Sveikata

2021.09.30 21:25

Medikė apie iš mirties nagų išplėštus COVID-19 pacientus: dauguma apgailestauja, kad nespėjo pasiskiepyti

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.09.30 21:25

Paros susirgimų COVID-19 skaičius artėja prie dviejų tūkstančių, o mirčių – vėl dviženklis, iš devyniolikos šešiolika asmenų buvo neskiepyti ar paskiepyti tik viena doze. Kai kuriose ligoninėse įrengiama papildomų reanimacijos lovų, kurios iki šiol buvo skirtos kitų ligų pacientams. „

„Dienos temoje“ – Santaros klinikų II reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus (RITS) vedėja docentė Donata Ringaitienė ir klinikų Anesteziologijos, RITS ir skausmo gydymo centro vadovas profesorius Tomas Jovaiša, turintis patirties ir Londono ligoninių reanimacijose.

– Kokia situacija šiuo metu yra Santaros klinikose?

T. Jovaiša: Ligonių daugėja. Rytoj atidarome dar vieną Intensyviosios terapijos poskyrį Santaros klinikose, nes tas reanimacijos lovų skaičius, kurį buvome numatę COVID-19 pacientams, šiandien yra nepakankamas. Numatoma, kad tiek lovų, kiek buvome suplanavę, bus užimtos per artimiausią savaitgalį. Situacija yra įtempta. Šiuo metu daugiau negu pusė intensyviosios terapijos, reanimacijos lovų turime skirti COVID-19 ligoniams, ir tai pradeda daryti įtaką visų kitų paslaugų teikimui.

Dienos tema. Medikė apie išgelbėtus COVID-19 pacientus: dauguma apgailestauja, kad skiepą atidėjo

– Docente, kaip jaučiasi medikai?

D. Ringaitienė: Dirbam. Kol kas esame pasiruošę dirbti toliau, toks yra mūsų darbas.

– Ar užtenka medikų, ar užtenka personalo? Lovos negydo.

T. Jovaiša: Absoliučiai teisinga pastaba – nei lovos, nei aparatai, nei monitoriai patys negydo. Pacientus gydo slaugytojai ir gydytojai, o jų skaičius yra ribotas, nes ypač sunkiems COVID-19 ligoniams gydyti reikia specifinių žinių, įgūdžių, labai aukštos specializacijos personalo, kuris dirba intensyviosios terapijos skyriuose. Jų yra tiek, kiek yra. Lietuvoje dirba 700 anesteziologų-reanimatologų.

Prieš COVID-19 maždaug pusė jų dirbo operacinėse, vedė anesteziją įvairioms operacijoms, vėžio operacijoms, gimdymo nuskausminimo procedūroms. Kita pusė dirba intensyviosios terapijos skyriuose. Šiuo metu proporcija keičiasi, mes turime vis daugiau kolegų atšaukti iš operacinių, kad padėtų dirbti intensyviosios terapijos skyriuose. Paruošti vieną anesteziologą-reanimatologą užtrunka 10 metų. Mes galime kalbėti apie naujas lovas kiek norime, bet tokios aukštos specializacijos profesionalų nei per metus, nei per dvejus neparuošime. Deja, realybė yra tokia, kad kuo bus daugiau sergančiųjų COVID-19, tuo mažiau galėsime teikti kitų paslaugų.

– Jūsų atliktas tyrimas, kuriame nagrinėti 79 pacientai, atsidūrę Reanimacijos skyriuje nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo vidurio, parodė, kad jaunesnių negu 60 metų ir turinčių gana gerą sveikatą yra gerokai per daug. Ką tai sako apie delta atmainą?

D. Ringaitienė: Delta atmaina tuo ir ypatinga. Jungtinėje Karalystėje, kaip matėme, dėl delta bangos daugėja jaunų pacientų reanimacijoje. Labai panašiai yra ir Lietuvoje, bet nerimą kelia ir tai, kad panašus didėjimas yra tarp 70–79 metų senjorų.

Delta banga skina ne tik vyresnius, kaip buvo kilus ankstesnėms viruso bangoms, bet ir gana jaunus, tvirtus, darbingo amžiaus vyrus.

– Ką sako tų žmonių artimieji arba ką sako jie patys, jeigu medikams pavyksta juos išplėšti iš mirties nagų?

D. Ringaitienė: Dauguma apgailestauja, kad nespėjo pasiskiepyti, atidėjo skiepus rudeniui tikėdamiesi, kad turės stipresnį imunitetą žiemą. Visi tikėjosi, kad banga ateis žiemą, o ne dabar, rugsėjo mėnesį. Susirgimų skaičius, kaip matome, sparčiai didėja. Dauguma išsako nuogąstavimą, kodėl to nepadarė anksčiau.

Dauguma apgailestauja, kad nespėjo pasiskiepyti, atidėjo skiepus rudeniui tikėdamiesi, kad turės stipresnį imunitetą žiemą.

D. Ringaitienė

– Profesoriau, o kaip atrodo Londono ligoninių reanimacija personalo, pacientų prasme – skiriasi?

T. Jovaiša: Kaip Donata ir minėjo, panašumai yra labai dideli ir iš tiesų pacientų kohorta, lyginant su tuo, kaip buvo su alfa atmaina arba originaliu viruso variantu, dabar vidutinis amžius yra 10 metų jaunesnis. Ir ta aprėptis yra nuo 30-mečių, kurių nematėme per pirmą ir antrą bangas. Tad jaunėjimo tendencija ryškėja.

Dar viena nerimą kelianti naujiena yra ta, kad ypač vyresnio amžiaus pacientų imunitetas net ir po dviejų skiepų ilgainiui silpsta, praėjus 6 mėnesiams rizika susirgti, gal nebūtinai labai sunkiai, bet susirgti COVID-19 yra kiek didesnė. Jungtinėje Karalystėje šiuo metu vis daugiau pacientų, kurie skiepyti daugiau negu prieš 6 mėnesius, jie suserga ir kartais gana sunkiai. Žvelgiant į šią žiemą būtų tokia žinutė ir pastebėjimas, kad Lietuvoje tai tikriausiai pamatysime už kelių mėnesių, nes mūsų masinio skiepijimo kampanija prasidėjo keliais mėnesiais vėliau.

Dar viena nerimą kelianti naujiena yra ta, kad ypač vyresnio amžiaus pacientų imunitetas net ir po dviejų skiepų ilgainiui silpsta, praėjus 6 mėnesiams rizika susirgti, gal nebūtinai labai sunkiai, bet susirgti COVID-19 yra kiek didesnė.

T. Jovaiša

– Revakcinuotis trečiąja doze, ypač žmonėms, kurie turi gretutinių ligų, yra rekomenduojama. Ar ir jūs rekomenduojate tai daryti?

D. Ringaitienė: Taip, neabejotinai. Ypač vyresniems laikas dozę pakartoti, jeigu po antros dozės praėjo 180 dienų.

– Iš to paties jūsų tyrimo matyti, kad 86 procentai pacientų, kurie atsidūrė reanimacijoje, buvo visiškai neskiepyti. Dalis – 7,6 procento – buvo skiepyti viena doze, 6,3 procento – visiškai paskiepyti. Ką šitie skaičiai sako apie skiepus?

D. Ringaitienė: Iš tikrųjų detalizavome tuos 5 skiepytus pacientus, gydytus reanimacijoje. Po antros dozės vidutiniškai buvo praėję 110 dienų. Pasikartosiu, ką ir Tomas sakė, kad keli mėnesiai ir imunitetas vyresnio amžiaus grupės pacientų greičiausiai visai kris, jie neabejotinai gali susirgti. Todėl šiuo metu reikalinga vakcinacija tam, kad jie vėl turėtų imunitetą, paruoštą delta atmainai. Tam, kad ji nesukeltų ligos.

– Opozicijoje dabar esantys buvę valdantieji ragina premjerę skelbti karantiną. Sako, didėjant atvejų skaičiui, augant mirtingumui, reikėtų imtis griežtesnių priemonių, nors prieš metus rudenį, kai nebuvo ir skiepų, ir situacija kaito, patys to nedarė. Kokios būtų jūsų rekomendacijos? Ar reikėtų griežtesnių priemonių?

T. Jovaiša: Mano, kaip gydytojo, požiūriu, turime pareigą gydyti ir rūpintis visais ligoniais, tiek sergančiais COVID-19, tiek sergančiais visomis kitomis ligoms: ligoniais, kuriems reikia širdies operacijos, žmonėmis, kuriems reikia klubo persodinimo operacijos.

Tad iš gydytojo pozicijos norėtųsi matyti, kad mes tas paslaugas galime ir toliau teikti. Todėl atėjus tai ribai, kada ligoninės nebegali užtikrinti paslaugų visiems pacientams, manyčiau, reikėtų griežtinti priemones. Bet kartoju, kad tai yra gydytojo pozicija, siekiant užtikrinti, kad visi žmonės, kuriems reikia gydymo, galėtų jį gauti, o ne tik tie, kurie serga COVID-19.

Tad iš gydytojo pozicijos norėtųsi matyti, kad mes tas paslaugas galime ir toliau teikti. Todėl atėjus tai ribai, kada ligoninės nebegali užtikrinti paslaugų visiems pacientams, manyčiau, reikėtų griežtinti priemones.

T. Jovaiša

– Sakėte, kad papildomos reanimacijos lovos greičiausiai užsipildys per ateinančias dienas. Tai reikštų, kad ir griežtesnių priemonių reikėtų imtis ateinančią savaitę?

T. Jovaiša: Manau, svarbu žiūrėti į kiekvienos dienos realybę. Per praėjusį mėnesį pamatėme, kad atvejų skaičiaus augimas nėra toks eksponentinis, koks buvo kilus ankstesnėms bangoms, jis yra kiek lėtesnis.

Viskas vyksta tokiais, pavadinkim, žingsniukais. Kartais mes turime vieną ar dvi gana stabilias savaites, todėl nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių ir prognozuoti. Tikriausiai dauguma žmonių, kurie anksčiau labai drąsiai prognozavo COVID-19 plitimą, suklydo. Todėl sakyčiau, kad svarbu užsibrėžti tam tikrą liniją, ir, manyčiau, jog ta linija turėtų būti visų pacientų galimybė gydytis. Jeigu ta linija bus peržengta kitą savaitę, tada būtų taip. Jeigu ta linija būtų peržengta už dviejų ar trijų savaičių, sprendimai turbūt būtų priimti vėliau.

– Kai kurie ekspertai, pavyzdžiui, profesorius Saulius Čaplinskas, sako, kad galimybių pasas jau davė trumpalaikę naudą – kas buvo paspausti pasiskiepyti, pasiskiepijo. Bet dabar jis sako, kad ir paskiepytiems, turintiems galimybių pasą asmenims reikėtų elgtis atsargiau, laikytis atstumo, higienos ir reguliariai testuotis. Ar ir jūsų tokia rekomendacija?

D. Ringaitienė: Pritarčiau nuomonei ir dar kartą visiems priminčiau, kad saugodami save apsaugosime kitą. Atstumas, dezinfekcija, kaukė – tai tikrai nesudėtingi dalykai. Ir kiekvieną kartą pagalvok, ar tau tas kontaktas reikalingas. Svarbu kiek įmanoma saugoti save ir priminti, kad taip apsaugosime ir kitus.

– Profesoriau, ar šita žiema gali būti paskutinė tokia sudėtinga, nes Jungtinėje Karalystėje vis daugiau kalbama, kad šią žiemą arba dalis žmonių pasiskiepys, arba persirgs, arba mirs – tie, kurie nesiskiepijo ir kurių sveikata blogesnė, ir tiesiog didesnė dalis įgaus imunitetą, virusas taps toks pat įprastas, kaip ir kiti koronavirusai?

T. Jovaiša: Vienas dalykas, ko niekas iš mūsų tikrai nežino, – kokia bus kita atmaina, kaip atrodys gama, teta atmainos. Iki šiol, kai matėme panašų SARS virusą, merso virusą, kurie taip pat koronavirusai, po jų epidemijų pavojingesnių atmainų kurį laiką neatsirado, ir mes turėjome ramesnį dešimtmetį infekcinių ligų prasme. Jeigu kitos atmainos bus ne tokios agresyvios, jeigu jų mutacijos nebus atsparios vakcinoms, jeigu mūsų imunitetas su jomis susidoros, galbūt kita žiema ir bus gera. Bet vis tiek egzistuoja tikimybė, kad kita atmaina gali būti ta, kuri sugebės apeiti mūsų imuninės sistemos gynybą arba sugebės apeiti skiepų sukeltą gynybą. Tad garantijos, kad kita žiema bus žymiai geresnė ar kita vasara bus žymiai geresnė, šiuo metu tikrai negaliu duoti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt