Sveikata

2021.09.24 16:52

Ko reikia, kad mokyklos veiktų kuo ilgiau?

LRT.lt2021.09.24 16:52

Rugsėjo 1-ąją visi šalies moksleiviai pasitiko klasėse. Natūralu, kad visų bendras siekis, jog pavyktų mokyklose mokytis visus metus – bet tam reikalingos ne tik mokyklų administracijų, mokytojų, visuomenės sveikatos specialistų, bet ir moksleivių ir jų tėvų pastangos, sakoma Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pranešime žiniasklaidai.

Dabartiniai skaičiai kelia nerimą: NVSC duomenimis, rugsėjo 20 d. Lietuvoje ugdymo įstaigose buvo beveik 200 aktyvių protrūkių ir su jais siejami beveik 700 užsikrėtimų, o izoliuotų asmenų skaičius siekė daugiau kaip 5000. Pavyzdžiui, vien Klaipėdoje izoliuotos 103 klasių ir 14 darželių grupių, Kaune – 72 klasės ir 17 darželių grupių, tačiau skaičius nuolat ir sparčiai kinta. Tad ko reikia, siekiant išvengti situacijos blogėjimo?

Testavimas – labai svarbus, bet naudojamas per mažai

Viena pagrindinių numatytų priemonių, siekiant valdyti COVID-19 protrūkius mokyklose – testavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais bei Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimais, šiuo metu testavimas ugdymo įstaigas lankantiems vaikams yra savanoriškas.

Kaip tai veikia? Tėvams pasirašius sutikimo testuotis formą ir pateikus ją ugdymo įstaigos vadovybei, vaikai gali būti periodiškai testuojami ar patys testuotis greitaisiais antigeno testais. Vyresni nei 16 metų amžiaus mokiniai patys gali nuspręsti ir pateikti sutikimus dalyvauti tyrime. Deja, labai mažai tėvų sutinka, kad jų nepilnamečiai vaikai būtų testuojami: šiuo metu sutikimus nacionaliniu mastu yra davę tik apie 37 proc. tėvų.

Ugdymo įstaigose taikomi ir kiti testavimo metodai. Mokyklų bendruomenėms sutikus, kai kur vykdomas ir paviršių ar kaupinių testavimas. Pavyzdžiui, Kaune 1–4 klasių mokiniams taikomas kaupinių metodas, 5–12 klasių moksleiviai testuojasi greitaisiais savitikros testais, o ugdymo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, testuojami paviršiai.

„Testavimas yra puiki prevencinė priemonė, leidžianti stabdyti viruso plitimą ugdymo įstaigose. Vaikai yra itin aktyvūs ir daug bei glaudžiai bendrauja, tad tarp jų virusas plinta itin greitai ir lengvai. Testavimas leidžia laiku pastebėti kylančias grėsmes, užkerta galimybes virusui plisti ugdymo įstaigoje ir sudaro prielaidas kuo ilgiau išlaikyti kontaktinį ugdymą“ – sako Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos Tarybos narė, Kauno m. visuomenės sveikatos biuro (VSB) direktorė Gerda Kuzmarskienė.

Beje, vadovaujantis Operacijų vadovo sprendimu, vaikams, kurie yra pasiskiepiję, persirgę ar turi antikūnų, šiuo metu testuotis nereikia. „Visgi šios vaikų grupės irgi gali būti viruso nešiotojais ar net sirgti, todėl verta pagalvoti, ar nereikėtų esamos tvarkos keisti ir nebedaryti išimties dėl testavimo“ – teigia VSB atstovė.

Prevencijos priemonių reikšmė

Vaikų vakcinacijos skaičiai Lietuvoje taip pat yra gana nedideli: 2021 m. rugsėjo 16 dienos duomenimis, Lietuvoje yra pasiskiepiję apie 30 proc. 12–15 metų amžiaus vaikų ir apie 60 proc. vyresnių kaip 16 metų moksleivių. Mokytojų skiepijimosi rodikliai palyginti aukšti – šiuo metu Lietuvoje apie 85 proc. ugdymo įstaigų darbuotojų yra pasiskiepiję pagal pilną vakcinacijos schemą, dar beveik 5 proc. – bent viena vakcinos doze.

Įvertinus skiepijimosi ir sutikimo testuotis rodiklius, mokyklose ypač svarbios išlieka jau anksčiau įvaldytos tokios prevencinės priemonės kaip srautų reguliavimas, atstumo bei higienos normų laikymasis, paviršių dezinfekavimas ir ypač – patalpų vėdinimas. Jų taikymas – mokyklų administracijų atsakomybė, tačiau reikšmingas ir moksleivių elgesys.

Be abejo, kaukės yra viena pagrindinių priemonių, siekiant suvaldyti viruso plitimą, todėl visiems, išskyrus pradinukus, privaloma jas dėvėti mokyklose. Tai apima tiek moksleivius ir mokytojus, tiek kitus ugdymo įstaigose dirbančius bei į jas užeinančius asmenis.

„Labai svarbu, kad vaikai ir ugdymo įstaigų darbuotojai kaukes dėvėtų taisyklingai: prieš jas užsidėdami dezinfekuotų rankas, dėvėdami neliestų kaukių rankomis, sudrėkusią kaukę nedelsiant pasikeistų nauja, nesidalintų ja su kitais vaikais, nemėtytų ant mokyklinių stalų, o panaudotas išmestų į tam skirtas šiukšliadėžes. Taisyklingai dėvimos kaukės sulaiko įkvepiamus mikroorganizmus ir virusus bei veiksmingai apsaugo nuo užsikrėtimo“ – atkreipia dėmesį G. Kuzmarskienė.

Visuomenės sveikatos specialistų vaidmuo

Kai užsikrėtimas COVID-19 visgi nustatomas, Visuomenės sveikatos biurų specialistai mokyklose imasi priemonių, kad būtų išvengta masinio užsikrėtimo. Pirmiausia susisiekiama su žmogumi, kuriam patvirtinta COVID-19 infekcija, ir priimami sprendimai dėl didelės rizikos sąlytį ugdymo įstaigoje turėjusių asmenų izoliavimo.

Jei užsikrėtimas nustatomas moksleiviui, iki šiol įprastai visa klasė, išskyrus per tam tikrą laikotarpį persirgusius COVID-19 liga, paskiepytus pilna vakcinacijos schema ar turinčius antikūnų, turėdavo izoliuotis. Dabar šios sąlygos kinta – reguliariai kas kelias dienas testuotis sutiksiantys moksleiviai galės ir nesiizoliuoti, be to, trumpės izoliacijos trukmė. Jei izoliuotis tenka tik daliai klasės, nuotolinis mokymas taikomas hibridiniu būdu: saviizoliacijoje esantys mokiniai mokosi nuotoliniu būdu, o mokiniams, kuriems izoliuotis nereikia, pamokos vedamos kontaktiniu būdu.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė, Klaipėdos m. VSB direktorė dr. Jūratė Grubliauskienė pastebi, kad šiuo metu daugelyje ugdymo įstaigų situacija gana sudėtinga – didėjant teigiamų atvejų skaičiui, ne tik vyksta didelį sąlytį turėjusių asmenų izoliavimas ir pereinama prie hibridinio ugdymo, bet ir auga rizika užsikrėsti bei susirgti. Ji pastebi sveikatos biurų darbuotojų, mokyklų administracijos, mokytojų, mokinių bei tėvų nuovargį, susijusį su COVID-19 infekcijos plitimo užkardymui skirtų teisės aktų įgyvendinimu ir besitęsiančia įtempta padėtimi valdant pandemiją.

„Kalbant apie sveikatos biurų darbuotojus mokykloje, su COVID-19 valdymu susiję darbai šiuo metu užima kone visą specialisto darbo dienos laiką. Vienam darbuotojui pagal nustatytus teisės aktus yra priskirta 740 ugdymo įstaigos moksleivių. Pabandykite įsivaizduoti, kaip vienas žmogus gali užtikrinti tokio skaičiaus moksleivių testavimą, atvejų tyrimus, galiausiai – atlaikyti tėvų nepasitenkinimą dėl nustatytos tvarkos bei esamos situacijos“ – pasakoja dr. J. Grubliauskienė.

Ji teigia, kad dėl didelių su COVID-19 valdymu susijusių krūvių, lieka per mažai resursų kitoms visuomenės sveikatos specialistų funkcijoms, tokiomis kaip reguliarus ugdymo įstaigos maitinimo ir aplinkos vertinimas, prevencinių veiklų ir visuomenės sveikatos priežiūros renginių organizavimas, moksleivių sveikatos raštingumo vertinimas ir stebėsena, fizinio pajėgumo vertinimas ir asmens higienos tikrinimas.

„Vertindami dabartinę situaciją, kreipiamės į tėvus – leiskite testuoti ir skiepykite vaikus. Pavasarį labai daug atvejų buvo susiję su tuo, kad vaikai virusą parsinešė iš darželio ar mokyklos, dabar situacija gali kartotis, jei nebus imtasi reikiamų priemonių. Tiek mokyklų bendruomenėms, tiek tėvams svarbu suprasti, kad šios situacijos valdyme kiekvienas esame svarbus. Tik nuo kiekvieno iš mūsų požiūrio, supratimo, noro ir elgesio situacija gali keistis į gerąją pusę ar bent jau neblogėti“ – sako Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė.

Specialistė taip pat dar kartą primena svarbiausias prevencijos priemones: laikytis higienos reikalavimų, dėvėti burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones, atsakingai elgtis bendruomenėje, laikytis srautų principo ir, žinoma, testuotis bei vakcinuotis tiek mokytojams, tiek ir moksleiviams bei jų šeimos nariams. „O visuomenės sveikatos biurų specialistams, mokyklų administracijų darbuotojams bei mokytojams belieka palinkėti ištvermės, nes šis laikotarpis – itin sudėtingas“ – reziumuoja dr. J. Grubliauskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt