Sveikata

2021.09.28 19:45

Medikų savižudybės išryškina sveikatos apsaugos sistemos ydas: milžiniški krūviai, visuomenės spaudimas ir negalėjimas klysti

Domantas Katelė, LRT.lt2021.09.28 19:45

Šiemet Lietuvoje užfiksavus jau antrą mediko savižudybę, sveikatos apsaugos sistemos ekspertai vis garsiau ima kalbėti apie perdegimą, medikų krūvius ir psichologinę sveikatos priežiūros darbuotojų sveikatą. Jie neabejoja, kad emocinei medikų sveikatai įtakos turi ir visuomenės požiūris bei koronavirusas.

Veryga: savižudybė – kopijuojamas elgesys

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Aurelijus Veryga teigia, kad visų profesijų atstovai tam tikrame gyvenimo etape susiduria su sunkumais. Tačiau jis pastebi, jog vien per pastaruosius metus įvyko kelios medikų savižudybės, kurios, anot A. Verygos, galėtų turėti ir medicininį paaiškinimą.

„Savižudybė yra kopijuojama kaip elgesys, čia prasideda vadinamasis Verterio efektas, kuris yra patvirtintas ir mokslininkų. Žmonės, ypatingai išgirdę apie medikus, kurie, jų nuomone, tikrai žino kaip dirbti su problemomis, pamąsto, kad jeigu tokie žmonės nusižudo, tai ką jau kalbėti apie mane, paprastą žmogų“, – sako LVŽS atstovas, kuris teigia, kad periodiškai viešojoje erdvėje pasirodančios naujienos apie savižudybes gali turėti daug neigiamų pasekmių.

Pasak A. Verygos, medikų perdegimas išlieka viena pagrindinių sveikatos priežiūros srityje dirbančių žmonių problemų.

„Kalbant apie medikų perdegimą, yra daug problemų, kurias visaip bandoma spręsti ir padėti, bet medikai nelabai nori eiti pas psichologą, kuris įstaigoje atsiranda.

Jie yra perfekcionistai, kurie neleidžia sau sirgti, neleidžia turėti problemų, jie yra tobulumo siekėjai, o medicina yra tokia sritis, kur klaida nėra toleruojama. Tą žmogų stumia į tokį kampą, kad jis kitą kartą neranda kitos išeities“, – sako A. Veryga.

Jis pabrėžia, kad sistema, kurioje medikas negali padaryti klaidos, itin stipriai veikia sveikatos priežiūros darbuotojų emocinę sveikatą.

„Medikams neleidžiama klysti. Įsivaizduokite, ką reikia išgyventi medikui, kuris rinkosi profesiją tam, kad gelbėtų gyvybes, o jis turi minti teismų slenksčius tam, kad įrodytų, jog galėjo ar negalėjo kažką padaryti kitaip. Spaudimas yra baisus, jis yra didelis ne vien dėl krūvio, bet tai yra problema, kurią nebus lengva išspręsti, kol sistema nėra sutvarkyta. Medikai yra perdegę, dirba ne po vieną darbą“, – teigia LVŽS atstovas.

Politiko teigimu, visuomenės kuriamas spaudimas medikams yra didelis, tad tai taip pat didina gydytojų įtampą.

„Jeigu nori mediką padaryti įkaitu, pasakyti, kad jis neturi jokios galimybės klysti, aš bijau, kad medikai ne tik rinksis savižudybes, bet ir atsiras problema, su kuria susiduria Vakarų valstybės, kad medikų profesijos niekas nesirinks.

Ji pasidarys nebepatraukli. Viena, kad tu turi dirbti be proto dideliu krūviu, antra, tai jeigu padarai kokią klaidą, kuri gali atsirasti dėl sisteminių problemų, tai tave dar ir į teismą nusiunčia. Žmogus atsiduria labai sudėtingoje situacijoje, kai savo gyvenimą pašventęs idėjai, kitų gelbėjimui, o kai reikia pačiam apsiginti, jis lieka pusiau vienas“, – neabejoja buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Sejonienė: priežasčių medikams perdegti – ne viena

Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir TS-LKD frakcijos narė Jurgita Sejonienė pabrėžia, kad rizikos ir įtampos medikų darbe yra nemažai.

„Darbas sveikatos priežiūros srityje apskritai yra rizikingas dėl įtampos, pacientų netekčių, paties darbo pobūdžio. Medikai visame pasaulyje yra tarp tų profesijų žmonių, kurie dažniau žudosi. Apskritai, darbas yra sudėtingas, tai gali būti viena iš priežasčių depresijai“, – sako ji.

J. Sejonienė tvirtina, kad Lietuvos medikų sąjūdžio atliktas tyrimas dėl sveikatos priežiūros darbuotojų perdegimo Lietuvoje rodo, kad tai yra itin opi problema. Anot TS-LKD atstovės, didelė dalis medicinos sektoriaus darbuotojų patiria vidutinį arba sunkų perdegimą.

„Yra daug perdegimo priežasčių. Viena jų – dideli krūviai. Gydytojų Lietuvoje yra daugiau negu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse, tai teoriškai jie neturėtų turėti didesnių krūvių. Bet dėl paties darbo organizavimo, popierinio darbo, biurokratijos, jiems tikrai sunku. Dėl paties medikų vertinimo visuomenėje, atmosferos gydymo įstaigose, yra daug priežasčių perdegti ir nusivilti savo darbu“, – pabrėžia J. Sejonienė.

Medikų atstovė: sveikatos priežiūros darbuotojai tikrai nėra tausojami

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė kalbėdama apie mediko savižudybę pastebi, kad yra trys komponentai – artima aplinka, padėtis darbe ir fonas. Ji pabrėžia, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai pastaruoju metu gyvena tarsi karo sąlygomis.

„Medikams dabartinė pandeminė situacija prilygsta karo lauko sąlygoms, bet visuomenė to nepripažįsta. Kiek teko girdėti, visi kolegos iš tos ligoninės sako, kad skyriuje, kuriame dirbo pasitraukęs medikas, mobingo nebuvo“, – sako LMS vadovė.

Ji pabrėžia, kad būtent COVID-19 sukelta pandemija vaidina ryškų vaidmenį medikų kasdienybėje, kadangi neretai specialistų ir patyrusių gydytojų vietą viešojoje erdvėje užima „sąmokslo teorijomis ir pramanai užsiimantys gyventojai“.

„Visokiems maršams ir antivakseriams yra suteikiamos platformos. Pandemijos pradžioje jiems net buvo suteikta konferencijų salė Seime, kad jie galėtų dėstyti savo įsivaizdavimus. Tuo pat metu, kai trūko informacijos apie vakcinų poveikį, galimas komplikacijas, jų dažnumą, rizikas. Prie to paties buvo pramanai ir sąmokslo teorijos. Tai turėjo didelę įtaką žmonių pasirinkimui ir baimėms“, – neabejoja medikų atstovė, kurios atstovaujama bendruomenė kasdien turi padėti užkrėstiems pacientams.

Anot A. Gerliakienės, SAM po praėjusios nelaimės Šiaulių ligoninėje, kada iš gyvenimo pasitraukė jauna medikė, padarė tinkamas išvadas ir nuo pavasario aktyviai dirba siekdami užtikrinti, kad visos Lietuvos sveikatos priežiūros specialistai, esant poreikiui, sulauktų tinkamos psichologinės pagalbos.

„Po pavasario įvykių praėjo nedaug laiko, tačiau buvo atlikta daug įvairiausių veiksmų, kad tą situaciją pagerintų. SAM nušalino vadovą, buvo organizuota grupė, kuri nagrinėjo visą situaciją, apklausė darbuotojus, sudarė planą, kuris virto ministro įsakymu. Jame yra penki uždaviniai, kurie padės spręsti psichinės sveikatos problemas medikų bendruomenei. Aš matau, kad yra daroma daug. Kol kas daugiau dėmesio skiriama Šiaulių ligoninei, bet tikiu, kad ta geroji praktika pasklis ir po kitas gydymo įstaigas“, – teigia LMS valdybos pirmininkė.

A. Gerliakienė pabrėžia, kad pastaruoju metu jos atstovauja organizacija itin daug ir aktyviai kalba apie medikų perdegimą. Ji tikina, kad tą lemia daugybė skirtingų priežasčių.

„Tai susiję su darbo organizavimu, medikų trūkumu, nereglamentuotais medikų krūviais, apmokėjimas ne visada yra aiškus, per daug monopolio turi ligonių kasos, reiktų reformuoti ir apmokėjimo tvarką. Savaitgalį kalbėjau su medike, kuri pasakė, kad be pagrindinės savo ligoninės dar dirba 8 vietose. Tai yra ilgametis Vyriausybės ir visuomenės požiūris, kad tie medikai kaip nors išgyvens“, – stebisi LMS vadovė.

Pasak A. Gerliakienės, daug sunkumų sukelia medikams itin nepatogi e-sveikatos sistema, kuri veikia lėtai, tad gydytojai vietoje to, kad rūpintųsi pacientais, neretai turi ilgai delsti siekdami tinkamai užpildyti duomenis elektroninėje sistemoje.

„Nedraugiška medikams e-sveikatos sistema. Ji ne tik stringa, bet ji yra nepatogi – tai tęsiasi metų metus, o problema nesprendžiama dėl neaiškių priežasčių. Galbūt būtų galima skaitmenizuoti sveikatos sistemą, padaryti ją patogią ir taupančią mediko laiką.

Aš bandau įsivaizduoti save šeimos gydytojo vietoje, kai reikia greitai aptarnauti ir suteikti paslaugas, o šeimos gydytojas turi apie 9 minutes vienam pacientui. Tačiau jeigu tas paslaugas trukdo teikti besisukantis ratukas, tai neigiamai veikia ir mediko sveikatą, širdies kraujagyslių sistemą – tiesus kelias į infarktą ir insultą. Medikai tikrai nėra tausojami, o tai ypač ryškiai pasimatė COVID-19 fone“, – sako A. Gerliakienė.

Psichologė: medikai patys pripažįsta, kad jiems trūksta žinių atpažinti savižudybės riziką

Europos sertifikuota psichologė Lietuvoje klinikinėje ir sveikatos srityje Valija Šap teigia, kad medikai, kaip ir policijos pareigūnai, nuolat esantys šalia kitų skausmo bei matantys mirtis, yra grėsmingai arti perdegimo ar pervargimo, nes jų atsakomybės yra labai didelės.

„Natūralu, kad yra ir pervargimo, ir perdegimo grėsmė, nuolat patiriamas stresas. Turime galvoti kartu su medikais, kaip mes galėtume stiprinti jų emocinę sveikatą, kaip galima pasirūpinti jų emocine gerove“, – sako V. Šap.

Psichologė teigia, kad depresija yra labai stiprus savižudybės veiksnys, o ligos priežastis atsekti yra ypač sunku.

„Depresija gali būti pasekmė žmogaus emocinio pervargimo, ilgalaikio patiriamo streso, sunkumų profesiniame ir asmeniniame gyvenime. Vienas dalykas yra aiškiai girdimas, kad jeigu žmogus serga tam tikra liga, turi tam tikrų sveikatos problemų, būtina kaip įmanoma greičiau kreiptis į specialistus ir priimti sprendimus, kurie padėtų pasveikti nuo turimų ligų ar sutrikimų“, – neabejoja psichologė.

V. Šap tvirtina, kad medikams trūksta žinių atpažinti savižudybės grėsmę. Ne visi gydytojai žino, kaip tinkamai į tai reaguoti. Anot psichologės, ne tik medikai, bet ir kaip įmanoma didesnė visuomenės dalis turi būti pasirengusi atpažinti savižudybės grėsmę ir užkirsti jai kelią nukreipiant žmogų pas specialistus.

„Šiandien dirbu viename medikų kolektyve, tai buvo planuoti mokymai apie emocinę sveikatą, savižudybės grėsmę. Kas yra aišku, kad medikams trūksta žinių, kaip atpažinti savižudybės grėsmę, kaip į tai reaguoti.

Natūralu, kad medikai tikrai patiria daug streso, trauminių patirčių, svarbu, kad kolegos, kurie yra arčiausiai, kurie greičiausiai gali pamatyti ir skubiai suteikti pagalbą, emocinę paramą, palydėti pas psichologą, tą ir padarytų. Tai yra svarbiausias sprendimas, šalia visų kitų sprendimų, kurie yra priimami ministerijų lygmeniu. Patys medikai kalba apie tai, kad jiems stinga žinių“, – sako V. Šap.

Jos teigimu, profesija nėra skydas nuo pervargimo, perdegimo, suprastėjusios psichologinės ir emocinės būklės.

„Mūsų visuomenėje vyrauja klaidingos nuostatos, kad policijos pareigūnai, mokytojai, medikai, psichologai negali turėti emocinių sunkumų. Neva jie yra parengti būti šalia kenčiančių, būti šalia mirties, jų tai neturėtų paveikti. Visada kartoju, kad pirmiausia mes gimėme žmonėmis, o tik vėliau tapome kažkuo“, – sako specialistė.

Anot V. Šap, tikėdamiesi, kad medikai gebės efektyviai ir empatiškai suteikti pagalbos pacientams, pirmiausia turime galvoti, kaip padėti patiems gydytojams.

„Turime aiškiai sakyti, kad užsidaryti ir kentėti vienam vartojant alkoholį ar medikamentus, bet nesikreipiant kompleksinės pagalbos nėra normalu. Normalu yra kreiptis pagalbos, normalu pripažinti, kad esi pažeidžiamas, normalu tą pagalbą gauti, o sustiprėjus – toliau tęsti profesinę veiklą ir turėti komfortišką asmeninį gyvenimą“, – neabejoja psichologė.

V. Šap priduria, kad esant tokiai situacijai nereikia ieškoti kaltų, o stengtis padėti kolegoms, kad šie jaustųsi geriau.

„Mums tarsi atrodo, kad suradę kaltą mes nusiraminsime, pasijusime geriau. Neva, kaltas surastas, teisingumas įvykdytas. Tai nieko nesprendžia – ne kalto reikia ieškoti, o galvoti kiekvienam medikų kolektyvui, kiekvienam asmeniui, ką aš galiu padaryti, kad aš pats ir kolegos šalia manęs jaustųsi geriau“, – sako ji.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Antanas Matulas teigia, kad Seimo pavasario sesijos komiteto darbų programoje yra numatyta kalbėti apie emocinę medikų būklę.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien Visą parą
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI Kasdien 16-19 val.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-VII 8:00 - 20:00
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
tuesi.lt interneto svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui
Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos. tuesi.lt
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt