Sveikata

2021.09.24 14:48

Dulkys apie numatomą Klaipėdos ligoninių pertvarką: priimtas sprendimas, kad reikia žengti istorinį žingsnį

atnaujinta 17.48
Ramūnas Jakubauskas, BNS, Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.09.24 14:48

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako nesantis prieš siūlomą miesto ligoninių jungimą, tačiau dėl to turės spręsti ir visas alternatyvas įvertinti miesto savivaldybės taryba. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, jog Sveikatos reikalų komiteto pritarimas siūlymui, jog uostamiestyje Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Jūrininkų ligoninės pagrindu būtų steigiama universitetinė ligoninė yra principinis sprendimas žengti istorinį žingsnį. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas įsitikinęs, jog permainos bus naudingos tiek pacientams, tiek Klaipėdai, kuri turės šansą pasinaudoti nemažomis investicijomis.

Jis taip sakė penktadienį uostamiestyje surengtame išvažiuojamajame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

„Aš manau, kad pačiu artimiausiu metu – turbūt po savaitės, jeigu neklystu, apibendrinantis posėdis, bus galima turbūt komitete, po to galbūt ir taryboje vertinti alternatyvas, kuriuo keliu eiti – steigimas naujos ar reorganizacija. Visi variantai įmanomi. Miesto politikai turės apsispręsti, kuris variantas yra geriausias“, – teigė V. Grubliauskas.

Jis teigė nesantis prieš siūlomą reformą, tačiau ji turi būti aiški visiems.

„Labai nenorėčiau, kad būtų klaidinama, jog meras ar kai kurie tarybos nariai stabdo, priešinasi, nepritaria, bando, kaip čia pasakyt, – torpeduot šitą procesą, bet aš visada buvau ir liksiu tos pozicijos, kad prieš priimant vienus ar kitus sprendimus aš turiu matyti ir perspektyvą, numatyti, jausti, žinoti ir būti įsitikinus apie pasekmių, kurios kils, suvaldymą, scenarijų turėjimą ir atsakymų į visus klausimus“, – kalbėjo Klaipėdos meras.

Anot jo, reformos kontekste svarbu ir tai, kad būtų suteikta teisė Klaipėdos universitetui dalyvauti gydymo įstaigos valdyme.

„Iš tiesų, aš dar nemačiau jūsų užregistruoto projekto, kalbant apie Klaipėdos universiteto suteiktą teisę – pripažinti studijas deramo lygmens ir teisės suteikimo dalyvauti viešosios įstaigos valdyme, tačiau tikiuosi, kad jis netrukus ne tik pajudės svarstymo keliu, bet ir bus jam pritarta. Čia turbūt yra vienas iš esminių lūžio taškų, kalbant apie sisteminę pertvarką ir galimybes“, – teigė V. Grubliauskas.

Sveikatos reikalų komiteto posėdis Klaipėdoje vyksta siekiant uostamiestyje steigti universiteto ligoninę, apjungiant Klaipėdos universitetinę ligoninę, priklausančią savivaldybei, ir Jūrininkų ligoninę.

Siekiama, kad naujos įstaigos dalininku taptų Klaipėdos universitetas, tačiau kol kas įstatymai nenumato tokios galimybės aukštojo mokslo įstaigai, nevykdančiai trijų pakopų gydytojų studijų.

Klaipėdos universitete šiuo metu vkdomos slaugos specialistų studijos, todėl komiteto pirmininkas Antanas Matulas yra registravęs Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kad universitetinės ligoninės dalininke gali būti aukštoji mokykla, vykdanti medicinos ar slaugos studijas.

Anot komiteto pirmininko, įvykdžius tokią pertvarką, atsirastų galimybė „didelėms investicijoms į infrastruktūrą, įrangą, kitus dalykus“, taip pat dėl to laimėtų pacientai, kuriems dėl paslaugų nereiktų vykti į Kauną ar Vilnių.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trys universiteto ligoninės statusą turinčios asmens sveikatos priežiūros įstaigos: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

A. Dulkys: priimtas principinis sprendimas, kad reikia žengti tą istorinį žingsnį

Sveikatos reikalų komitetas pritarė siūlymui, jog uostamiestyje Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Jūrininkų ligoninės pagrindu būtų steigiama universitetinė ligoninė. Prie šio darinio taip pat būtų prijungiama Klaipėdos vaikų ligoninė ir Palangos reabilitacijos ligoninė.

Numatoma, kad tokio centro steigėju galėtų būti Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija.

„Priimtas principinis sprendimas, kad reikia žengti tą istorinį žingsnį ir padaryti pokytį Klaipėdos ligoninių kontekste. Mano asmeninis, kaip ministro, noras, kad Lietuvoje baigtųsi pinigų įsisavinimo pandemija ir, kad tas pokyčių baimės virusas būtų nugalėtas ir, kad mes pradėtume mąstyti ne apie pastatus, ne apie savo darbo vietų išsaugojimą, bet, kad mes iš tikrųjų pradėtume mąstyti apie paciento kelią. Ir aš labai džiaugiuosi, kad tiek Klaipėdos politikai, tiek Sveikatos reikalų komitetas mano, kad reikia galų gale atsisukti“, – po komiteto posėdžio sakė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Anot ministro, ir patys uostamiesčio ligoninių vadovai mato keliolika skyrių, paslaugų, kurios dubliuojasi ir pajėgas reikėtų apjungti ir siekti, jog paciento kelias pas specialistus būtų trumpiausias, o valstybės ištekliai būtų naudojami efektyviausiai.

Teigiama, kad uostamiestyje būsimų pandemijų valdymui numatoma 11 mln. eurų investicijų, o jeigu pavyktų susitarti dėl galimų pokyčių, kurie dabar yra inicijuojami, dar galėtų būti skirta ne mažiau nei 25 mln. eurų investicijų į Klaipėdos miesto gydymo įstaigų veiklą.

Tiesa, į numatomą pertvarką, kurios metu steigiant universitetinę ligoninę, būtų apjungtos Klaipėdos universitetinė ir Jūrininkų ligoninės, neįtraukiama Respublikinė Klaipėdos ligoninė. Tačiau, anot A. Dulkio, gavus šį Sveikatos reikalų komiteto pavedimą svarstyti, diskutuoti, pasiruošta aptarti pačius įvairiausius variantus.

„Gali būti, kad Klaipėdoje gali būti universitetinė ligoninė ir regioninė ligoninė. Gali būti tik viena ligoninė. Bet čia nėra esmė. Esmė, kad mes įvertinę, ką jau ir patys gydymo įstaigų vadovai mato, imtumėmės tam tikrų veiksmų. Bet, be abejo, dabar labai daug yra pačių Klaipėdos miesto politikų rankose ir Seime atitinkamų teisės aktų gali reikėti. Bet šiandien pati džiugiausia žinia yra tai, kad pagaliau Klaipėdos mieste pradedame judėti“, – akcentavo A. Dulkys.

Svarstant šį galimos universitetinės ligoninės įkūrimo klausimą, kai vienas steigėjų numatomas Klaipėdos universitetas, būta pastebėjimų, jog galbūt būtent ši aukštoji mokykla nepateisins lūkesčių sukurti tikrą universitetinę ligoninę, kokios veikia Kaune ar Vilniuje. Vis dėlto A. Dulkys su tokiais svarstymais nesutinka.

„Mano nuomone, čia yra gili Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos yda, nes mes esame taip nuvertinę slaugytojų darbą, kad slaugos specialistų rengimas gal būti nuvertinamas. Atvirkščiai, tai yra nepaprastai svarbi grandisAš noriu padėkoti visiems Lietuvos slaugytojams ir jų padėjėjams. Ir čia negali būti net kalbų, kad jeigu universitetas ruošia šios srities specialistus, tai, kad tai yra kažkas žemesnio“, – akcentavo A. Dulkys.

A. Matulas: Klaipėdos kraštas gali pretenduoti į didžiulius pinigus

Sveikatos reikalų komiteto nariai penktadienį lankėsi uostamiesčio ligoninėse. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad nuostabą sukėlė kai kurių ligoninių būklė, nors jose teikiamos aukšto lygio paslaugos.

„Jie teisūs, kad tos įstaigos, kurių steigėjas buvo ministerija neišvengiamai investicijų gaudavo daugiau negu savivaldybės ligoninės ir mes norime tą klaidą ištaisyti. Yra galimybė iš Europos komisijos gauti apie 800 mln. eurų sveikatos pertvarkai Lietuvoje. Tai mes šiandien ir pasiūlėme Klaipėdai, jeigu jūs norite, kad Sveikatos apsaugos ministerija, Vyriausybė įrašytų Klaipėdos kraštą, kad čia vyks tam tikros permainos, reformos, Klaipėdos kraštas gali pretenduoti į didžiulius pinigus“, – dėstė A. Matulas.

Tiesa, tai, penktadienį Klaipėdoje posėdžiavusio Sveikatos reikalų komiteto pritarimas siūlymui uostamiestyje steigti vieną universitetinio lygio sveikatos priežiūros centrą ar ligoninę, nėra galutinis sprendimas.

„Sprendimai dabar reikalingi trys. Reikalinga pakeisti įstatymą ir pasakyti, kad universitetas gali būti universitetas, kuris ruošia sveikatos priežiūros specialistus, gali būti steigėjas, nes dabar yra įrašyta, kad steigėju gali būti universitetas, kuris ruošia trijų pakopų medikus – gydytojus. Toks įstatymo projektas jau įregistruotas, antradienį mes jį svarstome. Kitas sprendimas yra reikalingas Klaipėdos miesto tarybos, kuri sutiktų, kad ligonines perduoda ministerijai ir universitetui. Ir trečias sprendimas turėtų būti Vyriausybės, kuri sutiktų, kad Klaipėdos universitetas kartu su valstybe – Sveikatos apsaugos ministerija, būtų steigėjas. Ministrės pirmininkės patarėja sveikatai šiandien patikino, kad Vyriausybė pasirengusi tokį sprendimą priimti“, – dėstė A. Matulas.

Akcentuojama, kad ši pertvarka leistų žmonėms teikti kokybiškas paslaugas, jų nedubliuoti bei pasinaudoti nemenkomis investicijomis, didesnės reikšmės įgautų ir Klaipėdos universitetas.

Vis dėlto paskelbus apie tai, kad iš planuojamų gauti 800 mln. eurų uostamiesčiui teks tik daugiau nei 30 mln. Eurų, komitetą klausiusiųjų salėje kilo šiokio tokio bruzdesio. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas teigė, jog ši suma gali būti ir negalutinė.

„Bus pasakyta, kuriose srityse bus kietieji projektai, minkštieji projektai, įranga ir t.t. Galima pretenduoti. Kai bus aiškios sritys, kiek kokiai sričiai skiriama pinigų, tegul klaipėdiečiai rašo projektus. Aš įsivaizduoju, kad tos sumos gali būti gerokai didesnės“, – sakė A. Matulas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt