Sveikata

2021.09.24 11:42

Situacija dėl COVID-19 Vilniuje tik blogėja: Santaros klinikos ribos planines paslaugas, padėtis prastėja ir vaikų skyriuje

atnaujinta 12.09
Domantas Katelė, LRT.lt2021.09.24 11:42

Situacija dėl COVID-19 ligos Vilniaus regione blogėja ypač greitai. Santaros klinikų atstovų teigimu, administracija planuoja riboti planines paslaugas, infekuotieji užima vis daugiu aktyvaus gydymo ir reanimacinių lovų. Vaikų skyriuje pradėta naudoti dirbtinio plaučių ventiliavimo procedūra. Anot medikų, pandemijos pradžioje vaikams to taikyti nereikėdavo.

Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius teigia, kad gerų naujienų nėra. COVID-19 infekcija sergantys pacientai užima vis daugiau lovų Santaros klinikų ligoninėje bei kitose regiono ligoninėse.

Situacija dėl COVID-19 Vilniuje kaista: Santaros klinikos ribos planines paslaugas, prasta padėtis ir vaikų skyriuje

„Vilniuje ir Vilniaus rajone epideminė situacija blogėja. Kalbant apie Santaros klinikas, mes turime 90 proc. užimtumą aktyvių lovų ir 90 proc. užimtumą RITS lovų. Situacija tampa labai įtempta“, – sako F. Jankevičius.

Anot jo, savaitgalį turėtų būti plečiamas lovų skaičius visose regiono ligoninėse.

„Norime plėsti lovų skaičių Vilniaus klinikinėje ligoninėje iki 120 lovų. RITS lovas tikimės plėsti greitosios pagalbos ligoninėje. Regione taip pat planuojame plėsti lovas. Per savaitgalį – Druskininkų, Elektrėnų, Molėtų ligoninėse“, – teigia Santaros klinikų generalinis direktorius.

Anot jo, Santaros klinikose artimiausiu metu bus stabdomos kai kurios planinės operacijos. F. Jankevičius tvirtina, kad planuojama stabdyti tų paslaugų teikimą, kurias sustabdžius 3 mėnesiams pacientų sveikatai nekiltų pavojus. Generalinio direktoriaus teigimu, tai galėtų būti plastinės, ortopedinės, rekonstrukcinės operacijos.

Jo teigimu, didžioji dalis pacientų yra nepasiskiepiję arba pasiskiepiję ne pagal visą skiepijimo schemą.

„Kaip žinia, didžioji dalis patekusiųjų į stacionarą ir reanimaciją yra neskiepyti pacientai. Skiepytų pacientų skaičius yra minimalus, kiek mažiau negu 20 proc. Skiepyti pacientai, patekę į medikų rankas, turi rimtų gretutinių patologijų arba yra skiepyti vos viena doze. Daliai jų po antros dozės praėjusios vos kelios dienos“, – tvirtina profesorius.

Anot F. Jankevičiaus, kol kas personalo užtenka, bet situacija gali pasikeisti labai greitai. Jis pabrėžia, kad artimiausiu metu planuojama kreiptis į savanorius, kviestis medikų iš kitų ligoninių.

Generalinio direktoriaus teigimu, palyginti su praėjusių metų rudeniu, situacija klinikose yra kitokia dėl vakcinų ir kone 100 proc. siekiančio imunizacijos lygio.

Kalbėdamas apie situaciją valstybėje, profesorius pabrėžia, kad dabar vyksta nepasiskiepijusiųjų pandemija, o tam galima užkirsti kelią pasiskiepijus.

„Vienintelis kelias yra laikytis apribojimų ir vakcinuotis. Dabar matome nevakcinuotų žmonių pandemiją. Reikia vakcinuoti aukščiausios rizikos gyventojus ir tada visus kitus. Tai leistų sustabdyti pandemiją. Pagulėję ligoninėje, pamatę, kas darosi, visi gailisi, kad nesiskiepijo, ir tada skatina savo šeimą skiepytis“, – sako F. Jankevičius.

Vaikų gydytoja: COVID-19 sergantiems vaikams irgi prireikia deguonies

Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė teigia, kad nuo paskutinio karto pasikeitė tai, kad vaikams Santaros klinikose imta suteikti deguonies.

„Atsiranda vaikų, kurie yra priklausomi nuo deguonies. Per pandemijos laikotarpį tokios situacijos nebuvo, atsiranda itin sunkiai sergančių vaikų. Epidemija turi savo dėsningumus ir tikėtina, kad sergančiųjų skaičius augs. Mes tikimės geriausio, tačiau ta situacija, kad vaikams prireikia deguonies, kelia nerimą“, – sako vaikų gydytoja.

I. Ivaškevičienės teigimu, vaikų skyriuje šiuo metu hospitalizuoti įvairaus amžiaus vaikai – nuo naujagimių iki paauglių. Vis dėlto, anot jos, sunkiau serga vyresnio amžiaus vaikai.

„Sunkūs pacientai sudaro nedidelę dalį, bet jų yra, tai yra kažkas kitaip, negu buvo iki šiol. Ligoninėje šiuo metu yra 8 vaikai, bet jų skaičius nuolat kinta – vieni išvyksta, kiti atvyksta. Tendencija tokia, kad skaičius didėja. Dabar skyrius yra nuolat užpildytas ir yra nuolatinė kaita“, – sako medikė.

Ji pabrėžia, kad vaikams pasireiškia skirtingų simptomų, jie gali būti apgaulingi. I. Ivaškevičienė tvirtina, kad užsikrėtimas nustatomas ir vaikams, kuriems buvo truputį pakilusi temperatūra ir siekė 37,2 ˚C.

Medikės teigimu, vaikai dažniausiai užsikrečia nuo jų aplinkoje esančių suaugusiųjų.

„Serga šeimomis, nes vaikai infekciją gauna iš aplinkui esančių suaugusiųjų. Jeigu visi darytų taip, kaip rekomenduojama, atvejų skaičius būtų ženkliai mažesnis“, – neabejoja I. Ivaškevičienė.

Jos teigimu, vaikams grėsmingiausias yra dauginis organų uždegimo sindromas, jis gali pasireikšti jau persirgus COVID-19 liga. Anot vaikų gydytojos, sindromas gali pasireikšti ir kūdikiams.

„Vaikai gali persirgti lengva COVID-19 forma, bet paskui gali kilti tokia neadekvati organizmo reakcija. Kone 80 proc. vaikų su šiuo sindromu gydomi intensyvioje terapijoje. Liekamieji reiškiniai nėra tokie lengvi. Vertinant visų ligų kontekste, per mėnesį Vilniuje turime po porą tokio sindromo atvejų.

Vaikams yra atlikti tyrimai dėl pokovidinio sindromo, nustatyta, kad iki pusės metų vaikai jaučia liekamųjų reiškinių, pavyzdžiui, bendrą silpnumą. Ką tik turėjai aktyvų strikinėjantį vaiką, o dabar jis renkasi gulėti. Sunkumai mokytis, sukaupti dėmesį, raumenų, sąnarių skausmai. Tai išlieka iki 6 mėnesių, nors infekcija gali praeiti labai lengvai“, – tvirtina I. Ivaškevičienė.

Vaikų ligų skyriaus vedėja teigia, kad neretai tėvai dėl skiepijimo susivokia per vėlai. Medikė siūlo pasiskiepyti dabar, kad vėliau netektų gailėtis.

„Pasižiūrėjus į skiepijimo apimtis, tai atsakymai ateina savaime, kadangi vaikų labai mažai paskiepyta. Kai kurie tėvai skambina vaikui jau užsikrėtus, būna pasiryžę gauti vaistų iš bet kokios pasaulio šalies, kad sušvelnintų infekcijos sukeltus simptomus. Tai šiandien yra ta diena, kada galite tą padaryti. Užtenka pasiskiepyti. Nereikės būti situacijoje, kada melsiesi, kad būtų inovatyvių vaistų“, – neabejoja I. Ivaškevičienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt