Sveikata

2021.09.20 14:43

Čaplinskas: Vyriausybės taikomi ribojimai greičiausiai neturės įtakos viruso plitimo spartai

Joana Lapėnienė, Kristina Karlonė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.09.20 14:43

Nesibaigianti pandemija vėl sugrąžina į praėjusio rudens realybę. Vėsesni orai, dažna dargana verčia daugiau laiko praleisti uždarose patalpose, o ten, ne paslaptis, itin gera terpė plisti koronavirusui.

Vyriausybė, dar vasarą perspėjusi, kad laukia nepasiskiepijusių karantinas, nuo praėjusios savaitės apribojo skiepo neturinčių žmonių galimybes lankytis daugelyje viešų vietų, pavyzdžiui, jie negali patekti į didžiuosius prekybos centrus, siunčiami į mažesnes parduotuves. Atsisakę skiepytis gali lankytis tik atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose, kur ne daugiau kaip 500 žmonių, jiems nebeteikiamos paslaugos kavinėse, restoranuose, grožio salonuose.

Tačiau Vyriausybės sprendimams teikti privilegijas pasiskiepijusiems nuo kovido arba persirgusiems ir įgijusiems antikūnų nepritaria dalis medikų ir komunikacijos specialistų. Jų teigimu, valdžia, užuot ieškojusi dialogo, atstumia dalį visuomenės.

Savaitė. Vyriausybės ribojimai situacijos nepakeis? Pandemija sugrąžino į praėjusio rudens niūrią realybę

Čia verta prisiminti, kad Lietuvoje galiojantys ribojimai – toli gražu ne patys griežčiausi Europos Sąjungoje.

Virusologijos profesorius Saulius Čaplinskas tikina, kad virusas niekur nedings, mutuos ir galbūt taps panašus į sezoninį gripą, galbūt nebesukels tiek mirčių. O iki to privalome išmokti gyventi pasikeitusiomis aplinkybėmis: tinkamai dėvėti kaukes, testuotis, laikytis atstumų ir, be abejo, skiepytis.

Anot profesoriaus, Vyriausybės taikomi ribojimai greičiausiai neturės įtakos viruso plitimo spartai.

„Kai mes kalbame apie galimybių pasą, mes kalbame iš esmės apie QR kodą, kuris parodo, kad žmogus yra persirgęs arba susiformavo jam imunitetas. Kitas klausimas – galima ir piktnaudžiauti, ir parodyt kito žmogaus, ir visa kita, jeigu žmogus nesupranta, kam to reikia“, – sako S. Čaplinskas.

Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad galimybių pasą ir su juo susijusius ribojimus atsisakantiems skiepytis įvedusi nenoriai. Visgi žmonėms buvo duoda pakankamai laiko apsilankyti vakcinavimo centre.

„Nors aš pati būčiau labiau norėjusi, kad tam sprendimui nebūtų reikėję įsigaliot“, – tikina ji.

Premjerė užsimena, kad neatmetama ir naujų ribojimų, gal net karantino galimybė. Kad to neįvyktų, svarbiausia vakcinuoti senolius, silpnos sveikatos žmones. Šiuo metu 80-mečių vakcinuota kiek daugiau nei pusė (60,1 proc.).

JAV Maisto ir vaistų administracija leido vakcinuoti trečiąja doze silpną imunitetą turinčiuosius, kad jie būtų geriau apsaugoti toliau plintant delta atmainai. Pirmi žingsniai žengti ir Lietuvoje, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad kol kas dar nėra aiškios schemos, pagal kurią gyventojams tektų skiepytis nuo koronaviruso. Žinoma tik tai, kad sustiprinamoji dozė yra reikalinga praėjus maždaug pusmečiui po vakcinacijos.

Profesorius S. Čaplinskas sako, kad dabar jau turime pakankamai žinių apie koronavirusą ir žinome, kaip saugotis, todėl visiškos izoliacijos galima išvengti: „Galbūt galima išlaikyti šiek tiek bendrą atstumą bendraujant, galbūt galima užsidėti kaukę einant. Bet visai atsisakyti bendravimo nereikia, nes visiška izoliacija turbūt atneša dar daugiau žalos negu pats kovidas.“

Praėjusią savaitę pranešta, kad mokyklose 130 aktyvių infekcijos protrūkių, izoliuojasi apie 3 tūkst. mokinių. Ir ši situacija kelia nerimą, tačiau specialistai teigia, kad yra būdų, kaip sumažinti viruso plitimą tarp vaikų, ir Vyriausybė tuo privalo pasirūpinti.

„Vaikai turi eiti į ugdymo įstaigas. Jokio distancinio mokymo neturi būti ilgalaikio. Nebent gali būti tiktai trumpalaikis – ir tai tik klausimas, ar reikia ilgam izoliuot tą klasę ir panašiai. Pagrindinė priemonė, kad apsaugotume vaikus, yra kaukės ir testavimas. Antras dalykas – vėdinimas, vėdinimas ir vėdinimas“, – teigia S. Čaplinskas.

Nors sveikatos specialistai sako, kad kaukes būtina dėvėti viešose uždarose patalpose, sveikatos ministro įsakymas leidžia žmonėms, turintiems galimybių pasą, jų nedėvėti. Tai tik rekomendacija, bet nėra privaloma.

Tuo metu neseniai įkurto Sveikatos teisės instituto direktorius, buvęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas Rimas Jankūnas kritikuoja Vyriausybės vykdomą pandemijos valdymo planą, tačiau turi savo požiūrį, kokias priemones tiktų naudoti.

„Pirmiausia, mūsų instituto pasiūlymas būtų – pradėti nuo balto lapo, – sako R. Jankūnas. – Tas draudimų mišinys daugiau kenkia negu padeda ir tame mišinyje paskendusios tos priemonės, kurios gyvybiškai svarbios. Visi puikiai žinome, kad svarbiausia laikytis atstumų. Ar mes jų laikomės? Toliau būtina užtikrinti ventiliaciją ir tą reikėjo padaryti. Žiūrėkime kas padaryta, iš tikrųjų nieko. Toliau aiškus dalykas – žmonių skaičiaus patalpose ribojimas. Toliau pasiekti, kad ligoniai nevaikščiotų į darbą sirgdami. Nemokėdami išmokų, jeigu suserga nepaskiepytas žmogus, mes paskatiname juos eiti į darbą ir platinti virusą.“

Šio instituto krizių valdymo ekspertu prisistatantis Darius Radkevičius tvirtina, kad Vyriausybės įvesti ribojimai nelogiški: pernai uždarytos mažos ne maisto prekių parduotuvės, prekybos centrai veikė be ribojimų, dabar viskas apversta aukštyn kojom, jokios logikos nėra.

„Galimybių pasas nepadės, nes atsiranda nelogiški dalykai. Žmonės, kurie nepasiskiepiję, nukreipiami į mažas parduotuvėles, automatiškai ten jų bus daugiau, galimybė plisti [virusui] yra didesnė“, – tvirtina D. Radkevičius.

Vyriausybės veiksmų plano kritikai kartoja, kad visos siūlomos priemonės turi būti aptartos ir išaiškintos, tik taip esą galima įtikinti abejojančius.

Tokiam požiūriui pritaria ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Lineta Ramonienė – Vyriausybė turi ieškoti būdų, kaip išaiškinti atsisakantiems skiepytis, kad tai būtina.

„Esam jau daug kartų girdėję, kad tai yra komunikacijos ir bendravimo krizė. Tai nereikėtų apie kažkurią visuomenės grupę kalbėti kažkaip neigiamai ir akcentuoti tuos veiksmus, kurių jie nepadaro. Galima kalbėti, bet reikia pakeisti toną. Visi draudimai, visas pyktis, nepasitenkinimas kaip tik didina tą grupę, apie kurią kalbama“, – sako L. Ramonienė.

Šį mėnesį paskelbtas Statistikos departamento atliktas tyrimas, kuriam buvo naudojami lietuviški duomenys, liudija, kad „Pfizer“ vakcina sumažina tikimybę mirti nuo viruso 20 kartų, pasiskiepijusio tikimybė užsikrėsti virusu 5 kartus mažesnė negu nepasiskiepijusio.

Senoliams pensijas į namus nešiojantys paštininkai dabar juos lanko drauge su medikais, kurie kalbasi, aiškina apie vakcinas, o panorėjusius – skiepija. Toks eksperimentas sumanytas Trakų rajone ir jau duoda rezultatų. Pasiskiepiję ne tik bus saugesni, jiems neliks ribojimų.

Tą dieną, kai LRT žurnalistai drauge su paštininko ir mediko komanda vyko į Paluknį, paskiepyta 10 žmonių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt