Sveikata

2021.10.20 18:25

Sveikatos sistema gyvena baisiomis bangomis: ar jos kolapsas Lietuvoje jau įvyko?

Domantas Katelė, LRT.lt2021.10.20 18:25

COVID-19 ligos atvejų skaičiui kasdien Lietuvoje siekiant bene tris tūkstančius, o su kiekviena diena užfiksuojamų mirčių nuo viruso daugėjant, imta nerimauti dėl sveikatos apsaugos sistemos sutrikimo. Politikai tikina, kad sistemos kolapsas jau įvykęs, o didžiausios asmens sveikatos priežiūros įstaigos Lietuvoje tvirtina, jog situacija tikrai nėra lengva.

Veryga: sveikatos apsaugos sistemos kolapsas iš dalies yra įvykęs

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovas ir Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga teigia, kad Lietuvos pasirinkta vakcinavimo strategija nedavė rezultatų. Anot buvusio sveikatos apsaugos ministro, turėjo būti gerinamos sąlygos pasiskiepyti vyresnio amžiaus žmonėms.

„Tos šalys, kurios atsisakė sudėtingų karantinų, turi pasiskiepijusias vyresnio amžiaus grupes, kurioms pavojus yra didžiausias. Lietuva pasirinko visiškai kitą strategiją: tuo metu, kai sustojo vyresnio amžiaus asmenų skiepijimasis, kai pasiekė prisotinimą tų, kurie patys savo noru važiavo, skiepijosi, valstybė iškart perėjo prie jauno amžiaus žmonių kategorijos ir sukūrė priemonių jaunimui, pavyzdžiui, galimybių pasą. Paskatos buvo kuriamos jaunesnio amžiaus žmonėms, kuriems grėsmė yra mažesnė“, – sako A. Veryga.

Jis priduria, jog nebuvo taikomos jokios priemonės, kad tie žmonės, kuriems COVID-19 liga yra pavojingiausia, būtų apsaugoti.

„Mes palikome tuos, kuriuos labiausiai reikėjo paskiepyti, nepaskiepytus ir netaikėme jokių priemonių, kad juos pasiektume. Ką čia kalba ministras, kad buvo važiuojama, tai nebuvo sistema, tai tebuvo pilotai.

LRT diskusijoje buvo įvardyta, kad tik trečdalyje savivaldybių šeimos gydytojai turi vakcinų. Tai reiškia, kad net šitoje grandyje, kur senoliai patys ateina dėl sveikatos problemų, kur jų niekur nereikėtų vežti, ir ten vakcinų nėra. Nekalbant apie komunikaciją, skirtą tai amžiaus grupei“, – Vyriausybės darbą kritikuoja LVŽS atstovas.

Jo teigimu, sveikatos apsaugos kolapsas jau vyksta, nes vis daugiau žmonių negali gauti reikalingų paslaugų dėl COVID-19 pacientų, kuriems gydyti atiduodami kiti skyriai.

„Kolapsas nėra mirtis, tai yra tam tikra būsena, kai bent dalis sistemų negali veikti, kaip veikė. Kaip ir žmogui, kai įvyksta kolapsas, jis nėra sąmoningas, bet nėra ir negyvas. Su sveikatos sistema kažkas panašaus vyksta jau seniai. Sistema gyvena baisiomis bangomis. Paklausę, ką kalba pacientai, išgirstume, kad neatnaujinamos paslaugos, daug kas vyksta nuotoliu. Iš vienos pusės, yra ribojimų, iš kitos pusės, taip ir neatsidaro tai, kas galėtų atsidaryti, neaišku, dėl kokių motyvų“, – pabrėžia jis.

A. Verygos teigimu, sveikatos apsaugos sistema priversta veikti taip, kad pirmiausia teiktų paslaugas tiems, kuriems jų reikia čia ir dabar. Vis dėlto rinktis, ką gelbėti, o ko ne, nereikia.

„Daugėjant sergančių žmonių, natūralu, kad sveikatos apsaugos sistema veikia principu „pirmiausia svarbiausi dalykai“. Kartais sako, kad čia rūšiavimas, bet taip nėra. Mūsų sistema nėra pasiekusi tokio lygio, kai turi labai daug sužeistų ir žiūri, ką išgelbėti, o ko ne. Ji pirmiausia gelbėja žmones, kuriems pagalbos atidėti negalima: infarktai, insultai, traumos ir panašiai.

COVID-19 ir kitomis infekcijomis sergantys žmonės, jeigu jiems išsivysto kvėpavimo nepakankamumas, sutrinka prisotinimas deguonies, negali laukti. Tai nėra sąnario operacija, kurią galima atidėti pusei metų. Sistema prisitaiko, pirmiausia teikia paslaugas šiems žmonėms, vadinasi, kitiems paslaugos atidedamos. Tai yra kolapsas – tarpinė būsena, kada sistema veikia, bet veikia nenormaliai ir nesugeba patenkinti kitų poreikių, kurie nėra susiję su COVID-19“, – sako buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Pasak A. Verygos, sveikatos apsaugos sistemos kolapsas gali lemti tai, kad daugybė pacientų negaus reikalingų paslaugų. Dėl to gali kilti komplikacijų ar atsirasti sudėtingesnių operacijų poreikis.

„Aš manau, kad iš dalies jis (kolapsas, – LRT.lt) yra įvykęs. Jeigu dalis paslaugų apribota arba atidėta, o taip yra, nes aš matau viešų pareiškimų, kad ištisus skyrius pertvarko COVID-19 paslaugoms teikti, tai reiškia, kad tai vyksta. Dalis paslaugų atidedama vėlesniam laikui.

Kai kas gal ir gali palaukti, bet labai sudėtinga pasakyti žmogui, kuris nepaeina, kad palauktų dar pusę metų. Jeigu reikia planinių operacijų, tai jos nėra išsigalvotos, čia ne plastinės operacijos, kai gali pasididinti arba nepasididinti lūpų. Mes kalbame apie planines, bet svarbias operacijas, pavyzdžiui, išvaržas, jos blogina žmogaus gyvenimo kokybę, uždelstas jų gydymas gali reikalauti sudėtingesnių operacijų“, – tvirtina LVŽS frakcijos Seime narys.

Sejonienė: Lietuvos sveikatos apsaugos sistema sirgo dar iki COVID-19

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime atstovė ir Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė teigia mananti, kad šiuo metu priimami sprendimai parlamente sprendžia su pandemija susijusias problemas.

„Jie yra orientuoti į tą gyventojų grupę, kuri serga sunkiausiai ir kuriai rizika numirti yra didžiausia, šie žmonės sudaro didžiausią dalį hospitalizuojamų pacientų. Aš kalbu apie vyriausius mūsų gyventojus. Tos 100 eurų išmokos motyvuos juos ir jų artimuosius, kurie taip pat turi daug įtakos. Ta priemonė yra tinkama“, – sako J. Sejonienė.

Ji sako suprantanti, kodėl Vyriausybė nenori priimti griežtesnių priemonių, nes didelė dalis gyventojų jau pasiskiepiję.

„Suprantu Vyriausybės nenorą įvesti griežtesnių priemonių – karantino, gyventojų judėjimo, veiklos ribojimų. Nemaža dalis gyventojų yra pasiskiepiję. Labai tikiuosi, kad ta priemonė suveiks ir ta gyventojų dalis pasiskiepys, ir mums pavyks išvengti ligoninių perkrovimo“, – viliasi konservatorė.

J. Sejonienės teigimu, atsakomybė krinta ne tik ant Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kadangi už pandemijos valdymą yra atsakingas kiekvienas politikas. Vis dėlto ji pritaria, kad SAM padarė klaidų, tačiau jų padaro kiekvienas, tarp jų ir buvusi SAM vadovybė.

„Ar padaro klaidų? Padarė ir praėjusi Vyriausybė, ir praėjusi SAM vadovybė. Dėl istorijos su „Kitokiais pasikalbėjimais“ – mano nuomone, ne taip turėtų būti valdomi procesai valstybėje.

Ne tik Vyriausybė turėtų daugiau daryti, bet ir kiti politikai, Seimo nariai, prezidentas, [asmenys] pretenduojantys į politikus, kad situacija stabilizuotųsi. Svarbu, kad visi gyventojai irgi veiktų, kad situacija stabilizuotųsi. Vyriausybė priima politinius sprendimus, kai situacija to reikalauja, bet ją kuria gyventojai. Kai jie imsis atsakomybės, elgsis taip, kad ją būtų galima stabilizuoti, tai ir įvyks“, – komentuoja TS-LKD atstovė.

J. Sejonienė pabrėžia, kad neverta manyti, jog galimybė gauti paslaugas arti užtikrina jų kokybę.

„Tos paslaugos, kurias neva mes teikiame pavienėse savivaldybėse, mažose ligoninėse, sudaro įspūdį, kad jeigu jis [žmogus] turi galimybę atsigulti į ligoninę, tai ta paslauga yra kokybiška. Deja, taip nėra“, – tvirtina konservatorė.

Ji sako, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema dar iki COVID-19 pandemijos susidūrė su dideliais iššūkiais. Egzistavo disbalansas tarp lovų skaičiaus ir personalo, ypač slaugytojų. Anot politikės, yra nustatyti kriterijai, iš kurių galima spręsti, ar sveikatos apsaugos sistemą jau ištiko kolapsas.

„Lietuvių sveikatos rodikliai yra labai prasti – pagal išgyvenamumą, gyvenimo trukmę, ligas, hospitalizacijas esame Europos Sąjungos autsaideriai. Ta sistema ir prieš tai buvo nesubalansuota.

Dabar, kai atsirado COVID-19, turime nustatytus kriterijus, kiek mes galime leisti tai sistemai ir sveikatos priežiūros įstaigoms užsipildyti pacientais, kurie serga COVID-19, kad nesutriktų sveikatos paslaugų teikimas kitomis ligomis sergantiesiems.

Siekis turėtų būti ne užimti kuo daugiau lovų, bet kuo ilgiau išlikti sveikiems. Tai pasakytina ne tik apie COVID-19, bet ir apie kitas ligas. Šito supratimo mums labai trūksta“, – sako J. Sejonienė.

Ligoninėse situacija sudėtinga

Situacijos rimtumą patvirtina ir Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Gitana Letukienė. Ji trečiadienį teigė, kad užimtumas yra išties didelis.

„Vilniaus regione yra gydomi 548 COVID-19 liga sergantys ligoniai, 53 – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

Ryte buvo užimta 86 proc. aktyvaus gydymo ir 78 proc. reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugoms teikti skirtų vietų COVID-19 ligoniams.

Santaros klinikose iš 111 aktyvaus gydymo vietų užimtos 102, o iš 36 lovų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose užimta 31.

Penktadienį planuojama atidaryti naują padalinį ir Trakų ligoninėje COVID-19 ligai gydyti“, – sakė Santaros klinikų atstovė.

Šiuo metu Kauno regiono ligoninėse COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtos 45 reanimacijos ir intensyviosios terapijos (RITS) lovos su dirbtinio plaučių ventiliavimo (DPV) galimybe, iš jų užimtos 29.

Stacionare šiuo metu yra numatyta 400 lovų. Antradienį 306 yra užimtos. 245 pacientams reikalingas papildomas deguonis.

LRT.lt primena, kad rugsėjį vykusiame LRT forume demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, kad turi būti aiškiai nubrėžta riba dėl COVID-19 pacientų ligoninėse. Tąkart buvęs premjeras sakė, kad sistema negali leisti nukentėti pacientams, sergantiems kitomis ligomis.

„Turėtų būti užbrauktas brūkšnys – yra 300 lovų, 50 lovų reanimacijoje. Turi būti aiškiai pasakyta: užsipildys, ir viskas, bet kitų ligonių sąskaita žmonių problemų spręsti nereikia. Čia, manau, yra esminis dalykas, nes sveikatos sistema negali būti uždaryta, negali būti sustabdytos planinės paslaugos, nes žala yra gerokai didesnė žmonėms, kurie laikosi įstatymų, saugo save ir kitus“, – tąkart dėstė S. Skvernelis.

Šios S. Skvernelio nubrėžtos ribos Lietuvoje yra peržengtos jau senokai. Remiantis „Our World in Data“ duomenimis, beveik 1 300 COVID-19 liga užsikrėtusių pacientų yra hospitalizuota, o penktadienį Santaros klinikos paskelbė, kad vien Vilniaus ir Alytaus apskrityse 52 pacientai gydomi reanimacijoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt