Sveikata

2021.10.15 23:30

Problema, apie kurią kalbama retai: silpnaregius pamiršta ne tik verslai, bet ir institucijos

Giedrė Skridailaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.15 23:30

Minint Baltosios lazdelės dieną, Seime diskusijoje atkreiptas dėmesys į silpnaregių ir blogai matančių žmonių problemas. Pasak Aklųjų ir silpnaregių asociacijos, visuomenė ir verslai dažnai nesusimąsto apie jas, o patys žmonės neretai nedrįsta prisipažinti.

„Pinigus laikydavome stalčiuje, aišku dėl to, kad abu su tėčiu nematome“, – sako Vytautas Gendvilas.

Jis taip skaito jau nuo mažų dienų ir sako, kad tai vienas mėgstamiausių užsiėmimų. Kadangi niekada nematė gerai, nesiskundžia ir dabar. O savo regėjimo spragas apibūdina taip: „Kai žiūriu į moteris, nematau jų raukšlių veide, nebent jau jos labai išraiškingos. Kai einu gatve, nematau nuorūkų, nematau smulkių šiukšlių, bet aišku nematau ir ką norėčiau matyti, pavyzdžiui, smulkių užrašų“.

Panorama. Per susitikimą su rinkėjais mirtinai subadytas JK parlamentaras Davidas Amessas (su vertimu į gestų k.)

Silpnaregystė pasireiškia įvairiai. Yra žmonių, kurie neskiria spalvų, mato kaip per rūką, gali matyti tik regėjimo lauko centrą arba pakraščius. Kai kurie apie regos problemas nedrįsta prisipažinti.

„Yra dalis žmonių, neneigsime to, kurie slepia tai, nes yra labai pragmatiški pasiskaičiavimai ir darbdavių požiūris yra toksai, koks yra“, – teigia Aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas.

Minint Baltosios lazdelės dieną, Seime diskusijoje atkreiptas dėmesys į silpnaregių ir blogai matančių žmonių problemas.

„Pamačius silpnai matantį žmogų iš šalies nepasakytum, kad jis mato silpnai. Jis už nieko neužkliūna, jis puikiai atlieka funkcijas, nusivalo namuose dulkes, išsivalo langus“, – teigia Aklųjų bibliotekos komunikacijos vadovė Ramunė Balčikonienė.

Tačiau vos žengę iš pažįstamos aplinkos tokie žmonės atsiduria nemaloniose situacijose. Silpnaregius dažnai sunku išskirti iš minios – jie neturi baltosios lazdelės. Turintys regos problemų sako, kad ypač sunku įstaigose.

„Jeigu mygtukų daug ir viskas surašyta mažu šriftu, tai reikia kartais išsitraukti ir padidinimo stiklą, kad išsimuštum numerėlį tokį, kokio reikia“, – dalijasi V. Gendvilas

„Bendraujant su Aklųjų ir silpnaregių sąjunga, neradome kol kas tokių sprendimų, ką reikėtų keisti įstatyminėje bazėje, nes tas informacijos prieinamumas šiame etape yra gana sunkiai reglamentuojamas. Manau, kad čia svarbiausias dalykas yra sąmoningumas“, – teigia Seimo TS-LKD frakcijos narys Justas Džiugelis.

Tačiau tiek valstybinis, tiek privatus sektorius šį tą gali padaryti, kad silpnaregiai jaustųsi saugiau – viską rašyti didesnėmis raidėmis, o projektuodami vidaus ir lauko erdves atminti, kad svarbiausia pagalba silpnai matantiems – kontrastai. Grindys, sienos ir durys turėtų būti skirtingų spalvų. O pavojingos vietos, stikliniai įėjimai ar laiptai – pažymėti.

„Dažnai atrodo, kad ten yra lygu, o iš tikrųjų tai būna vien dvi pakopos. Na ir kartais tenka šiek tiek skristelti“, – pripažįsta V. Gendvilas.

Statistikos departamento duomenimis, silpnaregių Lietuvoje yra apie 300 tūkstančių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt