau neišvengiamos konfrontacijos, kas dieną atideda sprendimus rytdienai. Suprantu tą jausmą, kai bandai pereiti plonu ledu, o aplinkui krinta sviediniai. Kai esi užšalusio ežero viduryje, niekas negali pasakyti, kuria kryptimi ledas storesnis“, – svarsto profesorius.

V. Kasiulevičius teigia manantis, kad neskubėdama Vyriausybė elgiasi teisingai.

„Bet aš klydau daugybę kartų. Sunku pasakyti, ar gerai gali patarti ekspertai. Kad nuspręstum teisingai, turbūt jau reikia nebe ekspertų, o tylos ir nuojautos. Sprendimai – ne visada konsensusai.

Bet iki to lemiamo momento daugelio žmonių širdis gali pasiekti kantrybė. Ji yra didžiausias sumaišties priešas. O prievarta – paskutinis ginklas, kai nėra pasirinkimo. Stovintys eilėje ir laukiantys testo žmonės ieško alternatyvos. Tikiu, kad dauguma jų nešaus į kojas apsaugos darbuotojui“, – įraše feisbuke akcentuoja medikas.

Jis sako, kad kas nors turėtų imtis lyderystės šioje sudėtingoje situacijoje. Profesorius svarsto apie Bažnyčios arba prezidento Gitano Nausėdos telkiantį vaidmenį. Vis dėlto jis svarsto, ar dar yra tų, kurie turėtų pakankamą autoritetą spręsti tokią krizę.

„Kažkas turėtų rasti jėgų imtis lyderystės ieškoti to, kas mus jungia. Gal Bažnyčia? Gal vietoj sakyklų dalinimo politikams (prieš pirmą turą vieniems, o prieš antrą turą kitiems) geriau pakviesti visus suvokti save krikščionimis, kurie privalo vieni kitus išgirsti. Gal prezidentas? Sukvietęs sisteminių ir nesisteminių partijų lyderius išleistų juos tik po susitarimo dėl veiksmų plano žiemai. Nebežinau, ar kas nors dar turi tokiems dalykams autoritetą“, – nerimauja profesorius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt