Sveikata

2021.10.19 19:51

Ekspertai pritaria Šimonytės mintims: iki pavasario su COVID-19 susidurs kiekvienas nesiskiepijęs

Domantas Katelė, LRT.lt2021.10.19 19:51

Antradienį premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad jei COVID-19 plitimo tempai Lietuvoje nelėtės, iki pavasario liga persirgs bene visi neskiepyti Lietuvos gyventojai. Tam pritaria ir ekspertai, kurie sako, kad tai yra tikrai tikėtina.

„(...) pagal tai, kaip virusas plinta dabar, per šią žiemą ir su galiuku pavasarį, labai tikėtina, kad delta virusas dėl savo ypatybių tuos žmones, kurie bus atsisakę skiepytis, pasieks“, – interviu BNS sakė ministrė pirmininkė.

Čaplinskas: su virusu susidurs visi – taip pat ir pasiskiepiję bei persirgę

Užkrečiamų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas teigia, kad tokie premjerės spėjimai yra tikrai tikėtini.

„Reiktų pataisyti, kad su virusu gali susidurti dauguma žmonių, taip pat ir persirgę ar pasiskiepiję. Virusas toliau plačiai cirkuliuoja. Viruso plitimo greitis yra kaip vėjaraupių ar net didesnis, tai reiškia, kad labai didelis. Dabar mes turime vieną iš greičiausiai plintančių virusų iš to, ką mes žinome gamtoje. Uždavinys būtų, kad kuo daugiau žmonių, prieš susidurdami su virusu, jau turėtų imunitetą“, – sako S. Čaplinskas.

Jis priduria, kad stipresnis imunitetas turi didesnes galimybes susidoroti su virusu taip, kad jis žmogui gali būti menkai jaučiamas. Čia, anot profesoriaus, pasitarnaus ir sustiprinanti dozė.

„Jeigu gauni nedidelę viruso dozę ir imunitetas stiprus, tai žmogus gali net nepajausti. Jis gaus tik sustiprinančią dozę natūraliu keliu. Pats net nežinos, kad buvo susidūręs su virusu, bet imunitetą tik pastimuliuos. Kuo bus stipresnis imunitetas susidūrimo su virusu metu, kuo susidūrimo metu gaus mažiau to viruso, tuo silpniau vystysis infekcinis procesas. Žmogus arba nesirgs arba sirgs lengvai ir trumpesnį laiką platins virusą“, – tvirtina jis.

Vis dėlto S. Čaplinsko teigimu, tai gali lemti, kad sveikatos apsauga iki to laiko gyvens itin sudėtingomis sąlygomis.

„Sveikatos apsaugos sistema gali gyventi karo sąlygomis. Tokiu skausmingu būdu mes pasieksime tą endeminį viruso plitimo būdą, kurį jau pasiekė Švedija, Danija ir panašiai“, – teigia infekcinių ligų specialistas, pridurdamas, kad tai gali lemti, jog užsikrėtusių žmonių bus, bet ne tiek daug, kad nuo to kentėtų kiti pacientai ir nekels problemų sveikatos apsaugos sistemai.

Zemlys-Balevičius: imunitetą įgis visi – vakcinų arba natūraliu keliu

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius LRT.lt portalui sakė, kad I. Šimonytės įvardytas kelias – neišvengiamas.

„Vaikai eis į mokyklas, viskas atlaisvinta, o mes matome skaičius. Anksčiau ar vėliau, imunizacija pasieks visus – vakcinomis ar natūraliu keliu“, – sako jis.

Mokslininkas priduria, kad siekiant pandemijos pabaigos, reikia sulaukti momento, kada nebebus žmonių, kurie su virusu nesusidūrė.

„Premjerė atkartoja tai, kas pasaulyje visuotinai žinoma. Tose šalyse, kur vakcinacijos lygis yra aukštas, ten nieko nėra, o kitur serga daugybė žmonių. Tai reiškia, kad jeigu žmonės nenori vakcinuotis, tai gauna tą imunitetą natūraliai. Visiškai teisingas premjerės pasisakymas“, – pabrėžia V. Zemlys-Balevičius.

Anot jo, nėra aišku, ką darys Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos institucijos, kurios tiesiogiai dirba su ligoninėmis. Duomenų mokslininko teigimu, Vyriausybė galėtų pasukti ir Latvijos keliu – užsidaryti, siekiant suvaldyti pandemiją.

„Tiek ilgai ligoninės karo sąlygomis netemps. Nenoriu spekuliuoti, bet dėl to reikės kažką daryti – mąstyti kaip atlaisvinti ligonines. Kadangi žmonės nesiskiepija, tai pandemija prasitęs. Žmonės miršta, ligoninės užkištos, ką daryti? Kaip Latvija, užsidarai 3 savaitėms, tada atsidarai ir lauki, banguoji. Čia vienas iš variantų, nežinau, kaip darys Vyriausybė“, – svarsto V. Zemlys-Balevičius.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ir Latvijos situacija nėra identiška – Lietuvoje imunizacijos rodiklis yra aukštesnis.

„Ten turbūt pastebėjo, kad bus blogai, priėmė sprendimus anksčiau. Jie negali sau to leisti. Kol ligoninės gali laikytis, tol viskas laikosi, o atvejai atvejais“, – sako mokslininkas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt