Sveikata

2021.09.02 05:30

Po COVID-19 iš ligoninės pacientai keliauja „ratukuose“, liekamieji viruso reiškiniai jaučiami net iki 9 mėnesių

Domantas Katelė, LRT.lt2021.09.02 05:30

Po sunkios COVID-19 formos iš ligoninės pacientai neretai išvežami neįgaliųjų vežimėliu, o patys gali žengti vos keletą žingsnių. Tai liudija medikai, kurie tiesiogiai dirba su koronavirusu sergančiais pacientais. Specialistai vieningai teigia: liekamieji COVID-19 reiškiniai gali trukti ilgiau negu pusmetį, o sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą – sudėtinga.

Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas bei Įrodymais grįstos medicinos grupės vadovas Tumas Beinortas teigia, kad liekamųjų reiškinių, kuriuos gali jausti pacientai, sąrašas yra itin margas.

„Liekamųjų reiškinių dažnis ir intensyvumas koreliuoja su COVID-19 sunkumu. Pačios sunkiausios COVID-19 formos tikimybė reikšmingai priklauso nuo daug asmens klinikinių charakteristikų, bet ypač nuo turimos imuninės sistemos prieš SARS-CoV-2 – vakcinacijos arba persirgimo ir asmens amžiaus.

SARS-CoV-2 sukeltas plaučių audinio uždegimas gali duoti ilgalaikį dusulį, kosulį. SARS-CoV-2, kaip ir daug kitų virusinių ligų, gali sukelti miokarditą – širdies raumens uždegimą. Daugumai miokarditas yra trumpalaikis sutrikimas, tačiau mažai daliai asmenų miokarditas gali paveikti širdies veiklą ir sukelti širdies nepakankamumą, ilgalaikį dusulį, krūtinės skausmą“, – tikina medikas.

Jis priduria, kad sergant COVID-19 stipriai padidėja giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos rizika. Nepaisant viruso, plaučių embolija yra itin pavojinga liga, kuri net su itin greitu ir optimaliu gydymu yra mirtina 8 proc. atvejų.

Vis dėlto Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas akcentuoja, kad pats dažniausias liekamasis simptomas yra nuovargis. Kiti dažni simptomai – besitęsiantis dusulys, skonio arba kvapo praradimas, neatsitraukiantis kosulys, krūtinės, raumenų ar kaulų skausmas, nerimas. Kiek rečiau pacientai įvardija negebėjimą susikoncentruoti arba suprastėjusią atmintį.

„Verta atkreipti dėmesį, kad tarp persirgusiųjų yra padidėjęs ir psichologinių problemų dažnis. Sunkiausia COVID-19 forma sirgusiems ir išgyvenusiems pacientams, kuriems reikėjo mechaninės ventiliacijos arba EKMO sistemos pagalbos, gali išsivystyti neuropatija, ryški raumenų atrofija ir potrauminis streso sindromas. Kritinė liga ir ilga hospitalizacija turi psichologinių pasekmių, ypač padidėjusią nerimo ir depresijos riziką, kurios dažnai neakcentuojamos fizinių pasekmių fone“, – sako T. Beinortas.

Medikas priduria, kad paskiepyti asmenys, kurie užsikrėtė koronavirusu, rečiau praneša apie besitęsiančius simptomus praėjus daugiau nei 28 dienoms nuo diagnozės negu viena doze paskiepyti užsikrėtusieji.

„Net ir paplitus delta atmainai matome, kad visiškai pasiskiepiję asmenys bent 5 kartus rečiau užsikrečia simptomine COVID-19 forma. Žinome, kad ir viena vakcinos dozė turi tam tikrą apsauginį imunitetą. Tad visiškai pasiskiepijusiems asmenims liekamųjų simptomų tikimybė sumažėja bent 10 kartų.

Vakcinacija apsaugo nuo sunkios ligos eigos dar efektyviau negu nuo simptominės ligos. Pasiskiepijusiems asmenims tikimybė patirti sunkiausių ilgalaikių fizinių ir psichologinių COVID-19 ligos reiškinių, palyginti su nepasiskiepijusiais asmenimis, yra mažesnė keliasdešimt kartų, priklausomai nuo amžiaus“, – aiškina T. Beinortas.

Kembridžo universitetinės ligoninės medikas teigia, kad Didžiojoje Britanijoje maždaug 1 iš 8 asmenų, praėjus 12 savaičių po COVID-19 diagnozės, dar praneša apie besitęsiančius simptomus.

„Viename tyrime apie ketvirtis asmenų iki 40 metų ir apie 40 proc. asmenų, vyresnių nei 65 metų, sirgę lengva COVID-19 forma, kuri nereikalauja hospitalizacijos, raportavo liekamuosius reiškinius, tokius kaip nuovargis, negrįžusi uoslė arba skonis, net ir praėjus 6 mėnesiams po pirminės infekcijos.

Kai kurie sunkiausios formos padariniai, tokie kaip širdies nepakankamumas, neuropatija, psichologinės problemos, didele dalimi jų – kritinės ligos padariniai – dažnai išlieka visą gyvenimą. Reabilitacinė medicina siekia padėti asmenims po kritinės būklės atgauti fizinį funkcionalumą ir grįžti kuo arčiau bazinės būklės prieš ligą“, – aiškina medikas.

T. Beinortas pabrėžia, kad viešojoje erdvėje sklandančiose istorijose apie pacientus, kurie po sunkios COVID-19 formos negali užlipti į trečią namo aukštą ar net nueiti iki parduotuvės, yra daug tiesos.

„Sunkią COVID-19 formą išgyvenę pacientai, kuriems prireikia plaučių ventiliacijos, būna itin nusilpę. Iš tiesioginės profesinės patirties kalbu, kad sunkią koronaviruso formą išgyvenę asmenys, patys būdami trečiame ar ketvirtame dešimtmetyje, dažnai palieka ligoninę neįgaliojo vežimėliu, gali žengti vos kelis žingsnius laikydamiesi už rėmo.

Atsigavusiems po ligos asmenims skiriama intensyvi fizinė reabilitacija ir ji užtrunka mėnesius ar net metus ir daugiau. Senstant atsigauti darosi vis sunkiau ir ne visiems pavyksta susigrąžinti turėtą funkcionalumą“, – aiškina gydytojas.

Profesorė: COVID-19 palieka net psichologinių ir psichiatrinių pažeidimų

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė imunologė prof. Ligita Jančorienė teigia, kad mirtis nuo liekamųjų COVID-19 reiškinių negresia, tačiau tai gali kardinaliai pakeisti paciento rutiną.

„Mūsų vyresnio amžiaus pacientai turi daug kitų būklių, dėl kurių yra nusilpę. Dėl to jiems liga pasireiškia sunkiau. Galbūt tie mirties atvejai, kurie yra aprašyti, yra susiję su kitų ligų dekompensacija – širdies, inkstų nepakankamumu. Bet nebėra abejonės, kad yra liekamųjų reiškinių po COVID-19 infekcijos“, – įsitikinusi profesorė.

Imunologė pabrėžia, kad ligos rimtumą patvirtina ir tai, kad pacientams, kuriems koronavirusas pasireiškė itin sunkia forma, rekomenduojama reabilitacija.

„Jau praėjus pirmajai bangai Lietuvoje buvo patvirtinta, kad pacientui priklauso reabilitacija. Šita liga anksčiau nebuvo vertinama kaip tokia, kuriai priklauso specifinės reabilitacijos priemonės. Dabar dauguma mūsų pacientų, kurie persirgo sunkia pneumonija, tęsia sveikatinimo procesą reabilitacijoje. Net ir pabaigus reabilitaciją lieka įvairių neurokognityvinių reiškinių, tam tikras poveikis psichikai, gebėjimui susikaupti, mąstyti, būna miego sutrikimų, nekalbant apie kitų organų pažeidimus“, – COVID-19 liekamuosius reiškinius vardija L. Jančorienė.

Ji priduria, kad liekamieji reiškiniai gali trukti net pusmetį ir turėti įtakos psichologinei būklei.

„Kaip dabar matome, mažiausiai pusmetį gali išlikti plaučių pakitimai, gali vystytis ir negrįžtami pakitimai – plaučių fibrozė. Gali būti ir kitų organų pažeidimų – širdies kraujagyslių, endokrinologinių pažeidimų, psichologinių, psichiatrinių, bet nesiečiau to su mirtimi nuo liekamųjų reiškinių. Jeigu pacientai miršta, tai miršta nuo sunkios ligos dar gydant stacionare“, – neabejoja medikė.

Reabilitacijos klinikos vadovas: pusmetį besitęsiantys simptomai pasireiškia bene kas dešimtam

Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius teigia, kad remiantis klinikų atliktu tyrimu galima identifikuoti pacientus, kurie patiria vadinamąjį pokovidinį sindromą. Anot mediko, maždaug kas dešimtas virusu užsikrėtęs pacientas jaučia ilgalaikių simptomų.

„Pokovidinį sindromą identifikuojame tiems pacientams, kurie pasveikę nuo COVID-19 viruso jaučia liekamuosius reiškinius, o liga pereina į lėtinę eigą. Atlikome tyrimą ir bandėme išsiaiškinti, kas būdinga lietuviškam pokovidiniam sindromui. Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad maždaug kas dešimtam pasireiškia pokovidinis sindromas. Lietuvoje tendencija panaši – matome, kad iš 1 400 apklaustųjų maždaug 9 proc. žmonių tai patyrė“, – teigia R. Kubilius.

Anot jo, liekamieji reiškiniai sudaro tam tikrą simptomų triadą. Tai dažniausiai nuo COVID-19 pasveikusių pacientų jaučiami reiškiniai. Jie apima didžiulį nuovargį, kuris būdingas bene kiekvienam po hospitalizacijos dėl koronaviruso paleistam pacientui, dusulį lengvo ar nedidelio fizinio krūvio metu bei migruojančio pobūdžio raumenų, kaulų, širdies skausmus.

„Dabar skaičiuojama, kad pacientui gali pasireikšti keli iš 200 simptomų. Nėra nė vienos sistemos, kuri nebūtų įtraukiama ar paveikiama sergant COVID-19 infekcija. Kada šeimos gydytojas diagnozuoja pasveikimą, bet per 4 savaites tie simptomai nepraeina, dalis jų atsinaujina, atsiranda naujų, nėra randama kitų priežasčių tiems simptomams, tuomet yra diagnozuojamas pokovidinis sindromas“, – aiškina profesorius.

Jis priduria, kad neretai pacientai po ligos kurį laiką negali atlikti net paprastų buitinių darbų tokiu pačiu tempu, kokiu tai darė anksčiau.

„Kai kurie po COVID-19 viruso negali atlikti kasdienės veiklos, buities darbų. Tyrimas rodo, kad pacientui, kuris skundžiasi dusuliu, matuojant deguonies įsisotinimą ramybės būsenos ir esant nedideliam fiziniam krūviui jis nekinta. Tai reiškia, kad galimai yra sutrikęs kvėpavimo mechanizmas – pacientas fiziologiškai nežino, kaip kvėpuoti. Dėl viruso sutrinka organų inervacija ir kartais kvėpavimo struktūrinė dalis bei cikliškumas pasimiršta“, – atliktų tyrimų duomenimis dalijasi R. Kubilius.

Kalbėdamas apie Kauno klinikų atliktą tyrimą, profesorius įvardija ir statistiką, rodančią, kad COVID-19 virusu užsikrėtę žmonės kur kas sunkiau grįžta į darbo rinką, kadangi atlikti tas pačias užduotis sekasi sunkiau. Tam įtakos turi pokovidinis sindromas, kuris pasireiškia ūmiais simptomais. Tiesa, Reabilitacijos klinikos vadovas priduria, kad visą vakcinavimo schemą turinčių pacientų ligos eiga yra gerokai lengvesnė.

„Iš mūsų tyrimo matyti, kad kai kurie simptomai gali būti jaučiami net iki 9 mėnesių. Yra pacientų, kurie po 6 mėnesių dar nejaučia skonio, menkai užuodžia, ne visiems pacientams grįžta fizinis pajėgumas, kuris buvo iki susirgimo. Vos kas trečias žmogus, sergantis pokovidiniu sindromu, teigia, kad galėjo normaliu tempu sugrįžti į darbo veiklą. Kiti sako, kad to padaryti nepavyko. Mastai yra milžiniški – 270 tūkstančių žmonių Lietuvoje sirgo COVID-19, vadinasi, kas dešimtam pasireiškė pokovidinis sindromas“, – tikina R. Kubilius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt