Sveikata

2021.09.15 14:45

Lietuvių atlikto tyrimo rezultatai: „Pfizer-BioNTech“ vakcina 20 kartų sumažina tikimybę mirti nuo COVID-19

Patricija Kilminavičienė, Domantas Katelė, LRT.lt2021.09.15 14:45

Įmonių „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina veiksminga ir nuo koronaviruso delta atmainos, taip pat saugantis komplikacijų ir mirties, rodo Statistikos departamento atlikta duomenų analizė.

Statistikos departamento Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus atstovas dr. Jonas Bačelis kalbėdamas apie atliktą tyrimą pabrėžia, kad tirtos „Pfizer“ vakcinos veiksmingumas nekelia abejonių.

Lietuvių atliktas tyrimas: „Pfizer-BioNTech“ vakcina veiksminga nuo koronaviruso delta atmainos

Tyrime dalyvavo per 221 tūkst. suderintų porų. Kiekvienam dalyviui buvo surastas „dvynys“ – žmogus, kuris pagal 7 išgrynintas kategorijas yra visiškai identiškas pirmajam, pavyzdžiui, gimęs tais pačiais metais, dirba tokį pat darbą, identiška šeimyninė situacija ir kt. Tarp šių dviejų tyrimo dalyvių yra tik vienas skirtumas – vienas jų pasiskiepijęs, kitas ne.

J. Bačelis pristatydamas tyrimo rezultatus nurodė, kad pasiskiepijusių tikimybė užsikrėsti virusu yra 5 kartus mažesnė, negu nepasiskiepijusio.

„Kalbant apie vakcinos efektyvumą analizuojant užsikrėtimo atvejus, tai matome, kad jis siekia 80 proc.“, – pabrėžia Statistikos departamento atstovas.

Jis priduria, kad dar didesniu efektyvumo „Pfizer“ vakcina pasižymi vertinant hospitalizacijos atvejus.

„Hospitalizacijos atvejų skaičius vakcinuotų grupėje auga iš lėto, vakcinos efektyvumas yra 90 proc., tai reiškia, kad vakcinuotų asmenų rizika patekti į COVID-19 skyrių yra 10 kartų mažesnė negu nevakcinuotų“, – pristatydamas tyrimo rezultatus pabrėžia jis.

Analizuodami mirčių nuo COVID-19 ligos atvejų skaičių, J. Bačelis priduria, kad „Pfizer“ vakcina sumažina tikimybę mirti nuo viruso 20 kartų.

„Vakcinos efektyvumas yra 95 proc., tai reiškia, kad vakcinuoti turi 20 kartų mažesnę riziką mirti nuo COVID-19 negu nevakcinuoti“, – sako jis.

J. Bačelio teigimu, tyrime dalyvauja ir imunosupresuoti asmenys – dėl skirtingų ligų jiems sukurti imunitetą yra itin sudėtinga, tai gali būti žmonės po organų transplantacijų ar kitų ligų. Anot Statistikos departamento atstovo, vakcinos veiksmingumas tarp sveikų žmonių, yra dar didesnis.

Delta atmaina griauna kolektyvinio imuniteto siekį?

Dr. Aistis Šimaitis, Vyriausybės kanceliarijos analitikas, teigia, kad sudėtingiausia padėtis yra vyresnio amžiaus žmonių grupėje, kadangi jie skiepijasi vangiai.

„Aukštos rizikos žmonių grupėje matome, kad 20–35 proc. šių asmenų neturi imuniteto nei dėl persirgimo, nei dėl vakcinos. Padėtis Lietuvoje su tokiu imunizacijos lygiu neprilygsta Jungtinės Karalystės ar Danijos situacijai, kai šios rizikos grupės žmonių imunizacija siekia 95–100 proc.“, – tvirtina A. Šimaitis.

Jis priduria, kad žemas imunizacijos lygis išlieka ir pačioje judriausioje asmenų grupėje – tarp vaikų, jaunimo ir darbingo amžiaus žmonių. A. Šimaitis pabrėžia, kad nors ir didelė tikimybė, kad infekcija jiems nekainuotų gyvybės, tačiau tai generuos atvejų skaičius, gali tekti atsidurti ligoninėje.

Kalbėdamas apie statistiką, Vyriausybės atstovas atskleidė, kad remiantis dabartiniais duomenimis, kas kone antras aukštos rizikos grupėje esantis gyventojas, kuris užsikrėtė COVID-19 infekcija, atsiduria ligoninėje, o kas septintas – miršta.

„Blogos žinios, kad jeigu su Uhano atveju mes galėjome tikėtis turėti kolektyvinę imunizaciją, tai su delta atmaina, turime vieną plėtriausių virusų. Tikimybė, kad neimunizuotiems žmonėms pavyks išvengti užsikrėtimo, yra labai maža. Pavojus, kurį mums kelia virusas – tiek žmonių sveikatai, tiek sveikatos apsaugos sistemai – yra labai didelis“, – tikina A. Šimaitis.

Vyriausybėje trečiadienį pristatyto tyrimo duomenimis, šios vakcinos efektyvumas prieš delta atmainą yra 77-80 procento.

Tyrimas sėkmės galėtų sulaukti ir užsienyje

Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės, imunologės Aurelijos Žvirblienės, labai gerai, kad Lietuvoje atliktas toks tyrimas, nes iki šiol teko remtis užsienio šalių duomenimis.

O Lietuvos situacija nuo kitų šalių skiriasi ir epidemiologine situacija, ir gyventojų sveikatos būkle.

„Kitas privalumas – didžiulė kohorta, labai gerai suplanuotos grupės, daugybė rodiklių. Tai duoda labai aiškų pjūvį. Ir didesnėms šalims būtų pakankamai didelė imtis, o Lietuvai – milžiniška. Tai leidžia gauti patikimus rodiklius“, – dėstė A. Žvirblienė.

Ji patikino, kad tyrime matuojama simptominė infekcija, nėra būdo, kaip įvertinti besimptomius atvejus, todėl sudėtinga vertinti užsikrėtimų skaičių. Pasak jos, nekyla klausimų dėl mirčių ir hospitalizuotų pacientų skaičių – tyrimas aiškiai parodė, kad vakcinos efektyvios.

„Manau, kad šis tyrimas yra vertas platesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio, neabejoju, kad mūsų mokslininkai publikuos plačiau šiuos duomenis. Tai mums suteikia svarbios informacijos tiek apie patį virusą, tiek apie vakcinas, ko vis dar labai trūksta, ir leidžia palyginti skirtingų šalių kontekstą“, – konferencijos metu teigė mokslininkė.

Kaip aiškino Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, profesorė Ligita Jančorienė, reanimacijos skyriuje rugpjūčio mėnesį gydytų pacientų nuo COVID-19 amžiaus vidurkis 61 metai.

Jaunesnių nei 50 metų buvo 33 proc., o vyresnių nei 70 metų – 15 proc. Net 85 proc. reanimacijoje gydytų pacientų buvo nevakcinuoti. 33 proc. pacientų turėjo gretutinių susirgimų, bent vieną turėjo 63 proc. Trečdalis gydytų pacientų rugpjūtį mirė.

Per pirmąją rugsėjo savaitę į Santaros klinikas kreipėsi 221 ligonis, iš kurių 102 buvo nepaskiepyti, 8 buvo paskiepyti viena vakcinos doze, 21 – pilnai pasiskiepiję. Paguldyta į ligoninę buvo 58 nepasiskiepiję asmenys, 2 skiepyti viena doze ir 8 paskiepyti pilnai.

„Norėjau atkreipti dėmesį, kad serga daugiausia neskiepytų ligonių, kaip ir buvo įvardinta. Jeigu pažiūrėtume į šios savaitės duomenis, skaičiai padidėję, stebime išaugusį sergančiųjų skaičių ir turbūt tas sergamumas pagavo pagreitį didėti“, – tikino L. Jančorienė.

Vakcinacija – sėkminga

SAM viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė atkreipė dėmesį, kad rezultatai kalba už save.

„Visiems gyventojams atsakymas, kad matome veiksmingumą. Šiandien galiu tik atkreipti dėmesį, kad turime daugiau nei 200 užimtų stacionarinių lovų, o tai reiškia, kad nemažai žmonių serga pakankamai sudėtingai. Daugiau nei 80 pacientų yra sunkios būklės reanimacijoje. <...> Darytina išvada, kad vakcinacija veiksminga ne tik Lietuvoje. Jeigu imame kaip pavyzdį Švediją ir kitas šalis, kur paskiepyta 80 proc., o labai dažnai ir 100 proc., šiandienai SAM turi pilotinį projektą, su kuriuo Trakų rajono žmones medicinos darbuotojai pasiekia kartu su paštininku. Kitaip tariant, turime galimybę vakciną tiekti į namus. Taip pat startuosime su šeimos gydytojais, kurie galės pasikviesti vakcinuotis savo apylinkės gyventojus“, – dėstė A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Ji visus pakvietė pagalvoti apie skiepijimą ir susimąstyti, ar tuomet, kai reikės pagalbos, ji bus suteikta laiku, nes dabar visas dėmesys vėl grįžta būtent koronavirusu sunkiai sergantiems pacientams.

A. Bilotienė įvardijo, kad šiuo metu dar vykdomas ilgalaikis stebėjimas, tačiau pastebėta, kad po 6 mėnesių nuo skiepo antikūnų titras sumažėja, todėl reikalinga sustiprinanti dozė. Tačiau konkrečios schemos, kaip vyks revakcinacija, dar nėra. Imunologės A. Žvirblienės teigimu, dar trūksta duomenų iš pačių gamintojų. Tačiau šis tyrimas parodė, kad vyresniems asmenims ir praėjus daugiau laiko po pilnos vakcinacijos apsauga silpnėja.

„Revakcinacija yra labai svarbus klausimas, laukiame aiškesnių rekomendacijų iš gamintojų“, – teigė profesorė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.