Sveikata

2021.10.15 14:10

Zemlys-Balevičius koronaviruso skaičiuose įžvelgia naujų tendencijų: dvi savivaldybės teikia vilčių

Domantas Katelė, LRT.lt2021.10.15 14:10

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius savo feisbuko paskyroje teigia, kad pastebima nauja – „vakcinuotų epidemija“. Užkrečiamų ligų specialistai tam pritaria teigdami, kad toks procesas jau anksčiau buvo fiksuojamas kitose šalyse, tačiau jis kelia kur kas mažiau iššūkių sveikatos apsaugos sistemai.

V. Zemlys-Balevičius teigia, kad matomas atvejų atsiplėšimas nuo mirčių ir hospitalizacijos.

„Lyginant dabartinius skaičius su praėjusių metų pikais, pradeda matytis naujų atvejų atsiplėšimas nuo hospitalizacijų ir mirčių. Tokį skirtumą matėm kitose šalyse su aukštu vakcinacijos procentu, tai galima spėti, kad Lietuvoje po truputį pereinam į vakcinuotų žmonių epidemiją“, – sako mokslininkas. Jis aiškina, kad tai gali būti susiję ir su išaugusiu vaikų sergamumu, nes jiems mirties ir hospitalizacijos rizika yra kur kas mažesnė.

Anot jo, kai kuriose savivaldybėse jau matomas atvejų skaičiaus mažėjimas. Kaip sako V. Zemlys-Balevičius, tai galėtų būti traktuojama kaip imunizacijos pasekmė.

„Dviejose savivaldybėse, kuriose buvo viršyti praeitų metų rekordai, jau prasidėjo atvejų kritimas. Labiausiai tikėtina, kad matome imunizacijos poveikį. Kai populiacijoje sumažėja žmonių, nemačiusių viruso, virusui nėra kur plisti ir naujų atvejų pradeda mažėti“, – teigia jis.

Kaip savo įraše teigia V. Zemlys-Balevičius, dėl delta atmainos vis daugiau žmonių, kurie iki šiol nesiskiepijo, įgaus natūralų imunitetą. Vis dėlto jis priduria, kad pikas dar nepasiektas. Pasiektą piką rodytų tokia pat situacija ir kitose savivaldybėse.

„Kol kas tai tik dvi savivaldybės, tai negalima daryti toli siekiančių išvadų, bet tai, ką matome šiose savivaldybėse, atkartoja tai, kas buvo kitose šalyse. Jeigu per ateinančias savaites pamatysime tokį persilaužimą daugiau savivaldybių, tai reikš, kad ketvirtosios bangos pikas netoli“, – priduria mokslininkas.

Nepaisant to, V. Zemlio-Balevičiaus teigimu, kol kas lengva nebus, nes yra pasiektos sveikatos apsaugos sistemos pajėgumų ribos.

„Neturintiems imuniteto, laukiantiems piko, be ir taip didesnės rizikos susirgti, prisidėjo rizika negauti gydymo, o tai reiškia, kad mirčių statistika dar kurį laiką liūdins. Deja, situacija pablogėjo ir turintiems imunitetą, nes kol kas yra demokratija, tai yra paslaugų visi negaus vienodai. Guodžia tai, kad tikimybė, kad jų prireiks, yra ženkliai mažesnė nei tiems, kurie nėra imunizuoti“, – pabrėžia jis.

Žvirblienė: užsikrėtimų skaičius pats savaime nėra ypač svarbus rodiklis

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė teigia, kad „vakcinuotųjų epidemija“ nėra joks fenomenas. Jos teigimu, tai buvo pastebima kitose šalyse jau seniau.

„Kitose šalyse toks procesas taip pat buvo matomas, Jungtinėje Karalystėje tai buvo pastebima jau vasaros pabaigoje. Nebeliko aiškaus ryšio tarp užsikrėtimų ir mirčių skaičiaus.

Užsikrėtimų yra, nes apsauga nėra 100 proc., bet žmonės dažniau serga nesunkiai, tai tų mirčių nėra daug. Tai natūralus dalykas, jis parodo, kad vakcinos apsaugo nuo sunkaus susirgimo ir mirties. Užsikrėtimų skaičius pats savaime nėra ypač svarbus rodiklis“, – sako profesorė.

Ji priduria, kad svarbiausias darbas dabar – išlaikyti veikiančią sveikatos apsaugos sistemą, siekti, kad mažėtų sunkių ligos atvejų ir mirčių nuo infekcijos skaičius. A. Žvirblienė sako, kad įtakos turėtų trečioji vakcinos dozė.

„Izraelis irgi yra rodomas kaip pavyzdys. Kai jie plačiai įdiegė 3 skiepą, tai labai pasijautė per hospitalizacijų ir mirčių skaičių – jų ryškiai sumažėjo. Ten, kaip ir kitose šalyse, yra nemaža visuomenės dalis nepaskiepyta, tai tas plitimas tarp nepaskiepytų žmonių duoda aukštą mirčių ir hospitalizacijos rodiklį“, – sako Vilniaus universiteto profesorė.

A. Žvirblienė įvardija du užsikrėtimo srautus. Pirmasis – kuris lemia aukštą mirčių ir hospitalizacijų skaičių, toks plitimas yra būdingas tarp nepasiskiepijusiųjų. Antrasis srautas lemia tai, kad, net ir esant aukštam atvejų skaičiui, hospitalizacijų ir mirčių skaičius yra itin žemas, jis nekelia problemų sveikatos apsaugos sistemai.

„Vakcinuotųjų epidemija yra žymiai mažiau grėsminga negu plitimas tarp nepasiskiepijusių žmonių. Jei būtų tik tokie skaičiai, kaip tarp pasiskiepijusių, kur būna kelios mirtys per parą, bet šiuo metu reanimacijos palatos yra užpildytos daugiau negu 90 proc. nepasiskiepijusių.

Jeigu būtų 10 kartų mažesni šitie skaičiai, tai nebūtų tokios grėsmės sveikatos apsaugos sistemai. Tam tikras procentas žmonių serga, serga sunkiai, bet tai yra nepalyginamai mažesni skaičiai, lyginant su nepasiskiepijusiais pacientais. Kalbant apie grėsmę, tai, žinoma, didžiausia grėsmė yra būtent tarp nepaskiepytų asmenų“, – teigia ekspertė.

Čaplinskas: norint išvengti sunkios viruso formos, gydymą reikia pradėti kuo anksčiau

Užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas teigia, kad pasiskiepiję gal ir platina virusą, ypač pirmosiomis užsikrėtimo dienomis. Vis dėlto vėliau išskiriama viruso koncentracija sumažėja.

„Pasiskiepiję žmonės irgi gali platinti virusą, ypač pirmąsias penkias dienas, ir jį platina taip pat gausiai. Tik vėliau išskiriamo viruso koncentracija sumažėja, jis trumpesnį laiką bus užkrečiamas ir mažesnė tikimybė, kad sirgs sunkiai ar atsidurs intensyviosios terapijos skyriuje.

Natūralu, kad virusas toliau plinta, statistika rodo, kad užsikrečia ir į ligoninę patenka ir tie, kurie pasiskiepiję. Pasiskiepijusiems imunitetas „įsijungia“ greičiau ir net jei nespėja išvis neutralizuoti viruso, tai klinikiniai simptomai vystosi trumpiau“, – sako ekspertas.

Jis priduria, kad augantis atvejų skaičius tiesiogiai koreliuoja su hospitalizacijų ir mirčių skaičiumi. Anot profesoriaus, siekiant užkirsti kelią susirgti sunkia viruso forma, būtina pradėti gydymą kuo anksčiau.

„Svarbu pabrėžti tai, kad, augant atvejų skaičiui, nepriklausomai nuo to, kokia yra žmogaus klinikinė būklė, svarbu užsikrėtus kuo greičiau pradėti gydymą. Tą rodo ir kitų šalių duomenys – kuo anksčiau yra pradedama gydyti liga, tuo geresni yra rezultatai.

Nepriklausomai nuo to, kokia yra bendra žmogaus sveikatos būklė dėl imuniteto, amžiaus, kitų gretutinių ligų. Išvardintiems žmonėms, turintiems papildomų rizikos faktorių, prie kurių priskiriamas ir nutukimas, jiems tikimybė susirgti ir atsidurti ligoninėje, ypač jeigu bus pavėluotai pradėtas gydymas, išauga“, – tvirtina jis.

S. Čaplinsko teigimu, siekiant apsisaugoti nuo sunkios ligos formos ar patekimo į ligoninę, vertėtų stiprinti savo imunitetą.

„Prieš pradedant gydymą, vertėtų pasitarti su gydytoju, bet būtina prižiūrėti savo imunitetą, sekti mitybą, vartoti daugiau skysčių, arbatų, vitaminą C ir D, matuoti kraujo įsisotinimą deguonimi.

Taip pat vertėtų įsigyti pulsoksimetrą. Jeigu jau yra diagnozuota COVID-19 liga, reikėtų stebėti, o jeigu stringa kraujo įsisotinimas deguonimi, tai gali būti ženklas, kad reikėtų rimtesnio gydymo“, – patarimais dalijasi užkrečiamųjų ligų specialistas.

Anot S. Čaplinsko, jeigu žmogus serga gretutinėmis ligomis, tai reiškia, kad viruso klinikinė eiga bus sunkesnė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt