Sveikata

2021.09.21 05:30

Kokia COVID-19 ateitis? Gydytojai kalba apie optimistinius ir pesimistinius scenarijus

Domantas Katelė, LRT.lt2021.09.21 05:30

Koronavirusui mutuojant ir tampant kur kas pavojingesniam, negu jis buvo 2020 metų pradžioje, kada buvo aptiktas Kinijos Uhano mieste, medikai neabejoja, kad jis kis ir toliau. Specialistai pabrėžia, kad toli gražu ne visos prognozės yra optimistinės.

Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas teigia, kad šiuo metu galima išskirti tris COVID-19 vystymosi scenarijus. Juos medikas įvardija kaip optimistinį, pesimistinį ir vidutinį.

Optimistiniu scenarijumi T. Beinortas vadina galimybę, kad per kelerius metus koronavirusas taps lengvo peršalimo tipo infekcija su panašiu į gripo mirtingumu.

„SARS-CoV-2 jau įgijo didžiausią įtaką užkrečiamumui turinčias mutacijas. Tiek antikūnų pavidalo, tiek T-ląstelių suteikiamas imunitetas dėl persirgimo ar vakcinacijos visuomenėje sparčiai augs ir SARS-CoV-2 infekcija kasmet turės vis švelnesnių padarinių“, – sako Kembridžo universitetinės ligoninės medikas.

Scenarijus, kurį T. Beinortas įvardija kaip vidutinį, kalba apie tai, kad virusas ir toliau evoliucionuos, atsiras dar daugiau dominuojančių atmainų, o jų plitimas priklausys nuo visuomenės imunizacijos lygmens bei geografinės vietovės ir turės lengvesnės plėtros bei sunkesnės arba lengvesnės ligos eigos charakteristiką.

„SARS-CoV-2 neevoliucionuos taip greitai, kad susidaręs imunitetas prieš ankstesnes formas būtų visai neefektyvus prieš naująją atmainą. Koronavirusas taptų menkai grėsmingas jauniems ir sveikiems asmenims, bet išliktų grėsmingas stipraus ilgos atminties imuniteto nesugebančiai suformuoti žmonių grupei, ypač vyresniems“, – tikina gydytojas.

Kaip blogiausią scenarijų T. Beinortas įvardija galimybę, kad virusas evoliucionuos taip stipriai, jog dabar turimas imunitetas nebeturės didelės reikšmės.

„SARS-CoV-2 įgaus mutacijų rinkinį ir atliks šuolį į naują evoliucinę erdvę, kuri leis virusui iš dalies apeiti anksčiau egzistavusį imunitetą ir (arba) virusui sukelti sunkesnę ligos eigą, ir kils nauja sunkių padarinių turinti COVID-19 banga kaip 2020 metais“, – svarsto medikas.

Jis priduria, kad kasmet koronaviruso užsikrėtimo atvejų skaičius turėtų mažėti, tačiau vyresnio amžiaus, imunosupresuoti žmonės išliks pažeidžiamiausia visuomenės grupe, o norint išvengti sunkiausios ligos formos šiai žmonių grupei imuninę atmintį gali tekti sezoniškai atnaujinti.

„Žala sveikatai nuo užsikrėtimo SARS-CoV-2 visuomenei kasmet turėtų menkti, nes vis didesnė dalis žmonių turės bent dalinį apsauginį imunitetą, įgautą vakcinacijos ar susidūrimo su nauja viruso forma būdu. Jaunesni vakcinuoti ar nevakcinuoti asmenys, susidūrę su SARS-CoV-2, turėtų suformuoti pakankamai ilgalaikį ir stiprų imuninį atsaką, bent iš dalies apsaugantį ir nuo ateities SARS-CoV-2 atmainų“, – teigia T. Beinortas.

Medicinos biologas: trys pesimistiniai ir vienas optimistinis scenarijus

Santaros klinikų Biobanko vadovas Danielis Naumovas teigia, kad galima išskirti 4 galimus scenarijus, apie kuriuos dabar kalba ir kuriuos analizuoja mokslininkai. Jis priduria, kad virusas keičiasi, evoliucionuoja, o dabartinės prognozės – daugiau pesimistinės.

„Pirmas scenarijus yra toks, kad virusas mutuos taip, kad stipriai išaugs mirtingumas. Matome, kad mirtingumas nuo SARS-CoV-2 nėra toks didelis – apie 1–2 proc. Tai milijonai mirčių pasaulio mastu, tačiau tai nėra toks didelis mirtingumas“, – tvirtina medicinos biologas.

Jis priduria, kad kiti zoonotiniai koronavirusai, pavyzdžiui, SARS-CoV arba MERS-CoV, fiksuoja kur kas didesnį mirtingumą užsikrėtus – atitinkamai 10 ir 35 proc.

„Tai reiškia, kad virusas gali evoliucionuoti ta linkme, kad taptų labiau mirtinas“, – tikina D. Naumovas.

Kalbėdamas apie antrą galimą scenarijų, medicinos biologas teigia, kad mokslininkų bendruomenė jį išskiria kaip vieną pavojingiausių – virusas gali taip stipriai pasikeisti, kad taps atsparus dabartinėms vakcinoms. Vis dėlto farmacijos įmonės jau parodė, kad geba greitai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, tad tokios viruso evoliucijos pasekmes būtų galima minimizuoti.

„Kai pirmą kartą išgirdome apie alfa, beta, gama atmainas, „Moderna“ iškart pasakė, kad jų mokslininkai jau kuria kitokią vakcinos sudėtį – keičia RNR sudėtį. Scenarijus, kad mūsų vakcinos nebeveiks, yra realus, tačiau žmonija jau turi išeitį“, – sako D. Naumovas.

Santaros klinikų atstovas tvirtina, kad trečia prognozė taip pat yra pesimistinė. Anot jo, egzistuoja tikimybė, kad virusas taps atsparus bet kokiems taikomiems vaistams.

„Virusas irgi gali pasikeisti taip, kad nebeveiks jokie dabar taikomi vaistai. Šiuo metu nėra tokio vieno vaisto prieš SARS-CoV-2 virusą. Naudojami kiti vaistai nuo viruso, jie padeda, bet nėra nuo SARS-CoV-2. Jei taip atsitiks, žmones reikėtų gydyti vaistų kombinacijomis ir taikyti porinę terapiją, kad virusas organizme nepasikeistų ir netaptų atsparus vienam vaistui“, – pabrėžia medicinos biologas.

Ketvirtas scenarijus, pasak D. Naumovo, yra pozityvus: viruso sukeliami simptomai ilgainiui galėtų tapti panašūs į peršalimo.

„Šis scenarijus yra optimistinis ir gana realus, tačiau ne šiandien ir ne artimiausiais mėnesiais, o tolesnėje ateityje. Ateis laikas, kada daug žmonių pasiskiepys arba persirgs, o virusas nebeturės organizmų, kuriuose galės daugintis ir evoliucionuoti“, – tikina jis.

Anot D. Naumovo, šis scenarijus galėtų virsti realybe tik tada, kada imunizacija visame pasaulyje pasieks itin aukštą lygį. Šiuo metu daugybė valstybių vis dar neturi vakcinų nuo COVID-19, todėl virusas turi plačią terpę daugintis ir mutuoti.

Biobanko vadovas pabrėžia, kad virusas mutuoja, kai patekęs į organizmą užkrečia ląstelę ir tada ji skyla ir dvigubėja.

Medicinos biologas sako, kad Europoje, kur siaučia delta atmaina, virusas mutuoti gali atsispyręs nuo delta viruso atmainos simptomų. Pasak jo, viruso simptomai gali sustiprėti.

„Jeigu Europoje virusas evoliucionuos, jis turės visas delta atmainai būdingas savybes: kiti simptomai, išaugęs mirtingumas, „pabėgimas“ nuo imuniteto, menkai sumažėjęs skiepų efektyvumas. Tikėtina, kad visos šios savybės gali sustiprėti – virusas gali evoliucionuoti atsispirdamas nuo delta atmainos, kuri bus ta motina, kurios palikuonys bus iš šios atmainos. Virusas tikrai evoliucionuos žmogui nepalankia kryptimi“, – prognozėmis dalijasi mokslininkas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt