Sveikata

2021.09.19 11:16

Susirgo vienas, o į nuotolį siunčiama visa klasė: NVSC paaiškina sprendimo logiką

Domantas Katelė, LRT.lt2021.09.19 11:16

Moksleiviams po atostogų grįžus į mokyklas, vis daugiau jų, praėjus kelioms savaitėms po mokslų metų pradžios, yra priversti vėl mokytis nuotoliniu būdu. Susirgus vienam mokiniui klasėje, kiti bendramoksliai laikomi turėję aukštos rizikos sąlytį. Tai reiškia, kad imuniteto neturintys moksleiviai privalo izoliuotis, o visa klasė pradės nuotolinį ugdymą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento atstovė žiniasklaidai Justina Petravičienė teigia, kad dabar taikomas reglamentavimas nesiskiria nuo to, kuris buvo įgarsintas prieš naujus mokslo metus.

Anot J. Petravičienės, tvarka nesikeitė, yra taikomas tas pats algoritmas dėl izoliacijos trukmės ir procesų.

Ji pabrėžia, kad viešojoje erdvėje pasigirstantys teiginiai dėl visos klasės izoliacijos susirgus vienam mokiniui ne visada yra teisingi. Pasak NVSC atstovės, imunitetą įgavę mokiniai turi išlygų dėl izoliacijos.

„Jeigu kalbame apie situacijas, kurios dabar sklando viešojoje erdvėje, klasės izoliacija pavadinama tai, kad dėl ugdymo proceso organizavimo patogumo nusprendžiama visai klasei pereiti į nuotolinį ugdymą. Tikrai nėra taip, kad visa klasė izoliuojama.

Izoliuojami tik tie, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį. Išimtis taikoma pasiskiepijusiems, persirgusiems ne anksčiau nei prieš 210 dienų arba turintiems ne anksčiau kaip prieš 60 dienų atlikto pusiau kiekybinio arba kiekybinio antikūnų testo rezultatą. Jie socialinį gyvenimą tęsti gali“, – teigia specialistė.

J. Petravičienė susidariusią situaciją vertina kaip komunikacijos klaidą, kadangi, jos žiniomis, kiekvienoje klasėje yra mokinių, įgavusių imunitetą – pasiskiepijusių arba persirgusių. Vyresnėse klasėse tokių mokinių skaičius dar didesnis.

„Nelabai yra tokių klasių, kur nebūtų persirgusių vaikų, o vyresnėse klasėse nebūtų pasiskiepijusių. Žiūrėdami į kiekvieną klasę tikrai rasime tokių, kur 30 proc. vaikų pasiskiepiję, pridedant tuos, kurie persirgę“, – sako NVSC atstovė.

Vis dėlto, klasėje nustačius COVID-19 viruso atvejį, bene kiekvienas tos klasės mokinys laikomas turėjusiu aukštos rizikos sąlytį.

„Mes kalbame apie 15 minučių ir ilgesnį kontaktą bendraujant neišlaikius dviejų metrų atstumo, prisiliečiant prie žmogaus ar užkrėstų kūno skysčių, pavyzdžiui, nosinaitės. Praktika rodo, kad dažniausiai visi vaikai būna aukštos rizikos sąlytį turėję asmenys, ypač jeigu tai pradinis ugdymas, vaikai mažesni ir jiems neprivalu dėvėti kaukių“, – tvirtina J. Petravičienė.

Moksleivių atstovė: Vyriausybė priėmė gerą sprendimą, bet turi būti lengvinama grįžimo į kontaktinį ugdymą procedūra

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Karolina Pralgauskytė teigia skeptiškai vertinanti moksleivių testavimo apimtis, kurios siekia vos 37 proc. Ji priduria, kad testavimas išlieka viena pagrindinių priemonių, leidžiančių efektyviai prisidėti prie pandemijos valdymo.

„Testavimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių, kad ugdymo procesas kuo ilgiau vyktų kontaktiniu būdu. Žinoma, analizuojant turimus duomenis, galima pastebėti, kad testavimo apimtys auga, tad viliuosi, jog greituoju metu testavimo mastai bus geresni“, – sako moksleivių atstovė.

Jos teigimu, Vyriausybės sprendimas testavimą išlaikyti kaip rekomendaciją išsprendė problemą, kuri buvo iškilusi pavasarį, kada į kontaktinį ugdymą moksleiviai sugrįžti galėjo tik atlikę testą. Anot K. Pralgauskytės, šis sprendimas padėjo užtikrinti, kad moksleiviai galės mokytis klasėse, o ne nuotoliniu būdu.

„Šį pavasarį kontaktinis ugdymas buvo vykdomas tik atlikus testą ir toks Vyriausybės sprendimas buvo vertinamas neigiamai – daugiau nei 200 tūkst. moksleivių negrįžo mokytis gyvai, buvo pastebimas tėvų bendruomenės susiskaldymas, tad pakeistas Vyriausybės sprendimas pozityviai prisidėjo prie ilgai nevykusio kontaktinio ugdymo prieinamumo ir kokybės užtikrinimo“, – tvirtina LMS prezidentė.

Ji priduria, kad mokyklų sprendimus net ir vienam mokiniui užsikrėtus visą klasę perkelti į nuotolinį mokymą vertina teigiamai. Pasak K. Pralgauskytės, gyvenant pandemijos sąlygomis prioritetu turi išlikti saugumas, tačiau turi būti kuriamos sąlygos kaip įmanoma greičiau grąžinti moksleivius į kontaktinį ugdymą, kai užfiksuojamas COVID-19 atvejis.

„Manau, kad vertėtų apsvarstyti moksleivių izoliacijos trukmės mažinimo klausimą. Pavyzdžiui, pasidarę greituosius antigenų testus moksleiviai, neužsikrėtę virusu, galėtų į mokyklas grįžti greičiau“, – svarsto LMS prezidentė.

Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sakė, kad vos kiek mažiau negu pusė nuo COVID-19 infekcijos besitestuojančių mokinių kelia iššūkių mokymosi procesui, kadangi klasėje užfiksavus susirgimo atvejį mokiniai turi grįžti į nuotolinį mokymą.

„Nepadeda tai, kad labai daug tėvų dėl nesuvokiamų priežasčių nesutinka, kad jų vaikai būtų testuojami. Kodėl taip yra, man labai sunku pasakyti. Koks pliusas, kad vaikai turi ateiti į mokyklą, vėl išeiti į izoliaciją, man yra visiškai nesuvokiama.

Prieš tėvų valią tokių priemonių pritaikyti negalime, nes vėl patektume į be galo nekonstruktyvią diskusiją, kurių šiuo metu yra per akis. Nėra taip, kad nieko nedarome, bandome sukurti sąlygas grįžti tiems vaikams, kurie testuojasi ir laikosi taisyklių, galbūt darant testavimą dažnesnį“, – tvirtina premjerė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt