Sveikata

2021.09.06 14:47

Santaros klinikose COVID-19 sergančiųjų srautai auga, akivaizdi tendencija – iš 27 reanimacijos pacientų vos vienas visiškai paskiepytas

Domantas Katelė, LRT.lt2021.09.06 14:47

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai teigia, kad hospitalizuotų COVID-19 sergančių pacientų skaičius auga kone kasdien, o didžiąją dalį jų sudaro nepasiskiepiję asmenys. Klinikų vadovų teigimu, artimiausiu metu gali tekti didinti lovų, kuriose būtų gydomi koronavirusu užsikrėtę pacientai, skaičių, o dėl to gali nukentėti sergantieji kitomis ligomis.

Santaros klinikų direktorius medicinai doc. dr. Valdas Pečeliūnas teigia, kad šią savaitę klinikose teks didinti lovų COVID-19 liga sergantiems pacientams skaičių. Anot jo, šiuo metu virusu užsikrėtusiems ligoniams Santaros klinikose yra skirta apie 250 lovų. Šį pavasarį jų buvo keliskart daugiau – 900.

„Problema yra tai, kad, didinant COVID-19 pacientams gydyti skirtus resursus, kenčia ne COVID-19 liga sergantiems pacientams gydyti skiriami resursai. Dabar lovų, skirtų COVID-19 pacientams gydyti, yra apie 250. Pavasarį jų buvo apie 900. Situacija dar nėra kritinė, bet apytiksliai 200–250 lovų yra tas kiekis, kuris dar neturi įtakos kitų paslaugų teikimui.

Deja, situacija susiklostė tokia, kad užimta apie 80 proc. lovų ir dabartinis srautas rodo, kad apimtis dar teks didinti. Atitinkamai srautai gali pradėti daryti poveikį ne COVID-19 sergančių pacientų gydymui“, – teigia V. Pečeliūnas.

Jis priduria, kad Santaros klinikose yra stengiamasi sudaryti visas galimybes, kad planinių operacijų skaičius ir ne COVID-19 sergančių pacientų gydymo apimtys nemažėtų. Prie to prisideda atraminės ligoninės Alytuje, Ukmergėje, Elektrėnuose, taip pat Vilniuje veikianti miesto klinikinė ligoninė.

„Santaros klinikose koncentruojami tie pacientai, kurie serga sunkiausiai arba turi gretutinių ligų“, – tvirtina medikas.

Anot V. Pečeliūno, remiantis rugpjūčio mėnesio duomenimis, vos vienas reanimacijoje atsidūręs koronavirusu užsikrėtęs pacientas buvo vakcinuotas pagal visą vakcinacijos schemą.

„Iš tų, kuriuos reikia hospitalizuoti, didžioji dalis pacientų yra neskiepyti. Deja, paskutiniu metu atsiranda ir tokių pacientų, kurie buvo vakcinuoti. Vis dėlto iš 27 pacientų, kurie buvo paguldyti į reanimaciją, vos vienas buvo visiškai paskiepytas“, – sunkia COVID-19 forma sergančių pacientų situaciją apibūdina jis.

Medikas tikina, kad galima išskirti kelias grupes žmonių, kurie net pasiskiepiję turi didelę riziką susirgti sunkia viruso forma.

„Iš tų pacientų, kurie mirė po viso vakcinacijos kurso, didžioji dalis serga ligomis, kurios paveikia imuninę sistemą, tai vadinamieji imunosupresuoti pacientai. Kita grupė tai yra žmonės, kurie serga sunkiomis ligomis, „gyvenimo pabaigos“ būklių pacientai – jiems net po paskiepijimo nepavyksta išvengti skaudžiausių COVID-19 pasekmių“, – sako V. Pečeliūnas.

Santaros klinikų direktorius medicinai pabrėžia, kad vasarą ligoninės fiksavo jaunesnių pacientų hospitalizaciją dėl COVID-19. Jis pabrėžia, kad dalis jų net neturi gretutinių ligų.

„Pažvelgus į reanimacijoje gydytų pacientų duomenis matyti, kad pusė pacientų buvo jaunesni negu 61 metų amžiaus. 30 proc. buvo jaunesni negu 50 metų amžiaus. Tarp šių 30 proc. pacientų tik vienas sirgo rimtomis gretutinėmis ligomis. Net ir jauni pacientai, nesergantys sunkiomis ligomis, turi didelę riziką patekti į reanimaciją dėl COVID-19“, – tikina medikas.

Jis pabrėžia, kad atsiranda COVID-19 atvejų ir tarp medikų. V. Pečeliūnas džiaugiasi, kad Santaros klinikose nebuvo nė vieno atvejo, kada medikas susirgtų sunkia šios ligos forma. Vis dėlto V. Pečeliūnas neabejoja, kad būtina sustiprinančia doze skiepyti visus su pacientais dirbančius medikus.

Kalbėdamas apie galimus paslaugų teikimo apribojimus, direktorius medicinai pabrėžia, kad, esant tokiai situacijai, kada teks riboti planines operacijas, Santaros klinikos vėlesniam laikui nukels paslaugų teikimą tiems pacientams, kurie to gali palaukti nuo 3 iki 6 mėnesių. Ekstrinės operacijos vyks įprastu tempu.

„Pirmiausia stengiamės apriboti tų paslaugų teikimą, kurių atidėjimas 3–6 mėnesiams nesukeltų didelių nepatogumų pacientui. Mes nekalbame apie ribojimus ekstriniams pacientams. Šiuo metu visos planinės paslaugos yra teikiamos“, – tikina V. Pečeliūnas.

Nesiskiepyti – nedovanotina

Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė teigia, kad srautas gydant COVID-19 infekcija susirgusius vaikus išlieka stabilus.

„Kalbant apie vaikus, užsikrėtusius COVID-19, srautas nėra didelis. Antplūdžio nėra, bet reikia nepamiršti to, kad vaikai sugrįžo į kolektyvus. Kol kas situacija stabili“, – sako medikė.

Anot I. Ivaškevičienės, nors infekcija vaikams nėra tokia pavojinga ir dažnas ja perserga lengvai, nevertėtų pamiršti liekamųjų reiškinių. Medikės teigimu, po ligos įvairių simptomų vaikas gali justi net keletą mėnesių.

„Liekamieji reiškiniai yra dažni ir vaikams. Bendras nuovargis, silpnumas, kojų, pilvo skausmai gali išlikti net iki kelių mėnesių. Blogiausia, kad tai gali turėti įtakos ir jų grįžimui į mokyklas. Ypač sudėtinga situacija, kai vaikams išsivysto dauginis uždegiminis sindromas, tada juos gali tekti gydyti ir intensyviosios terapijos skyriuje. Laimė, kad tokie atvejai yra reti“, – teigia skyriaus vedėja.

Ji priduria, kad infekcinių ligų skyriuje dėl COVID-19 yra gydomi 3–5 vaikai. I. Ivaškevičienė atskleidžia, kad yra buvę laikotarpių, kada hospitalizuotųjų buvo daugiau nei 10. Šiandien infekcinių ligų skyriuje nuo šios ligos gydomi 3 vaikai.

Anot jos, dažniausiai tėvai kreipiasi dėl didelio karščiavimo, kuris trunka ilgai, o vaistai menkai padeda jį sumažinti. Medikė įsitikinusi, kad, siekdami apsaugoti vaikus, kartu gyvenantys suaugusieji turėtų pasiskiepyti.

„To vaiko, kurio negali paskiepyti, tai jo apsaugą gali sustiprinti aplink esantys – jeigu aplink jį bus pasiskiepiję žmonės, tai jis bus saugesnis. Bet reikia nepamiršti ir rankų higienos, kaukių“, – teigia medikė.

I. Ivaškevičienė tvirtina, kad nepritaria tiems tėvams, kurie sako, kad vaikai gali įgyti ir natūralų imunitetą. Anot jos, niekada negali žinoti, ar vaikui virusas nesukels komplikacijų.

„Niekas negali žinoti, kaip sunkiai sirgs jo vaikas. Niekada negali žinoti, ar vaikas pateks į intensyviosios terapijos skyrių. Dauginis uždegiminis sindromas gali išsivystyti ir tiems vaikams, kurie sirgo itin lengvai. Persirgus virusu nežinote pasekmių, nes tai kaip traukiamas loterijos bilietas, rizikuojama vaiko sveikata. Kol nebuvo specifinių apsaugos priemonių, tokių, kaip skiepai, tai galimybės buvo ribotos. Šiuo metu, kai galimybės yra platesnės, yra nedovanotina jomis nepasinaudoti“, – neabejoja gydytoja.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt