Sveikata

2021.10.16 11:51

Profesorius Pūras apie migrantų vaikų emocinę sveikatą: jei vėliau turėsime bėdų su paaugliais, dėl to jų kaltinti negalėsime

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.10.16 11:51

Žmogaus teisių organizacijos ragina pasirūpinti migrantų vaikų emocine sveikata. Vaikų psichiatras, profesorius Dainius Pūras LRT RADIJUI sako, kad laisvės atėmimo sąlygomis gyvenantys vaikai ypač išgyvena priešiškai nusiteikusią aplinką ir savyje kaupia nuoskaudą. Anot jo, tokia nuoskauda vėliau gali tapti rimta problema mūsų visuomenei, o kaltinti dėl to migrantų jau negalėsime – juk patys užsibrėžėme nesudaryti migrantams šiltnamio sąlygų.

Anot žmogaus teisių organizacijų, atlikti tyrimai rodo, kad pabėgėlių stovyklose gyvenantys vaikai ypač dažnai susiduria su psichikos sveikatos sutrikimais. Anksčiau atlikti tyrimai tokiose stovyklose Graikijoje atskleidė, kad dalis nepilnamečių galvojo apie savižudybę arba mėgino tą padaryti. Kiti vaikai kentėjo nuo panikos atakų, nerimo, agresijos priepuolių, nuolat sapnavo košmarus arba liovėsi kalbėję. Žmogaus teisių organizacijos atviru laišku ragina valdžios atstovus pasirūpinti Lietuvoje esančių migrantų vaikų emocine sveikata.


Keliolika metų Lietuvoje gyvenanti, Lietuvos pilietybę turinti, kavos verslą sostinėje vystanti etiopė Eskedar Maštavičienė sako, kad valdžios institucijos turi pasitelkti visą nevyriausybinių organizacijų siūlomą paramą. Pati kadaise pabėgėlių stovykloje gyvenusi moteris teigia, kad vaikams ši patirtis yra didelis stresas.

„Jei vaikai stovyklose yra su savo tėvais, tai be visa ko, kas nutinka, bent jau jaučiasi saugūs būdami kartu. Tačiau, kaip žinome, yra ir tokių vaikų, kurie stovyklose gyvena be tėvų. Tokie vaikai praranda saugumo jausmą, jie nežino, ką turi daryti, kaip turėtų elgtis tam tikroje situacijoje. Nežinojimas, nauja vieta ir neaiškumas, kas jiems bus – tai tas stresas, kuriame gyvena tokie vaikai“, – sako E. Maštavičienė.

Moteris pripažįsta, kad sukurti tinkamą vaikams atmosferą pabėgėlių stovyklose yra labai sunku, tačiau pasistengti visada galima. „Pabėgėlių stovyklose labai sunku vaikams sukurti saugią vietą. Savanorių gera valia ir žaidimai sukuria visai kitą nuotaiką vaikams, – teigia ji. – Valdžia pažeidžiamiausias migrantų grupes, kurių tarpe yra ir vaikai, perkelia į saugesnes vietas. Apgyvendinimo klausimu šita problema yra sprendžiama ir tai jau yra sveikintinas dalykas. O kalbant apie psichologinę pagalbą, tai labai pagelbėtų ir žaidimų terapija.“

Galbūt valdžia ir negali skirti tam tikro finansavimo, tačiau galėtų padaryti, kad psichologai ar psichologijos studentai, kurie atvyksta į Lietuvą iš kitų šalių, galėtų ten savanoriauti. Iš valdžios pusės reiktų politinio geranoriškumo.

E. Maštavičienė

Vis tik, pastebi pašnekovė, reikia nepamiršti, kad „jei ir būtų psichologai ar savanoriai, į pabėgėlių stovyklas jie negali paprastai patekti“. „Leidimai išduoti tik kelioms organizacijoms, kurios gali ateiti ir daryti savo darbą. Pavyzdžiui aš negaliu ten nueiti ir pabendrauti, pasikalbėti su tais žmonėmis. Galbūt valdžia ir negali skirti tam tikro finansavimo, tačiau galėtų padaryti, kad psichologai ar psichologijos studentai, kurie atvyksta į Lietuvą iš kitų šalių, galėtų ten savanoriauti. Iš valdžios pusės reiktų politinio geranoriškumo“, – viliasi pati pabėgėlės duonos ragavusi E. Maštavičienė.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius, vaikų psichiatras, profesorius Dainius Pūras sako, kad nors dabar gyvenimo sąlygos migrantams ir gerėja, tačiau primena, kad nuo pat pradžių valdžios tonas buvo „nesudaryti jiems čia šiltnamio sąlygų“.

„Tuose žodžiuose tarp eilučių buvo pasiųsta žinutė, kad nereikia migrantams sudaryti gerų gyvenimo sąlygų, o tame tarpe ir jų vaikams, – nusivylimo neslepia ŽTSI vadovas. – Kitaip tariant, taip buvo suprantamos atgrasymo priemonės. Parodėme pasauliui, kad Lietuva nėra tokia valstybė, kuri svetingai priima. Tai aš manau, kad mums reiktų visiems susitarti, jog tokio įvaizdžio mes daugiau nebekurtume, nes nuo to blogai ne tik čia atvykstantiesiems, bet ir mums patiems.“

Profesorius tikina, kad labiausiai nuo tokių nesvetingų gyvenimo sąlygų kenčia būtent migrantų vaikai. Pasak vaikų psichiatro, priešiškai nusiteikusioje aplinkoje gyvenantiems vaikams kaupiasi nuoskauda, o tai, anot jo, nėra gerai nei migrantams, nei juos priimančiai visuomenei.

Jei mes paskui matysime paauglių tarpe visokių elgesio problemų ir jiems versime kaltę, tai turime žinoti, kad mes patys, kaip valstybė ir visuomenė, prie to prisidėjome.

D. Pūras

„Vaikai mato, kaip sunku jų tėvams. Jie labai gerai jaučia ar aplinka yra saugi jiems, ar priešiškai nusiteikusi. Viena iš bėdų yra ta, kad jei tokia situacija užsitęsia ilgiau, tai kaupiasi nuoskauda. Jie juk praktiškai laisvės atėmimo sąlygomis gyvena.

Jei vėliau pamatysime visokių paauglių elgesio problemų ir jiems versime kaltę, turime žinoti, kad mes patys, kaip valstybė ir visuomenė, prie to prisidėjome. Tikrai nenoriu tokio scenarijaus, o ir tas klaidas mums dar nevėlu taisyti“, – įspėja profesorius D. Pūras.

Kaip problemos sprendimo būdą, vaikų psichiatras nurodo vaikų integracijos į visuomenę būtinybę. Pasak D. Pūro, tokiu sprendimu laimėtų abi šalys: tiek migrantai ir jų vaikai, tiek ir Lietuvos visuomenė.

Plačiau apie migrantų vaikų emocinę sveikatą – radijo reportažo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt