Sveikata

2021.10.17 21:27

Rezidentūros pertvarka neprasidėjo trejus metus ir greičiausiai neprasidės dar dvejus

Joana Lapėnienė, Kristina Karlonė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.10.17 21:27

Po medicinos studijų universitete, gavę gydytojų diplomus ir licencijas, savarankiškai gydyti jie gali tik po maždaug septynerių metų rezidentūros. Deja, per tuos metus, pasak gydytojų rezidentų, jie patirties neįgauna, nes yra susigrūdę dviejose universitetinėse ligoninėse ir tenka kautis dėl galimybės gauti praktinių įgūdžių. 

Jaunųjų gydytojų asociacija pasiekė, kad būtų įteisintas vakarietiškas pakopinės rezidentūros modelis ir rezidentai, įgavę kompetencijų, palaipsniui galėtų jas teikti savarankiškai, dirbti regioninėse ligoninėse. Įstatymas priimtas 2018 metais, tačiau neveikia – vieni valdininkai visai neskuba kurti reikalingų teisės aktų, kitiems trūksta kompetencijos juos vertinti. Tikimasi, kad naujasis rezidentūros modelis pagaliau pradės veikti 2023-aisiais, tačiau akivaizdu, kad skubėti niekam nenaudinga, nes dabar gydytojai rezidentai – pigi darbo jėga.

Savaitė. Migrantų istorija nesibaigia: norinčių kirsti sieną daugėja, EK nori paaiškinimų

Gydytojai rezidentai skundžiasi, kad jie yra susigrūdę dviejose universitetinėse ligoninėse Vilniuje ir Kaune, kur jiems dažniau tenka atlikti nesusijusius su jų rezidentūros studijomis darbus, vyresnieji kolegos esą nėra linkę dalytis patirtimi.

„Dažniausiai jiems yra numetamos administracinės pareigos. Jeigu norisi gauti kažkokių papildomų įgūdžių, tenka pasilikti po darbo valandų [...] Vyksta klinikinių įgūdžių medžioklė, nors rezidentūros procesas neturėtų būti tam skirtas“, – sako Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas.

Jaunųjų gydytojų asociacija ir Valstybės kontrolė apklausė gydytojus rezidentus, šie nurodo patiriantys nepagarbų vyresniųjų kolegų elgesį, patyčias ir net mobingą.

„Patys rezidentai rašo, kad jų vadovai dažnai yra tiesiog butaforiniai. Tai yra žmogus, su kuriuo rezidentas net nesusitinka“, – teigia K. Kilčauskas.

Jaunųjų gydytojų atstovai sako, kad jie yra pigi darbo jėga universitetinėms ligoninėms: už rezidentūrą universitetai gauna vadinamąjį studijų krepšelį, kurį skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o už tai kad rezidentas dirba – jam atlyginimą moka specialus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) fondas. Pati gydymo įstaiga, kurioje dirba gydytojas rezidentas, prisideda prie to tik priedų mokėjimu už darbą šventinėmis dienomis, naktinius budėjimus.

„Faktiškai gydytojas rezidentas tai gydymo įstaigai, kurioje jis dirba, su savo, kaip rezidento, darbo sutartim, jisai tampa praktiškai nemokama darbo jėga, nes už viską apmoka valstybė atskirai“, – aiškina K. Kilčauskas.

Gydytojai rezidentai siūlo plėsti praktikos bazių tinklą. Universitetų vadovybė tikina, kad visoje Lietuvoje yra dešimtys ligoninių, pasirengusių priimti jaunuosius specialistus, tačiau į periferiją vykti pasiryžta vos 2 procentai rezidentų.

„Aš tikrai nežinau nė vieno atvejo, kai nebuvo leidžiama išvykti į rezidentūros bazę, jei ji yra akredituota“, – teigia LSMU Podiplominių studijų centro dekanas prof. dr. Juozas Kupčinskas.

Šiemet Valstybės kontrolė vertino, kaip užtikrinama studijų kokybė aukštosiose mokyklose, ir nustatė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nė karto neatliko rezidentūros programų išorinio vertinimo. Taigi, universitetai patys rengia programas, patys jas ir vertina.

„Paprastai studijų programos visos yra vertinamos akredituojant jas bent kartą per 6 metus, ir pamatėme, kad rezidentūros programos vertintos nebuvo ir, tiesą sakant, jas planuojama vertinti [...] tik 2023 metais“, – sako valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė tikina negalinti atsakyti už pirmtakų sprendimus.

„Na, mano žiniomis, 2019 metais tik buvo priimtas sprendimas dėl rezidentūros programų vertinimo. Kodėl anksčiau tai nebuvo daroma ir nebuvo priimta, tai tikrai sunku būtų atsakyti“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad išorinį studijų vertinimą Švietimo ministerijai pavaldus Studijų kokybės vertinimo centras atlikti neįgalus.

„Išorinis rezidentūros programų vertinimas – ne mūsų kompetencijos sritis. Tai Studijų kokybės vertinimo centro sritis. Ir tai nevyksta dėl paprastos priežasties: 64 programos, nerandama atitinkamų ekspertų, kad jie galėtų tai atlikti ir finansavimo nėra“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas.

Jaunųjų gydytojų asociacija ragino keisti rezidentūros modelį, sekti Vakarų pavyzdžiu pagal pakopinių kompetencijų modelį: gydytojas rezidentas palaipsniui įgyja pasirinktos specialybės kompetencijas ir tai patvirtinantį pažymėjimą, gali savarankiškai teikti paslaugas ir gauti už jas atlygį. Seimas 2018-aisiais pagaliau priėmė įstatymą, tačiau procesas įstrigo. Universitetai surašė naujas rezidentūros programas, o jas turi tikrinti dabar jau Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga.

„Sveikatos apsaugos ministerijai mes pateikę, bet Valstybinė akreditavimo tarnyba turi daug pastabų mūsų rekomendacijoms ir, aišku, jie teikia įvairius pasiūlymus ir todėl tas yra“, – teigia V. Kasiulevičius.

„Šiuo metu už rezidentūrą atsako dvi ministerijos ir tai, mūsų galva, neteisingas modelis, dėl to, kad rezultate niekas nėra atsakingas už mus. Turėtų vis dėlto prisiimti visą atsakomybę Sveikatos apsaugos ministerija“, – teigia VUL Santarų klinikų gydytoja rezidentė Miglė Gedminė.

Anot J. Šiugždinienės, natūralu, kad Švietimo ministerija, kuri atsakinga ir už doktorantūrą, yra taip pat atsakinga ir už rezidentūrą. „Mes visada tariamės su SAM ir jie neabejotinai dalyvauja“, – sako J. Šiugždinienė.

„Tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nelabai supranta, ką reiškia gydyti, o Sveikatos apsaugos ministerija nelabai nori žinoti ir suprasti, ką reiškia mokyti. Tai tie studentai pasimeta tarp dviejų ministerijų“, – mano Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas K. Kilčauskas.

Jaunųjų gydytojų asociacija teigia, kad pagrindinė sveikatos apsaugos problema – vizijos nebuvimas. Sprendimų priėmėjai nežino, kaip ateityje atrodys ligoninių ir sveikatos apsaugos tinklas, o, to nežinant, vargu ar galima suskaičiuoti, kiek ir kokių specialybių gydytojų reikės ateityje. Už rezidentūrą atsakingi Vilniaus ir Kauno universitetų padalinių vadovai mano, kad pakopinė rezidentūra pagaliau pradės veikti po dvejų metų – 2023-aisiais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt