Sveikata

2021.10.06 22:02

Iš skaudžių patirčių gimė pagalba sergantiesiems Alzheimeriu – algoritmas leidžia ligą diagnozuoti ankstyvojoje stadijoje

Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.06 22:02

Kauno technologijos universiteto mokslininkai sukūrė algoritmą, leidžiantį ankstyvoje stadijoje diagnozuoti Alzheimerio ligą. Jis veikia analizuojant magnetinio rezonanso tomografijos vaizdus. Anot mokslininkų, jų kūrinys – tikslesnis nei ankstesni.

Kauno Alzheimerio klubui vadovaujanti kaunietė Vida Danienė rengia susitikimus su žmonėmis, kurių artimiesiems diagnozuota Alzheimerio liga. Apie dešimtmetį moteriai teko slaugyti ir šia liga sirgusią mamą.

„Žmogus visiškai praranda bet kokius gebėjimus ir galų gale jis negali būti vienas, nenueina į tualetą, jis nepavalgo, jis nesugeba suprasti ką jam sakai, jis neatpažįsta daiktų, visą laiką reikia gyventi už jį“, – patirtimi dalijasi moteris.

Panorama. Į Seimą keliauja Vyriausybės siūlymai: mokami testai, 100 eurų už skiepą ir premijos senjorus įkalbėjusiems medikams

Kauno technologijos universitete prie kompiuterio ekrano palinkusios doktorantės istorija panaši.

„Mano mama sirgo, daug dalykų ji nebegalėjo prisiminti, nebegalėjo atlikti paprastų kasdienių užduočių“, – pasakoja doktorantė Modupe Odusami.

Pasiūlytos mokslinio darbo temos ėmusi tyrėja bando nustatyti algoritmą, leidžiantį dar ankstyvoje stadijoje diagnozuoti ligą.

„Algoritmas yra pritaikytas atpažinti ankstyvą kognityvinių funkcijų sutrikimą, analizuojant magnetinio rezonanso vaizdus“, – aiškina doktorantė.

„Išmokinome kompiuterinį algoritmą analizuoti, matuoti vaizdus, šiuo atveju magnetinio rezonanso nuotraukas, nufotografuotas įvairiais gyliais. Ir bandoma padaryti tai, kad tas kompiuterinis protas gebėtų išrūšiuoti, kad šita grupė priklauso žmogui, kuris neturi sutrikimų, šita priklauso grupei, kuri turi gal ankstyvų kognityvinį sutrikimą“, – nurodo universiteto Multimedijos inžinerijos katedros profesorius Rytis Maskeliūnas.

Manoma, kad Lietuvoje gali būti apie 50 tūkstančių šia liga sergančiųjų. Nors ji nepagydoma, medikai sako ankstesnė diagnozė – privalumas.

„Kuo ankščiau nustatysi ligą, kuo anksčiau įvardinsi simptomus, tai padeda žmogui ją priimti, su tuo susitaikyti, kokius vaistus paskirti, pritaikyti aplinką“, – tvirtina Kauno klinikų neurologė Greta Pšemeneckienė.

Mokslininkai ateityje ketina diegti algoritmus nustatančius ligą ne tik pagal smegenų magnetinio rezonanso nuotraukas, bet ir pagal balsą akių vyzdžių judesius. Kad mokslininkų sukurtą algoritmą būtų galima taikyti praktiškai, reikėtų atlikti klinikinius tyrimus, sukurtą produktą patvirtinti kaip diagnostinę priemonę.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt