Sveikata

2021.09.22 10:19

Razmuvienė: arti pusės COVID-19 protrūkių yra ugdymo įstaigose

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2021.09.22 10:19

Arti pusės visų šiuo metu aktyvių koronaviruso protrūkių yra užfiksuoti ugdymo įstaigose, o prielaida dideliam sergamumui yra gana žemi vakcinacijos rodikliai tarp nepilnamečių, LRT TELEVIZIJAI pirmadienį sakė epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Pasiskiepijusių dalis mokyklose stipriai įvairuoja, lyginant pedagogus bei administraciją su mokiniais, kurie yra vyresni nei 12-os metų ir gali būti skiepijami.

„Tarp pedagogų, kaip žinome, yra pasiskiepijusių arti 90 proc., tačiau mokinių tarpe – tų vaikų, kurie yra 12-os metų ir juos galima skiepyti – paskiepytų yra apie trečdalis. Todėl matome rezultatą – protrūkių didėjimą ugdymo įstaigose. Jeigu iš viso protrūkių turime beveik 400, tai pusė iš jų, apie 150, yra ugdymo įstaigose. Tai vėlgi yra pasekmė susibūrimų uždarose erdvėse“, – laidai „Labas rytas, Lietuva“ sakė D. Razmuvienė.

Epidemiologė apie išaugusį COVID-19 atvejų skaičių: lemia delta atmaina ir sugrįžimas į uždaras patalpas

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 745 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, rodo pirmadienį skelbti Statistikos departamento duomenys. Tarp mirusiųjų 11 buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.

D. Razmuvienės aiškinimu, tarp mirštančiųjų nuo COVID-19 didžioji dalis yra vyresnio amžiaus, turintys lėtinių ligų, jiems taikomas imunosupresinis gydymas. Tai lemia, kad ne visus apsaugo ir skiepas.

„Ir paskiepyto asmens vakcina negali apsaugoti šimtu procentų, nieko pasaulyje nėra šimtu procentų. Ir jeigu toks žmogus yra amžiuje, tai yra viena rizika, jeigu turi lėtinę riziką – dar viena rizika. Be abejonės, jo imuninė sistema nebegeba suformuoti pilnaverčio imuniteto, todėl virusas užbėga už akių žmogui pasveikti“, – sakė epidemiologė, pridūrusi, jog ir Lietuvoje „pasiskiepiję žmonės 20 kartų rečiau sulaukia mirties“ bei apskritai rečiau suserga.

Kaip remdamasi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis praėjusią savaitę skelbė BNS, Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas vienas didžiausių mirštančiųjų nuo koronaviruso rodiklis Europos Sąjungoje. Praėjusią savaitę pateikti duomenys, jog pagal naujų susirgimų skaičių Lietuva buvo septinta ES, o pagal mirtis – trečia. Per pastarąsias dvi savaites milijonui Lietuvos gyventojų teko beveik 45 mirtys nuo COVID-19. Palyginimui, Airijoje, Estijoje, Slovėnijoje sergamumo rodikliai didesni nei Lietuvoje, tačiau pagal mirtis šios šalys rikiuosi gerokai žemiau.

D. Razmuvienės manymu, tai lemia kai kurios medicininės ir socialinės priežastys.

„Žmonių, kurie turi ne vieną, o keletą lėtinių ligų, Lietuvoje yra labai nemažai. Vėlgi, pandeminis periodas neleido visiems asmenims kreiptis laiku į gydytojus ir gauti tam tikrą paslaugą, manau, kad vienas šie faktoriai turėjo reikšmės. Be to, lietuviai tikrai nėra labai įpratę rūpintis savo sveikata, neretam atrodo, kad jo sveikatos reikalai turi rūpėti jo šeimos ar kitos specialybės gydytojui. (...) Manau, yra tokių socialinių ir medicininių faktorių“, – sakė epidemiologė.

Pasak jos, pastaruoju metu pasikeitė sergamumo amžiaus vidurkis – vasarą daugiau sirgo jauni, šiuo metu dažnas susirgusysis yra daugiau kaip 50-ies metų amžiaus, o tai neretai yra žmonės su lėtinėmis ligomis, bendrai prastesne sveikata. Tiesa, ir dabartinis netenkinantis skiepijimosi tempas yra naudingas ir neleidžia virusui dar labiau įsismarkauti, pridūrė D. Razmuvienė.

„Paskiepytų žmonių skaičius dar mūsų netenkina. Imant tam tikras amžiaus grupes, jis turėtų ir galėtų būti didesnis, taip kaip kitos šalys, pavyzdžiui, Skandinavijos, yra paskiepujusios 90 proc., o Danija – ir 100 proc. vyresnių žmonių. Mums dar reikia gerokai pasispausti, bet vis dėlto ta paskiepytų žmonių dalis amortizuoja viruso plitimą. (...) Dabartiniu metu problema ta, kad žmonės nepakankamai vakcinuojasi, didesnio procento norėtųsi jų pačių labui, ir visi susirinkome į uždaras patalpas. Kaip ir kiekvienais metais, bet kuriam virusui, bet kuriam sukėlėjui plisti uždarose patalpose yra labai palankios sąlygos“, – sakė pašnekovė.

Lietuvoje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 721 489 žmonės, visiškai vakcinuoti – 1 596 523 asmenys. Mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 61,6 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 70,2 proc.

Visas pokalbis – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt