Sveikata

2021.09.24 18:43

LRT FAKTAI. Ką reikia žinoti apie vaikų skiepijimą?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.09.24 18:43

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje paskiepyta 70 proc. 12–18 metų amžiaus gyventojų.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, socialiniuose tinkluose kyla nerimas dėl vaikų skiepijimo. Visame pasaulyje jau paskiepyti milijonai vaikų, tačiau tėvai nuogąstauja, ar vakcinos saugios, mat tyrimai su vaikais atlikti vėliau. Kai kurie tėvai sužinojo, kad vaikai pasiskiepijo be jų žinios, ir baiminasi, kokių šalutinių poveikių atsiras, šeimose kyla konfliktų.

Nustatyta amžiaus riba

LRT kalbintas Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas sako, kad Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės laikosi rekomendacijų, kad saugu skiepyti visus vaikus nuo 12 metų.

„Europos pediatrų akademija, Europos pirminio pediatrinio gydymo konfederacija, Amerikos pediatrų akademija, Toronto pediatrų draugija, Lietuvos pediatrų draugija rekomenduoja vaikus nuo 12 metų skiepyti nuo COVID-19. Šiandien 29 šalys skiepija, tik Jungtinė Karalystė kol kas yra nusprendusi skiepyti vaikus, priklausančius rizikos grupei, t. y. sergančius kvėpavimo, kitomis ligomis, tuos, kurie turi įgytą ar įgimtą imunosupresinę būklę“, – sako gydytojas.

Tačiau ir Jungtinėje Karalystėje jau paskelbta rekomendacija viena doze paskiepyti visus vaikus nuo 12 metų, laukiama Vyriausybės sprendimo. Pabrėžiama, kad skiepas nebus privalomas.

Pandemijos pradžioje daug diskutuota apie tai, ar vaikai serga sunkiau, ar lengviau, palyginti su suaugusiaisiais, ar jie skleidžia virusą kitaip. Tačiau šiandien politikai ir sveikatos ekspertai kalba apie kitą priežastį, kodėl reikia skiepyti vaikus, – pripažįstama, kad nuotolinis ugdymas pakenkė vaikų sveikatai.

G. Kėvalo teigimu, vaikai per pandemiją patyrė „katastrofišką psichinės sveikatos blogėjimą“.

„Nerimas, depresija, psichosomatiniai skausmai, smurto šešėlinė problema, didžiuliai mitybos sutrikimai, jau nekalbant apie fizinio aktyvumo praktiškai išnykimą, – apie pasekmes vaikų sveikatai kalbėjo gydytojas. – Jie yra žmonės, kurie pakeis mus, ir mokslininkai dėl to skambina pavojaus varpais. Socializacija ir kolektyvinė patirtis sumažina vaikų ir paauglių atskirtį, gerina psichoemocinę būklę. Žmogus yra socialinė būtybė ir uždarymas padarė didžiulę žalą.“

Ir vaikai serga sunkiai

Profesoriaus Kėvalo teigimu, tiesa, kad vaikai sudaro nedidelę sergančiųjų COVID-19 dalį – nuo 5 iki 10 procentų. Tačiau bent jau užsienyje net trečdalis jų gydomi reanimacijos skyriuose. Pašnekovas pasakoja, kad klaidinga įsivaizduoti, esą vaikai perserga lengviau.

„Visiškai kitaip nei suaugusiesiems, vaikams yra būdingas daugiasisteminis uždegiminis sindromas. Jis išsivysto praėjus keletui savaičių po infekcijos, sukelia didžiulį uždegimą, audinių ir organų pažeidimą, ir ši būklė yra labai pavojinga. Turėjome ne vieną vaiką, tiek mes, tiek vilniečiai kolegos, didžiulis intensyvus gydymas, agresyvus“, – apie komplikaciją, būdingą susirgusiems vaikams ir paaugliams, pasakojo Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovas.

Be to, sako jis, mokslinėje literatūroje vis dažniau kalbama apie po susirgimo atsirandantį sindromą vaikams ir paaugliams.

„Tai yra tokia būklė, kai perserga kad ir labai lengva forma, bet labai ilgai, iki 6 mėnesių, išlieka tokie simptomai, kaip nuovargis, raumenų, sąnarių, galvos skausmas, kvėpavimo sutrikimai, nerimas, nemiga, netgi depresija, vaikai kenčia ir tai sutrikdo jų gyvenimą“, – sakė R. Kėvalas.

Šalutiniai poveikiai

Pasak gydytojo, vaikai patiria tuos pačius, įprastus šalutinius vakcinos poveikius, kaip ir suaugę, – tai raumenų ir dūrio vietos skausmas, nuovargis, karščiavimas, kartais pykinimas, nemiga, niežulys, padidėję limfmazgiai. Tačiau yra vienas itin retas šalutinis poveikis, siejamas su būtent pasiskiepijusiais paaugliais vaikinais.

„Vaikams ir paaugliams, daugiau paaugliams, dažniau pasitaiko miokarditas – širdies raumens uždegimas po vakcinacijos iRNR vakcina. <...> Širdies raumens uždegimo dažnis, remiantis įvairių klinikinių studijų duomenimis, labai įvairus, bet, mano skaičiavimais, pasitaiko maždaug vienam iš ketvirčio milijono.

Mes savo praktikoje Kauno klinikose matėme tris tokius pacientus. Bet visų prognozė buvo labai gera ir ypatingo gydymo nereikalauja“, – pasakojo R. Kėvalas.

Jo teigimu, pacientai buvo 16–17 metų amžiaus vaikinai.

Lietuvoje nuo 12 metų galima skiepytis „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcinomis nuo COVID-19. Vakcinas vertinančios JAV ir Europos institucijos apie šį šalutinį poveikį žino ir vakcinas vis tiek leidžia naudoti, o JAV pediatrijos akademija teigia, kad susirgus COVID-19 tikimybė patirti miokarditą yra didesnė nei pasiskiepijus.

Lietuvoje socialiniuose tinkluose kartais keliamas nerimas dėl to, kad nepilnamečiai pasiskiepyti gali be tėvų žinios. Tačiau profesorius R. Kėvalas atkreipia dėmesį, kad ir kitoms medicinos procedūroms ne visada reikia tėvų sutikimo.

„Čia yra teisiniai dalykai. Pacientai nuo 16 metų taip pat savarankiškai gali pasirašyti sutikimą tam tikroms procedūroms, konsultacijoms poliklinikoje, dažnai nereikia tėvų sutikimo. <...> Iš vienos pusės, tėvai atsakingi už savo vaikus, kalbu apie racionalią, išmintingą atsakomybę. Iš kitos pusės, tokio amžiaus vaikas, reikia gerbti jo privatumą, jo asmenybę, jis pats gali priimti sprendimus, lemiančius jo sveikatą ir ateitį“, – LRT sakė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

Šiuo metu daugelyje Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių galioja rekomendacija skiepyti 12 metų amžiaus sulaukusius vaikus. LRT kalbinto Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo profesoriaus Rimanto Kėvalo teigimu, vaikams pasireiškia tie patys šalutiniai poveikiai, kaip ir suaugusiesiems, išskyrus itin retą miokardito, arba širdies raumens uždegimo, atsiradimą, siejamą su paaugliais vaikinais.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt