Sveikata

2021.09.19 22:59

Kvėpavimo sutrikimai gali kamuoti ir lengvai persirgusius COVID-19 – reabilitacija priklauso ir jiems

Giedrė Skridailaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.19 22:59

Persirgus COVID-19, reabilitacijos gali prireikti ne tik reanimacijoje gydytiems žmonėms, bet ir sirgusiems lengva ar besimptome forma. Po ligos gali pasireikšti ir kvėpavimo, ir nervų sistemos sutrikimų, pagal tai sudaroma valstybės finansuojama reabilitacijos programa.

Stacionari 20 dienų reabilitacija įprastai priklauso ligoninėje gulėjusiems žmonėms. Kiti gali pretenduoti į dviejų savaičių ambulatorinę reabilitaciją, bet jai turi pritarti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Anna Smirnova jau antrą savaitę guli reabilitacijos centre. Čia ji atvyko, kai persirgo kovidu. „Buvau reanimacijoj penkias dienas, o paskui dar dvi savaites gulėjau ligoninėje“, – sako pacientė.

Panorama. Analitikai įsitikinę – iš Rusijos, kur rinkimuose nugalėtojas seniai aiškus, grėsmės kils toliau

Beveik mėnesį laiko gydyta liga nepasitraukė ir grįžus iš ligoninės namo. „Sveika nesijaučiau tada ir dabar nelabai dar, – teigia Anna. – Ir nuovargis, ir kvėpuot sunku ir dar atminties nėra dabar. Išvis nėra.“

Pasak reabilitologų, nors sunkiausi liekamieji reiškiniai gresia į ligoninę patekusiems COVID-19 pacientams, tačiau ir namie gydęsi gali ilgai jausti ligos paliktus negalavimus.

„Nėra čia ta liga, kuri baigiasi, kai žmogus baigia izoliaciją arba stacionarinį gydymą, – sako „Pušyno kelio“ Reabilitacijos skyriaus vedėja Danuta Kropis. – Žmonės, kurie gydėsi stacionare, dažniausiai susiduria su sunkesniais liekamaisiais reiškiniais. Būna ir kvėpavimo funkcijos pažeidimų <...>. Ambulatoriniams labiau pasireiškia kitokie požymiai: prakaitavimas, širdies plakimas, nerimas, nemiga.“

Annai paskirta valstybės apmokama stacionari dvidešimties dienų reabilitacija. Tokia priklauso tik dėl kovido gulėjusiems ligoninėje. Likusiems, esant poreikiui, skiriama ambulatorinė keturiolikos dienų reabilitacija, kai atvykstama tik į procedūras, be apgyvendinimo.

Tiesa, kartais taikomos išimtys.

„Jeigu pacientas tikrai sunkiai sirgo, bet negulėjo stacionare, jis gali gauti stacionarinę medicininę reabilitaciją išimties tvarka“, – aiškina Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė Elita Radkevič.

Gydęsi ligoninėje gali kreiptis tiesiogiai į reabilitacijos įstaigą, o nesigydžiusiems stacionare reikia kreiptis į šeimos gydytoją, jis sveikatą įvertinti siunčia pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją.

Persirgę pacientai skirstomi į dvi grupes: tuos, kuriems būdingi kvėpavimo sistemos sutrikimai, ir neurologinio profilio pacientus. Pagal tai sudaroma ir reabilitacijos programa. Daugeliui rekomenduojama ir psichologo konsultacija.

„Čia yra iššūkis, čia yra nauja liga. Pasekmės, liekamieji požymiai taip pat yra nauji. Reikia žmogui su tuo išmokti gyventi ir prisitaikyti“, – sako D. Kropis.

Reabilitacijos įstaigą gali rinktis pats pacientas.

„Vasarą, aišku, daugiausia pasirenka tas įstaigas, kurios yra kurortinės. Tai yra Druskininkai, Birštonas, Palanga. Pacientai nori ir paslaugas gauti, ir kiek nors pailsėti. Bet tai nereiškia, kad paslaugų kokybė skiriasi nuo kitų miestų“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė E. Radkevič.

Druskininkų sanatorijos vadovas sako, kad kai kuriems pacientams tekdavo ir eilėse palaukti.

„Balandį, gegužę, birželį ir liepą turėjom 567 ligonių kasų pacientus, tai čia be rugpjūčio mėnesio, – sako „Eglės“ sanatorijos direktorius medicinai Arvydas Balčius. – Buvo eilė ir kartais tekdavo porą savaičių ir palaukti.“

Ar reabilitacija padės visiškai atsigauti, priklauso nuo žmogaus organizmo bei pastangų, tačiau, anot medikų, pagerėja beveik visiems.

„Jaučiu, kad viskas gerėja. Norėčiau namo, visi nori namo, bet čia labai gerai, labai gerai“, – kalba pacientė Anna.

Reabilitacijos paslaugomis būtina pasinaudoti per 3 mėnesius nuo išrašymo iš ligoninės arba ambulatorinio gydymo pabaigos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt