Sveikata

2021.09.26 22:15

Klaipėdos regione planuojama sujungti vietos ligonines: merai baiminasi, kad nuo to nukentės pacientai

Jovita Gaižauskaitė-Remesė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.26 22:15

Klaipėdoje planuojama steigti trečiąjį šalyje universitetinio lygio sveikatos priežiūros centrą. Jis būtų kuriamas sujungiant dabar veikiančias ligonines, tačiau regiono merai baiminasi, ar dėl tokių pokyčių nenukentės pacientai. Ministerija jungtuves skatina žadėdama milijonus.

Kretingos ligoninė – vienas retų pavyzdžių regione, išlikusi per reformas ir išsaugojusi vadinamąsias antrinio lygio paslaugas: turi akušerijos ginekologijos, reanimacijos, chirurgijos, vaikų ligų skyrius.

Panorama. Vokietijoje baigėsi balsavimas į parlamentą

„Kodėl mes turėdami savo specialistus, kuomet ligoninė pelninga, kodėl turime griauti tai, kas gerai sukurta ir padaryta? Kas svarbiausia su ministerija kalbantis yra atstumai. Jie pristato – 50 km nuo Kretingos iki Klaipėdos. Tačiau Kretingos rajonas yra žymiai didesnis – yra nuo vieno galo iki ligoninės yra 62 km“, – kalbėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Prabėgus beveik dviem dešimtmečiams vėl prabilta apie sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos modelį, tikėtina, po to antrinių paslaugų Kretingoje neliktų. Klaipėdos regiono merai susirinko aptarti, kaip reforma paveiktų gydymo įstaigų tinklą.

„Noras yra, kad pacientas, rajono gyventojas, reikiamą paslaugą gautų čia ir dabar. Kad nereiktų laukt valandos, dviejų, trijų, o – neduok, Dieve – gal ir nebereiktų“, – teigė Skuodo rajono meras Petras Pušinskas.

„Dabar kaip tik yra sudaryta iš Klaipėdos stambiųjų ligoninių taryba, kurie kalbasi ir derinasi dėl, pavyzdžiui, besidubliuojančių paslaugų, kas galėtų ko atsisakyti“, – aiškino Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Mes matome, bent jau Šilutės medikų bendruomenė ir vyriausias ligoninės gydytojas mato klasterinį darbą su Jūrininkų ligonine ir su KUL, mes turime tokią viziją“, – sakė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Uostamiestyje veikiančiose ligoninėse apsilankęs Seimo Sveikatos reikalų komitetas pristatė reformos planus.

„Sveikatos reikalų komitetas rekomendavo vis dėlto steigti trečią Klaipėdos Lietuvoje universitetinę ligoninę, dėl ko nelabai nori ir sutinka Kaunas ir Vilnius, nes atsiras rimtas konkurentas. Tokiu atveju atsirastų rimtas kompleksas, nebūtų dubliuojamos paslaugos, ateitų rimti investiciniai pinigai“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Centras būtų steigiamas Jūrininkų bei Klaipėdos universitetinės ligoninių pagrindu prijungiant Vaikų, Palangos reabilitacinę ligonines ar Gintaro sanatoriją.

„Lietuvoje baigtųsi ta pinigų įsisavinimo pandemija ir kad tas pokyčių baimės virusas būtų nugalėtas ir kad mes pradėtume galų gale mąstyti ne apie pastatus, ne apie savo darbo vietų išsaugojimą, bet kad mes iš tikrųjų pradėtume mąstyti apie tą paciento kelią“, – teigė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Steigėju taptų Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Ministerija pastebi, kad Klaipėdoje veikiančiose ligoninėse dubliuojasi vienuolika skyrių bei paslaugų, pasak Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko, įtartinai daug pacientų guldoma.

„Klaipėdos universitetas irgi prisidės steigime, su savo intelektiniu potencialu, su savo galimybėmis, dėstytojais ir tai sustiprins ir pačio centro mokslines pozicijas“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas.

Ilgą laiką uostamiesčio tarybos opozicija valdančiuosius kritikavo, kad norima bet kokia kaina išlaikyti universitetinę ligoninę pavaldžią savivaldybei, bet ministerijų ligoninėms užtikrinamas daug didesnis finansavimas, nei savai ligoninei gali skirti vietos valdžia.

„Reforma yra tikrai reikalinga, ji tikrai turi būti nukreipta pirmiausia paciento labui, ne kažkokių tinklo, ne kažkokių įstaigų ar kažkokių įstaigų vadovų reikalams ar poreikiams“, – kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Ministerija ligonines jungtis vilioja siūlydama pinigus.

„Infekcijų valdymui Klaipėdos mieste matome apie 11 mln. eurų investicijų, taip pat matome, kad jeigu pavyktų mums susitarti dėl tų pokyčių, kurie būtų čia inicijuojami, tikrai ne mažiau nei 25 mln. eurų“, – teigė Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Pirmiausia reikės pakeisti įstatymą, kad steigėju galėtų būti universitetas, nebūtinai teikiantis trijų pakopų medicinos studijas, tada Klaipėdos taryba turės pritarti ligoninių perdavimui, vyriausybė – sutikti, kad steigėjas būtų ministerija ir universitetas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt