Sveikata

2021.09.30 11:30

Paskelbus naujus griežtinimus Lingienė pabrėžia: vertėtų dėvėti ir respiratorius, darbdaviai turi leisti dirbti nuotoliu

Reda Gilytė, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.30 11:30

Dėl sparčiai blogėjančios COVID-19 situacijos jau nuo penktadienio uždarose erdvėse kaukes nešioti bus privaloma visiems. Be to, rekomenduojama darbą organizuoti nuotoliu. Kai kurie visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia – uždarose erdvėse vertėtų dėvėti netgi respiratorius, o darbdaviai turi leisti darbuotojams dirbti nuotoliu ir skatinti likti namuose, jei žmonės jaučia simptomus ir neturi pasidarę COVID-19 testo.

Savivaldybių žemėlapis juoduoja kasdien. Trečiadienį ilgą laiką raudonojoje zonoje išsilaikiusi Neringa taip pat nusidažė juodai – taigi visas Vakarų Lietuvos regionas yra juodas. Telšiškiai sako, kad sugriežtintos priemonės smarkiai situacijos nepakeis. Ir juokauja, kad žemaičiai paskutiniai krikštą priėmė, paskutiniai ir pasiskiepys. Išties ši savivaldybė skiepijasi gana vangiai.

COVID-19 situacija Lietuvoje vis prastėja, kodėl kaimyninių valstybių situacija geresnė?

Telšių meras teigia, kad situacija ypač pradėjo prastėti mokiniams grįžus į mokyklas. Šiuo metu izoliuojasi 800 moksleivių. Pasak mero, kitų priemonių, kaip tik skiepytis ir saugotis, nėra. Dėl dar griežtesnių – abejoja.

„Visos priemonės, kurios padeda suvaldyti sergamumą, yra geros, svarbu, kad patys žmonės sąmoningai dėvėtų tas kaukes ir nedėvėtų vien dėl to, kad reikia dėvėti“, – sako Telšių rajono meras Kęstutis Gusarovas.

Kaukės nuo penktadienio privalomos visose uždarose erdvėse. Išimtys – teikiant paslaugas, kurių neįmanoma atlikti su kauke, taip pat valgant viešojo maitinimo įstaigose ir kino teatruose. Dėl nuotolinio darbo Vyriausybė apsiribojo rekomendacija.

„Bet vis dėl to reikia labiausiai stebėti situaciją ligoninėse, nes jei padėtis klostytųsi tokia, kad sveikatos sistema nebegalėtų funkcionuoti, tai, žinoma, sprendimai tada bus tokie, kad reikės visiems nurimti kelioms savaitėms“, – trečiadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Sparčiai augantIs užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius lemia didėjančius pacientų srautus į ligoninių priėmimo skyrius. Prie jų rikiuojasi greitųjų eilės, kurių vis dažniau galima išvysti Kaune. Pasak Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vadovės, pastaruoju metu iškvietimų padaugėjo beveik 20 procentų.

„Šalia visų tų lėtinių ligų, šalia peršalimo yra covido infekcija, su kuria mes kovojam jau antri metai ir prisideda tos ligos. Ar eilės prie priėmimo, ar tie iškvietimų kiekiai didėjantys, tai, be abejo, tą lemia tiek ta covido infekcija, tiek ir tas šaltasis laikotarpis“, – aiškina Kauno rajono greitosios pagalbos stoties direktorė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Į ligonines nors patenka vis jaunesni užsikrėtusieji koronavirusu, dauguma, taip pat ir mirusiųjų, – vyresnio amžiaus žmonės. Todėl Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Aurelijus Veryga siūlo piniginę 100 eurų paskatą pasiskiepijusiems senjorams. Artimiausiu metu šio klausimo imsis parlamentarai.

„Yra įstatymo projekte pasiūlyta, kad tiems, kurie yra po rugpjūčio 16-os pasiskiepiję. Taip yra, kad projektas registruotas rugpjūčio 16 ir kad neatsitiktų taip, kad senjorai dar sugalvos ko nors laukti, kad gautų išmoką, tai yra pasiūlyta tokia atgalinė įsigaliojimo tvarka“, – sako Seimo sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas.

„Mes čia praveriam Pandoros skrynią ir tada galime pradėti klausti, ar reikėtų mokėti tiems, kurie nenori eiti į rinkimus, ar reikėtų dar už kažką mokėti žmonėms. Ta prasme visada yra teisingumo jausmo klausimas“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Šiuo metu už kiekvieną bent viena doze paskiepytą pacientą šeimos gydytojui skiriami penki eurai. Svarstoma padidinti iki 15-os. Sveikatos apsaugos ministras sako – normalu, kad šeimos gydytojai už raginimus skiepytis gauna finansines paskatas. Pasak jo, šis skatinimas ir siūloma paskata senjorams – nėra tapatūs dalykai.

Kiek naujos valdžios priemonės gali pakeisti situaciją? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė epidemiologė Rolanda Lingienė pabrėžia, kaukės yra veiksmingas prevencijos būdas tik tokiu atveju, jei jos tinkamai nešiojamos: „Vyriausybė įveda reikalavimą, bet turbūt niekas, išskyrus mus, nesužiūrės, kaip jas dėvime“.

Pasak R. Lingienės, uždarose erdvėse vertėtų netgi dėvėti respiratorius.

„Tikrai negalime išvengti uždarų patalpų, kur bus daug žmonių, kur nesam tikri, kad tinkamas vėdinimas ir būsim arti vieni kitų. Aš netgi patarčiau užsidėti respiratorius, nes apsauga būtų dar didesnė. Be to, reikia laikytis visų kitų prevencijos būdų – plautis rankas, laikytis atstumų, neiti iš namų, jei jaučiamės blogai. Dabar yra infekcijų laikotarpis. Visų priemonių būtina laikytis“, – pabrėžia epidemiologė.

R. Lingienė taip pat kviečia darbdavius leisti ir skatinti žmones dirbti nuotoliniu būdu, jei tai įmanoma, raginti žmones likti namuose, jei jie jaučia peršalimo simptomus ir nėra pasidarę COVID-19 testo.

Visuomenės sveikatos centro atstovė, paklausta, kodėl Lietuvoje ženkliai daugiau atvejų nei, pavyzdžiui, gerokai didesnėje kaimyninėje Lenkijoje, sako nesanti nustebusi.

„Lietuvoje epidemiologams nėra didelės nuostabos dėl atvejų augimo. Tai yra ruduo, grįžtame į patalpas, jos vėsios, mes nevėdiname jų, tai yra visos galimybės virusui plisti. Dirbame kontaktinį darbą. Mūsų skiepijimo apimtys – mažiau nei 65 procentai senjorų pasiskiepiję. Arba vaikų nuo 12 iki 15 metų – nepilni 30 procentų. Tai susideda. Pamiršome ir prevencijos priemones. O paskutinė dedamoji – vis tiek yra jaučiamas pandeminis nuovargis, ir priversti žmones laikytis reikalavimų darosi vis sunkiau“, – aiškina R. Lingienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt