Sveikata

2021.09.22 19:51

Vytautas Grubliauskas apie planuojamą sveikatos priežiūros reformą – būtų galima apibūdinti taip: nueik, nežinau kur, atnešk, nežinau ką

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.09.22 19:51

Klaipėdos regiono savivaldybių merai ir gydymo įstaigų atstovai trečiadienį aptarė šalies valdžios planuojamą sveikatos priežiūros reformą, numatomą galimybę regione steigti universiteto ligoninę. Merai vieningai tvirtina pritariantys permainoms, tačiau akcentuoja, kad dabar numatomi scenarijai kelia klausimų ir vargu ar visur galimi pokyčiai būtų naudingi pacientams. Šalies valdžia kritikuojama dėl per menkos komunikacijos.

Trečiadienį Klaipėdos regiono savivaldybių merai rinkosi Palangoje ir drauge su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais aptarė centrinės valdžios regione planuojamą sveikatos priežiūros reformą.

„Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kalba apie reformą, tad pirmiausia šiandien tikslas buvo sukviesti viso regiono merus, regiono įstaigų vadovus ir pasikalbėti apie tai, koks jų požiūris, sutarti, kokią poziciją turime ginti. Ne merai gydo žmones, o tie vadovai, kurie vadovauja ligoninėms ir mato bendrą situaciją“, – apibendrino asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Pasak Š. Vaitkaus, visos savivaldybės ir gydymo įstaigų vadovai pritaria reformai, tačiau reikia sutarti dėl to, kokių besidubliuojančių paslaugų regione nereikia teikti.

„Ta reforma iš esmės nėra nieko blogo, mes jai pritartume, bet visų aplinkybių dar niekas nežino – nei vadovai, nei merai, nes jiems tai dar nebuvo pristatyta“, – sakė Palangos meras.

Savivaldybės nenori likti nuošalyje?

Nors iš esmės miestų merai reiškia palaikymą galimoms permainoms sveikatos priežiūros srityje, kai kurie savivaldybių vadovai neslepia turintys ir pastabų.

Š. Vaitkus atkreipė dėmesį, kad dabar kalbant apie laukiančią reformą teigiama, jog Klaipėdos ligoninės neteikia trečiojo lygio paslaugų, tačiau tai nėra tiesa.

„Tai melas. Vadovai aiškiai pasakė, kad teikia labai daug trečiojo lygio paslaugų. Ir turi tam licencijas. Kalba, matyt, būtų apie, tarkime, širdies transplantaciją – natūralu, kad Klaipėda tokio dalyko nedaro ir tokių operacijų per metus nėra daug. Natūralu, kad Vilnius ar Kaunas teikia. Mums tokio dalyko gal ir nereikia. Bet Jūrininkų ligoninė teikia virš 30 planinių paslaugų, tad mes ir vadovai nelabai suprantame, kodėl kalbama, kad neteikia trečiojo lygio paslaugų. Šiandienis modelis, koks yra Klaipėdoje, visus tenkina, tenkina ir pacientus“, – aiškino Š. Vaitkus.

Susitikime dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas akcentavo, kad pasitarime merai išsakė lūkesčių, jog antrojo lygio paslaugų teikimo procese savivalda nebūtų palikta nuošalyje.

Vis dėlto viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad Klaipėda visais būdais siekia išlaikyti savivaldybei pavaldžią Klaipėdos universitetinę ligoninę, uostamiesčio meras tokius teiginius pavadino absurdu.

„Visiškas absurdas. Visiškai tam nepritariu. Visi šiandien susitikę merai įvardijo, kad reforma tikrai reikalinga, turi būti nukreipta į pacientų gerovę, o ne įstaigų ar jų vadovų reikalus, poreikius. Šiandien buvo įvardyta, kad diskusija dėl to, ar Klaipėdoje teikiamos trečiojo lygio paslaugos, yra šiek tiek nekorektiška, o bandymas prisidengti, jeigu Klaipėda reformoje nesudalyvaus taip, kaip tikisi ministerija, tai bus įvardijama kaip sabotažas. Tai yra iš tam tikros absurdo teatro žanro srities“, – aiškino Kaipėdos meras.

Pasigenda šalies valdžios komunikacijos

Uostamiesčio meras pabrėžė ir esą per menką centrinės valdžios komunikaciją su savivaldybėmis apie laukiančias permainas. Anot V. Grubliausko, gaila, kad įstatymo projektą, kuris parengtas Klaipėdai ir regionui, patys regiono atstovai pamatė tik visai neseniai.

Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį žiniasklaidai teigė, kad dėl planuojamų permainų kalbamasi su visomis savivaldybėmis.

„Mes kalbame ir aš pats vykstu į vizitus po visą Lietuvą, susitikinėju su merais, žiūrime ligonines, nes visoje Lietuvoje norime inicijuoti pokyčius ir spręsti gydymo įstaigų tinklo, sveikatos paslaugų kokybės, ilgalaikės priežiūros, greitosios medicinos pagalbos pertvarkos klausimus. Dabar diskusijų ir parengiamasis laikotarpis, vykstame, diskutuojame, šnekamės, gilinamės į situaciją. Konkrečių sprendimų nėra, bet mes visiems pasakojame, ką esame sutarę su Europos Komisija (EK), kokių galimybių yra Lietuvoje dėl investicijų į sveikatos apsaugos sistemą, ir siekiame gauti grįžtamąjį ryšį“, – dėstė A. Dulkys.

Ministras tikino, kad neketinama vieno modelio taikyti visoms savivaldybėms, todėl stengiamasi su kiekviena savivaldybe susitarti, kokių paslaugų reikia, kokios paslaugos galėtų būti teikiamos per atramines regiono ligonines.

„Pagrindinis skirtumas nuo anksčiau inicijuotų pokyčių yra tai, kad kai būdavo ko nors savivaldybėje atsisakoma, uždaroma, nieko nebuvo pasiūloma papildomai. Mes kalbame apie kai kurių stacionarių dalykų atsisakymą ir judėjimą į ambulatorines paslaugas, investavimą į tuos dalykus, kad žmonėms nereikėtų važiuoti į kitą miestą iš akies šapo išsiimti“, – apibendrino A. Dulkys.

Vis dėlto su tokiomis mintimis apie bendradarbiavimą ir bendravimą uostamiesčio meras, regis, nėra linkęs sutikti.

„Ką reiškia „tariasi“? Jeigu tarimasis yra laukimas pritarimo nesitariant, tai nežinau, ar tai tarimasis. Kita vertus, niekas nėra prieš reformą. Bet palaikyti reformą, kurios tu nežinai labai daug dėmenų, kurią būtų galima apibūdinti taip: nueik, nežinau kur, atnešk, nežinau ką, ir tada pažiūrėsiu, ar man tai tinka... Tai ne reforma, tai lietuvių liaudies pasaka, kurią mes galime sekti be pabaigos“, – kritikavo V. Grubliauskas.

Klaipėdos meras taip pat akcentavo, kad dėl galimų ligoninių perdavimo, sujungimo ir kitų permainų turės pareikšti poziciją miestų arba rajonų tarybos, o tai, kokie pasiūlymai joms bus pateikti, turėtų spręsti ne politikai, o specialistai.

Kretingos meras A. Kalnius: kam griauti gerai veikiančią struktūrą?

Kritikos galimai sveikatos priežiūros reformai turi ir Kretinga. Šio rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius įsitikinęs, kad dėl žadamų permainų, paliesiančių Kretingoje esančią ligoninę, smarkiai nukentės pacientai.

„Kiekviena reforma yra gerai, bet ji turi būti naudinga pacientams. Buvo ne vienas susitikimas su ministerijos atstovais ir ligonių kasomis. Mes visada girdime, kad reikia mažinti lovų skaičių, bet niekas nekalba apie naudą pacientams. Užduodami klausimai gimdo kitus klausimus ir vieni tokių, kurie man, kaip vadovui, yra vieni svarbiausių – ar mūsų pacientams bus geriau, ar sumažės eilės pas specialistus, ar planinės operacijos bus atliekamos greičiau? Į šiuos klausimus atsakymų neturime“, – dėstė A. Kalnius.

Jis taip pat akcentavo, kad Kretingos ligoninė dirba pelningai, tad keliamas klausimas, kodėl reikia išardyti gerai veikiančią struktūrą.

Kretingos ligoninėje vis dar išsaugotos tam tikros paslaugos, kurios kituose rajonuose nebeteikiamos, pavyzdžiui, priimami gimdymai. A. Kalnius akcentavo, kad šalį užklupus COVID-19 pandemijai buvo aptariamas scenarijus ir ruošiamasi tam, jog Kretingos ligoninė taptų viso regiono gimdymo namais, jeigu Klaipėdos universitetinė ligoninė šių paslaugų teikti nebegalėtų.

Tai esą rodo šios įstaigos svarbą regione. Taip pat ir tai, kad didinant COVID-19 lovų skaičių regione būtent Kretingos ligoninė viena pirmųjų įsitraukia į šį procesą.

„Sugriauti yra lengva, bet atkurti bus tikrai sudėtinga“, – neabejojo A. Kalnius.

Kretingos rajono meras aiškino, kad Kretingos rajonui netekus gimdymo namų vėliau būtų naikinamas ir skyrius, kur gydomi vaikai, dar vėliau – reanimacija.

„Vadinasi, mūsų ligoninė nebetenka prasmės. Svarbiausia, kalbant su ministerija, – atstumai. Ministerija pristato, kad nuo Kretingos iki Klaipėdos yra 50 kilometrų, tačiau Kretingos rajonas yra žymiai didesnis. Nuo vieno rajono galo iki ligoninės yra 62 kilometrai. Vadinasi, žiemą gali būti taip, kad mes nespėsime atvežti gimdyvės į gimdymo namus. Tai, manau, neištaisytina klaida“, – akcentavo pašnekovas.

Kaimyninės savivaldybės nori išsaugoti uostamiesčio ligoninių tinklą

Atokiau nuo Klaipėdos esantis Skuodo rajonas jau ir dabar kaskart prireikus pacientą vežti į uostamiestį įtemptai skaičiuoja kelionės minutes, tad čia net neabejojama, kad pagrindiniai gydymo centrai privalo likti uostamiestyje, o ne kur nors toliau.

„Reforma pas mus įvyko 2003–2004 metais. Aišku, mes matome, kad reformos reikalingos, kadangi mūsų rajono gyventojai nėra patenkinti tomis sąlygomis, kuriomis dabar gauna gydymo paslaugas. Kokio lygio ir kaip tai turi būti daroma – specialistų darbas. Kaunas, Vilnius – tikrai ne, mums yra Klaipėda. Ir šiuo metu pagrindinis srautas yra Klaipėdoje“, – sakė Skuodo rajono meras Petras Pušinskas.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis taip pat tikino, kad laukiamiausia reforma kartu ir labiausiai kelianti nerimą dėl Klaipėdos mieste veikiančių ligoninių ateities, nes jos atlieka viso regiono ligoninių funkciją.

„Mes matome klasterinį darbą su Jūrininkų ligonine, su Klaipėdos universitetine ligonine, tad turime tokią viziją. Aišku, mes darysime reformas ir antriniu lygiu, dėl paslaugų išplėtimo – pirminiu lygiu, bet dėl Klaipėdos miesto ligoninių sujungimo – didelė diskusija ir, kaip ir šiandien diskutavome, mes nepritariame, kad būtų vienas juridinis vienetas, sakykime, universiteto ligoninė. Manome, tinklas yra optimizuotas, pakankamai gerai veikiantis, ir nežinome, ar dėl to tinklo reikia ką nors daryti“, – sakė Vytautas Laurinaitis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt