Sveikata

2021.09.27 19:45

Kėvalas apie kitokius COVID-19 simptomus vaikams: tai – chameleonas, kartais ne vien tik kvėpavimo takų liga

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.09.27 19:45

Nors dar nesibaigė pirmasis mokslo metų mėnuo, nemažai moksleivių visoje Lietuvoje jau teko mokytis nuotoliniu būdu, nes klasėje buvo fiksuotas COVID-19 ligos atvejis. Augantį vaikų sergamumą šia liga stebintys medikai įspėja – dalis jaunųjų pacientų ne tik serga sunkiomis ligos formomis, bet ir išgyvena sudėtingą periodą po ligos. Kartais klastinga liga apie save įtarti neleidžia prisidengdama netipiniais simptomais.

Tai, jog COVID-19 neaplenkia vaikų, rodo situacija ugdymo įstaigose, kur kasdien dėl užfiksuotų užsikrėtimo atvejų tenka izoliuotis ištisoms moksleivių klasėms ar darželinukų grupėms.

Klaipėdoje, kuri į juodąją zoną pagal sergamumo rodiklį, pateko dar vasarą, pirmadienio Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro duomenimis, pagal senąją tvarką į izoliaciją dar yra išsiųstos 10 darželio grupių ir 70 moksleivių klasių.

COVID-19 uostamiestyje yra nustatyta apie 40 pedagogų, 20 kitų ugdymo įstaigų darbuotojų.

Klaipėdos vaikų ligoninėje COVID-19 liga sergantiems pacientams gydyti skirta 20 lovų ir 4 reanimacijos intensyviosios terapijos lovos. Kol kas vietų pakanka.

Ligoninės atstovų teigimu, pastaruoju metu nuo COVID-19 Klaipėdos vaikų ligoninėje gydoma 5–10 vaikų, kartu guli ir 3–5 prižiūrintys asmenys, kuriems taip pat nustatoma COVID-19 liga.

Vaikų gyvenimą sunkinantys simptomai gali išlikti ilgiau nei pusmetį

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas pastebėjo, kad vadinamoji delta viruso atmaina greitai užsikrečia ne tik jauni žmonės, bet ir vaikai. Pastariesiems COVID-19 smūgiuoja ne tik tiesiogiai kaip liga, bet ir tuo, jog grasina nuotoliniu mokymu.

„Ši delta banga yra jaunų žmonių – vaikų ir jaunų suaugusių liga. Labai gaila, kad ir vyresnių žmonių vakcinacijos kiekiai yra nedideli ir mechanizmas išeina labai paprastas – vaikai ateina į mokyklą, atsiranda infekcijos židiniai, reikia uždaryti ir vėl pradedama kalbėti apie nuotolinį mokymąsi, kad yra nepaprastai žalinga vaikams“, – akcentavo R. Kėvalas.

Nuo pat pandemijos pradžios buvo akcentuojama, kad vaikai COVID-19 liga serga lengvai – pasitaiko besimptomės formos arba simptomai įprastai nebūna itin ūmūs. Vis dėlto tai nėra absoliuti tiesa – medikams į rankas jau buvo patekę sunkiai sirgusių įvairaus amžiaus vaikų.

R. Kėvalo teigimu, vertinant bendrai, susirgę vaikai sudaro apie 5–10 proc. visų atvejų COVID-19 susirgimų.

„Taip, absoliuti dauguma vaikų serga arba asimptomiškai – neturi visiškai jokių simptomų, arba serga labai lengvai, bet dalis vaikų serga sunkiai. Ką vaikai turi skirtingai nei suaugusieji – daliai vaikų išsivysto vadinamas multisisteminis uždegiminis sindromas, kuris yra pakankamai pavojingas, pažeidžiama daugelis organų ir sistemų. Mes tokių ligonių matėme ne vieną ir ne du. Kitas dalykas, kurį labai daug kas pabrėžia ir mokslinėje literatūroje, kaip ir suaugusiems, vaikams būdingas pokovidinis sindromas. Tai yra nuo 6 iki 8 mėnesių išlieka įvairiausi simptomai – nuo galvos, pilvo, raumenų skausmų, kurie apsunkina vaiko gyvenimą. Taigi, kaip anksčiau atrodė, kad tai tik vyresnių žmonių liga – taip tikrai nėra. Jau nekalbu apie patį didžiausią ir baisiausią šalutinį poveikį dėl nuotolinio mokymosi“, – aiškino R. Kėvalas.

COVID-19 – ne tik kvėpavimo takų liga

Suaugusiems apie tai, jog jie galbūt serga COVID-19 liga anksčiau nei testas dažnai išduoda tam tikri šiai ligai priskiriami simptomai – negalavimai yra būdingi peršalimo ligoms, išskiriamas stiprus raumenų ir kaulų skausmas, skonio ir uoslės praradimas ir pan.

Tačiau vaikams tokie tipiniai simptomai pasireiškia ne visuomet, kartais sunegalavus vaikui gali nė nekilti minčių, jog jaunasis pacientas serga COVID-19.

„Yra visiškai netipinės formos. Kitaip sakant, kovidas yra toks chameleonas ir tai tikrai ne vien tik kvėpavimo takų liga. Vaikai kartais patenka dėl pilvo skausmų, netgi ūmaus chirurginio pilvo, viduriavimo ir visiškai kitokių simptomų, nebūdingų kvėpavimo takų infekcijai“, – pastebėjo R. Kėvalas.

Pandemijos šalutinį poveikį labiausiai jaučia vaikai

Kai kurie specialistai pastebi, jog ugdymo įstaigose susitinka vaikai, kurių šeimos galbūt laikosi ne vienodos pozicijos dėl vakcinacijos nuo COVID-19, testavimosi, pandemijos pripažinimo ir pan.

Taigi, tikėtina, kad tokioje aplinkose užsikrėsti liga gali ir tų šeimų atžalos, kurios yra linkę laikytis saugumo reikalavimų, skiepytis, arba vaikai dar nėra pasiskiepiję nes nėra sulaukę 12 metų.

„Vaikų vakcinacija nuo 12 metų amžiaus prasidėjo visiškai neseniai. Tai yra viena. Dabar ši pandemija yra vaikų ir nevakcinuotų. Kalbėjausi su kolegomis iš JAV, tai jie ypatingai šitą jaučia ir ypatingai jaučia tose valstijose, kur vakcinacijos lygis yra labai nedidelis“, – sakė R. Kėvalas.

Pašnekovas pastebėjo iš dalies suprantantis tėvus, kurie atsisako skiepyti savo vaikus, nes antivakcininės propagandos yra daug. Be to, kai kurie gali baimintis pašalinių vakcinos poveikių.

Vis dėlto akcentuojama, kad visai neseniai, rugpjūčio pabaigoje, tokios organizacijos, kaip Europos pediatrų akademija, Amerikos pediatrų draugijos ir visų Europos šalių bendrai sutarė ir išskyrė svarbiausias priežastis, kodėl vaikus skiepyti reikėtų.

Pažymima, kad vaikų vakcinacija yra reikalinga, nes vaikai serga, o po ligos kenčia nuo jau minėto pokovidinio sindromo, jiems, kitaip nei suaugusiems, išsivysto multisisteminis uždegiminis sindromas, lemiantis nepaprastai sunkią sveikatos būklę. Skiepai akcentuojami kaip viena svarbiausių priemonių, galinti padėti užtikrinti vaikų mokymą kontaktiniu būdu.

Profesorius teigia nesuprantantis priežasčių, kodėl dalis tėvų atsisako leisti, jog vaikai mokykloje būtų testuojami dėl COVID-19.

„Bet jūs man darykite, ką norite, aš niekaip nesuprantu tų, kurie atsisako testuotis. Tai nėra invazija, tai nėra į kūną. Tai yra elementarus nosies pakrapštymas. Vaikai kartais tai vadina nosies krapštukų diena, patys daro, viskas yra gerai. Negaliu suprasti tokio dalyko. Neišradinėkime naujo dviračio. Testavimas, vakcinacija, kaukės, rankų higiena – yra tie dalykai, kurie, yra įrodyta, netgi ir pandemijai siautėjant mokyklos gali būti atviros. Tai ar mes norime to, ar nenorime?“, – akcentavo R. Kėvalas.

Pasak pašnekovo, užsienio ir Lietuvos specialistai vieningai sutaria, kad COVID-19 pandemijos šalutinis poveikis didžiausias yra būtent vaikams.

„Mane džiugina tas pasiryžimas išlaikyti kontaktinį mokymą. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas – kiekvienas prisiimkime savo atsakomybę. Ar tikrai aš esu pasiskiepijęs, ar tikrai aš neatkalbėjau savo tėvų, ar aš tikrai darau viską, kad įveiktume šį blogį. Pandemija yra blogis. Nuo to pandemijos šalutinio poveikio labiausiai kenčia vaikai. Mokslo metai dar tik prasidėjo, hibridinio mokymo sąlygų, kiek žinau, nėra. Tam dar tik ruošiamasi. Bet tai nėra išeitis. Negalima daryti vaikams daugiau tokios žalos ir sukišti į nuotolinį mokymą“, – patikino R. Kėvalas.

Pandemija yra blogis.

R. Kėvalas


Įžvelgia prastesnį scenarijų nei buvo pernai

Kai kurie specialistai jau yra pastebėję, jog norint išvengti nuotolinio ugdymo vertėtų galvoti apie privalomo testavimo galimybę, kuri galiojo jau šį pavasarį, kai visi norintys grįžti mokytis į klases, turėjo būti testuojami.

R. Kėvalas turi pastabų ir tiems, kurie pandemiją Lietuvoje valdantiems dažnai akcentuoja neva laisvesnę politiką Skandinavijoje.

„Mes visi apeliuojame į Skandinaviją. Vis dėlto patys pasižiūrėkime, koks yra žmonių sąmoningumas ir koks yra žmonių pasitikėjimas valstybės struktūromis. Ar mes tą turime Lietuvoje? Greičiausiai, dar ne“, – pastebėjo pašnekovas.

Paklaustas, ar vertinant dabartinę padėtį, galima būtų prognozuoti, kaip pandemija keisis ir ar situacija dar prastės, R. Kėvalas teigė, jog veikiausiai vaikų sergamumo problema dar gilės.

„Greičiausiai, kad gilės, nes vaikams yra sudarytos visos sąlygos užsikrėsti už mokyklos ribų ir tas jau yra įrodyta. Tai greičiausiai, kad gilės. Nežinau, kaip šiemet pasielgs gripas. Mes labai pamirštame gripą, kaip jis elgsis. Jeigu bus toks negatyvus visuomenės požiūris į testavimą, kaukių dėvėjimą, rankų dezinfekciją ir visas kitas priemones, greičiausiai, mes turėsime dar didesnių bėdų nei turėjome pernai“, – apibendrino Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius R. Kėvalas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt