Sveikata

2021.09.14 16:38

Galimybių pasas: ar dabartinėje situacijoje valstybė gali gyvuoti ir be jo?

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.09.14 16:38

Rugsėjo 13-oji diena tapo pirmąja, kada norint patekti į prekybos centrus teko parodyti galiojantį galimybių pasą. Nors verslininkai tikina, kad pirmoji diena buvo stebėtinai rami, jie baiminasi, kad savaitgalį prie įėjimo į prekybos centrus gali nusidriekti eilės. Politikai ir pramonės atstovai neabejoja, kad srautus buvo galima suvaldyti ir be galimybių paso.

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė tvirtina, kad dabartinėje situacijoje galimybių pasas yra reikalingas. Tą viceministrė grindžia užimtomis lovomis – daugiau negu 800 lovų visoje Lietuvoje yra užimtos COVID-19 liga sergančių pacientų, daugiau negu 80 šiuo virusu užsikrėtusių – reanimacijoje.

LRT forumas. Politikai ir pramonės atstovai tikina – žmonių srautus galima suvaldyti ir be galimybių paso: ar valstybė būtų pajėgi?

„Tai verčia galvoti, kad sveikatos paslaugų teikime gali būti pokyčių, jeigu skaičiai ir toliau kils“, – teigia ji.

Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė tvirtina, kad valdant srautus buvo galima išvengti galimybių paso taikymo prekybos vietose. Vis dėlto, jos teigimu, pirmoji diena buvo ramesnė negu tikėtasi.

„Šis pusdienis buvo gana ramus, daug žmonių turbūt apsipirko savaitgalį. Platesnę apžvalgą turėsime maždaug po savaitės“, – tikina R. Vainienė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Antanas Matulas teigia, kad paprastos išeities iš šios situacijos pasaulis dar nesugalvojo. Vis dėlto, jis linkęs rinktis taikyti griežtesnes priemonės, tikėdamasis, kad tai mažins susirgusiųjų ir nuo viruso mirusių žmonių skaičių.

„Šioje situacijoje aš asmeniškai rinkčiausi, kad lai verčia mane iš valdžios dėl to, kad aš taikau perteklines priemones, negu nieko nedaryti, paklusti mitingams, advokatų argumentams, bet turime rasti vidurkį“, – neabejoja A. Matulas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigia, kad jo valdoma Vyriausybė nebūtų atsidūrusi tokioje situacijoje, kada būtų priversti plačia apimtimi taikyti galimybių pasą. Jis pabrėžia, kad keletas dalykų jam kelia nuostabą, pavyzdžiui, galimybė be kaukės apsipirkinėti prekybos centruose, tačiau neįleisti į parduotuvę be galimybių paso.

S. Skvernelis tvirtina, kad vertėtų apsvarstyti praktiką, kuri aiškiai nubrėžtų liniją dėl pagalbos COVID-19 liga sergantiems pacientams gydymo įstaigose.

„Tai turėtų būti užbrauktas brūkšnys – yra 300 lovų, 50 lovų reanimacijoje. Turi būti aiškiai pasakyta, užsipildys, ir viskas, bet kitų ligonių sąskaita žmonių problemų spręsti nereikia. Čia, manau, yra esminis dalykas, nes sveikatos sistema negali būti uždaryta, negali būti sustabdytos planinės paslaugos, nes žala yra gerokai didesnė žmonėms, kurie laikosi įstatymų, saugo save ir kitus“, – įsitikinęs ekspremjeras.

Ribojimai – proporcingi ir teisėti?

Advokatas Algimantas Šindeikis priduria, kad galimybių pasas tėra patogesnė priemonė informacijos tikrinimui, nes esminė informacija yra talpinama duomenų bazėse. Tai reiškia, kad toks sprendimas nėra naujas. Advokato įsitikinimu, Vyriausybės taikomi ribojimai yra teisėti, pagrįsti ir proporcingi. Jis neabejoja, kad tai atitinka Civilinės saugos įstatyme nubrėžtus rėmus.

„Mano galva, tos priemonės yra pagrįstos, proporcingos siekiamiems tikslams įgyvendinti, tik politikai stokoja talento paaiškinti, kodėl yra toks sprendimas, o ne kitoks. Demokratijoje esame susitarę, kad jie turi sugebėti suaiškinti.

Yra pasakyta, kad Vyriausybė turi teisę, jeigu lovų skaičius yra per mažas, mažinti kitų paslaugų apimtis. Klausimas, kaip balansuoja žmonių teisė nepasiskiepyti dėl savo įsitikinimų, neparemta mokslu, su kitų žmonių teise gauti medicinos paslaugas. Jie nori iškelti savo teises aukščiau, ar tai yra pagrįsta?“, – abejoja advokatas.

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė teigia, kad ekstremalios situacijos ribos yra išblukusios, kadangi Lietuvoje ekstremali situacija tęsiasi jau pusantrų metų. Anot teisininko, nėra tikslinga taikyti apribojimus valstybėje, kadangi situacija šalyje neatitinka numatytos teisės aktuose.

„Jeigu įstatymas apibrėžia ekstremalią situaciją kaip staigų, didelį pavojų, tai šią vasarą tikėti, kad mes gyvename staigiame ir dideliame pavojuje, būtų netikslu, nes nebuvo nei staigaus, nei didelio pavojaus.

„<...> Jeigu anksčiau mes kalbėjome, kad galimybių pasu mes apsaugome visuomenės sveikatą, tai dabar mes kalbame, kad juo mes saugosime teisę tų asmenų, kurie ateis į ligoninę ir negaus sveikatos apsaugos. Įstatymai, kurie buvo siūlomi dėl sveikatos išmokų nemokėjimo susirgusiems ir nepasiskiepijusiems, jie nukreipti į skatinimą skiepytis“, – parlamente registruotais teisės aktais stebisi I. Vėgėlė.

Šlubuojanti Vyriausybės komunikacija

„Forum Cinemas“ direktorius Gintaras Plytnikas pabrėžia, kad galimybių pasas suteikė saugumo jausmą jo vadovaujamų kino teatrų klientams ir šią praktiką vertina teigiamai. Vis dėlto, verslininkas turi priekaištų Vyriausybės vykdomai komunikacijai.

„Kai rugpjūčio mėnesį buvo pranešta, kad galimybių pasas bus įvestas, tai buvo pirma žinia nuo praėjusių metų kovo, kai apie sprendimus mums pranešė likus ne dienai, dviem ar trims, o mėnesiui“, – pastebi G. Plytnikas.

Viešbučio „Romantic“ direktorė Dalia Remeikaitė taip pat turi priekaištų Vyriausybės priimtiems sprendimams. Kai kurie jų, anot viešbučio vadovės, jai atrodo nelogiški. Tokio reikalavimo pavyzdžiu D. Remeikaitė įvardijo tai, kad lauke sėdintys ir galimybių paso neturintys klientai negalės užeiti į restorane esantį tualetą.

„Šiandien daugiau dirbau psichologe, o ne viešbučio direktore, nes skambino daug klientų, kurie klausė, kas čia bus. Pirmo karantino metu mes turėjome galimybę žmones valgydinti kambariuose, galėjome priimti į SPA, sporto klubą, tų galimybių dabar visai neliko“, – stebisi verslininkė.

A. Bilotienė-Motiejūnienė patikino, kad ši problema jau išspręsta – lauke aptarnaujami klientai galės užeiti į kavinės ar restorano vidų dėvėdami kaukę. Šis sprendimas buvo pakeistas jau po to, kai SAM paleido detalius naujus ribojimus į viešumą.

R. Vainienė pabrėžia, kad jau rugpjūčio mėnesį buvo gavusi galimus sprendimus dėl naujų ribojimų, kurie bus pradėti taikyti rugsėjo 13 dieną. Vis dėlto, privataus kapitalo įmonių atstovams buvo pateikti trys galimi scenarijai, o Vyriausybės atstovai ilgai delsė, kol atskleidė, kuris jų bus įgyvendinamas valstybėje.

„Norime žiūrėti į priekį, bet retrospektyviai žiūrint, aš turiu atsakymą, kodėl taip atsitiko – buvo pakeista viceministrė. Prieš tai buvo viena viceministrė, kuri atsakinga už COVID-19, dabar yra kita, jai reikėjo perimti darbus. Kai aš parašiau jai laišką, kad reikia susitikimo, ji buvo tik pradėjusi darbus ir reikėjo įsigilinti, tad susitikti pavyko tik po dviejų savaičių“, – dalinasi R. Vainienė.

A. Bilotienė-Motiejūnienė pabrėžia, kad kol kas nėra nustatytų aiškių kriterijų, kuriuos įgyvendinus bus galima atšaukti galimybių paso taikymą. Vis dėlto, viceministrė atskleidė, kad apie atšaukimą būtų galima pradėti svarstyti tada, kai bendra visuomenės imunizacija pasieks 90 proc., o COVID-19 pacientai užims ne daugiau kaip 300 aktyvaus gydymo ir 50 reanimacijos lovų visoje Lietuvoje.

S. Skvernelis nesutinka su tokia SAM pozicija dėl aiškių kriterijų nebuvimo. Savo ruožtu I. Vėgėlė pabrėžia, kad galimai net ir turint 100 proc. imunizaciją valstybėje, žmonės vis tiek sirgs, tad vertėtų išmokti gyventi kartu su virusu, o A. Šindeikis I. Vėgėlei pasiūlė medicinines prognozes palikti medikams.

Daugiau žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.

Parengė Domantas Katelė

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.