Sveikata

2021.09.29 21:04

Antras, o kartais ir trečias užsikrėtimas koronavirusu ekspertų nestebina, ypač siaučiant vis naujoms atmainoms

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2021.09.29 21:04

Virusologas Saulius Čaplinskas sako, kad pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje paskelbta informacija apie tai, jog vienas asmuo esą COVID-19 užsikrėtė trečią kartą, stebinti neturėtų – tokia galimybė yra, tikėtina, kad žmogui galėjo reaktyvuotis ta pati infekcija.

„Lygiai taip pat galima užsikrėsti pakartotinai, ypač kai siaučia naujos atmainos. Jei imuniteto neužtenka po persirgtos ligos ar skiepo, susidūrus su infekcija, kad būtų „pramušta“ imuninė apsauga, tai užsikrėsti pakartotinai galima“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sakė S. Čaplinskas.

Čaplinsko nestebina, kad persirgę ir nuo COVID-19 pasiskiepiję asmenys užsikrečia pakartotinai: tai priklauso nuo imuniteto

Jo manymu, pakartotinių susirgimų COVID-19 vis dažniau gali būti, ypač tada, kai atsiranda vis naujų koronaviruso atmainų.

„Dažniausiai pakartotinai susergama lengviau, nors kai kuriais atvejais gali būti, kad sergama ir sunkiau. Tai priklausys nuo gretutinių ligų, imuninės būklės ir nuo pačio viruso, kiek daug ir kokio viruso žmogus gauna“, – pabrėžia ekspertas.

Pasak S. Čaplinsko, lyginti COVID-19 ir sezoninį gripą būtų klaida. Kol kas, pasak specialisto, esmė yra tik tas pats plitimo pobūdis, tačiau pats koronaviruso plitimas yra kur kas spartesnis, jo užkrečiamumas didesnis.

„Delta atmainai užtenka trumpesnio laiko, kad būtų prikvėpuota infekcinio viruso dozė, o sergantis žmogus 10 kartų daugiau išskiria viruso delta atmainos nei Uhano atmainos“, – sako S. Čaplinskas.

Ar žmonės turėtų susirūpinti savo imuniteto būkle, jei COVID-19 užsikrečia pakartotinai? S. Čaplinsko nuomone, tą reikėtų padaryti.

„Tie žmonės, kurie priklauso didelės rizikos grupėms, kurie serga onkologinėmis ligomis, turintys kitokį imuniteto deficitą, naudoja imunosupresantus ar panašiai, tai jiems gali nesusiformuoti visavertis imunitetas arba išblėsti kur kas greičiau. Todėl yra būtina sekti savo antikūnų lygį, nes imuninės atminties ląstelės yra tiriamos tik moksliniais tikslais, dar nėra tokių rutininių tyrimų metodų“, – sako S. Čaplinskas.

Santarų klinikų tyrimas: po kelių mėnesių antikūnų kiekis organizme stipriai mažėja

Santarų klinikų Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja, gydytoja Vilija Gurkšnienė sako, kad galima pastebėti, o tą parodė ir tyrimai, kad COVID-19 antikūnų organizme mažėja jau po kelių mėnesių, tiesa, jaunesni asmenys jų turi daugiau negu vyresnieji.

„Antikūnų tyrimai Santarų klinikų darbuotojams buvo atliekami kas 90 dienų po antrosios dozės. Pastebėjome, kad antikūnų titras krenta, jis mažėja visose amžiaus grupėse. Tiesa, jaunesnių, iki 35 metų darbuotojų antikūnų titras buvo aukštesnis nei kitų, bet jis vis tiek yra mažėjantis. Noriu pabrėžti, kad neigiamo antikūnų titro buvo nustatyta ypač mažai, iki 10 atvejų, o visų likusių antikūnų titras mažėjantis, maždaug apie 50 proc.“, – kalba medikė.

Jos teigimu, skirtumas yra tarp tų, kurie buvo persirgę, o vėliau pasiskiepijo, ir tų, kurie apsisaugojo skiepu.

„Skirtumas yra. Tiems, kurie sirgo COVID-19, antikūnų titras mažėja lėčiau nei tiems, kurie buvo tik paskiepyti. Skaičius yra apie 20 proc.“, – sakė V. Gurkšnienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt