Sveikata

2021.08.31 21:18

Profesorius Griškevičius: karantinas leis suvaldyti visas bangas, bet neabejotinas prioritetas dabar – neskiepytųjų vakcinacija

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.08.31 21:18

Ekspertai rekomenduoja Vyriausybei praėjus pusmečiui po skiepijimo nuo COVID-19 dar viena „Modernos“ arba „Pfizer“ doze paskiepyti prioritetinių grupių profesijų darbuotojus, tokius kaip medicinos, globos ar slaugos, vaistinių. Pasak Santaros klinikų mediko profesoriaus Laimono Griškevičiaus, trečias skiepas labai svarbus, bet jis pabrėžia – visiškai neskiepytų žmonių vakcinacija yra neabejotinas prioritetas.

Laidoje „Dienos tema“ – ministrės pirmininkės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė ir Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas gydytojas profesorius L. Griškevičius.

– Ponia Gudlevičiene, ką darys Vyriausybė su šia nepriklausomų ekspertų rekomendacija, kada ir kas tiksliai bus skiepijami trečia doze?

Ž. Gudlevičienė: Dabar šita rekomendacija yra perduota Sveikatos apsaugos ministerijai ir rengiamas sprendimas ministerijos ir operacijų vadovo, kad grupes, kurias ekspertai nurodė savo rekomendacijose, būtų galima pradėti skiepyti palaikomąja trečia doze. Per maždaug porą savaičių turėtų atsirasti šitas sprendimas ir turėtų būti nurodyti ne tiktai medikai, bet ir sveikatos įstaigų darbuotojai. Vaistininkai, sakykim, slaugos ir globos įstaigų gyventojai jau būtų pradėti vakcinuoti palaikomąja trečia doze.

Dienos tema. Profesorius Griškevičius: neabejotinas prioritetas dabar – neskiepytųjų vakcinacija

Vakcinos apsauga nuo sunkios COVID-19 infekcijos po 6 mėnesių išlieka labai didelė ir tai yra labai svarbi žinia, kodėl reikia vakcinuotis.

L. Griškevičius

– Būtų vakcinuojami ir visi tie, kas turi kokių nors kontaktų su tose įstaigose esančiais žmonėmis, ir tie, kurie, tarkim, veža į gydymo įstaigas žmones, kaip manoma, susirgusius COVID-19?

Ž. Gudlevičienė: Taip, praktiškai kaip ir buvo dėliojamos, sakykim, pirminės rekomendacijos dėl vakcinacijos, tai tos grupės ir dabar pirmiausia bus skiepijamos palaikomąja doze. Tai yra būtent tie, kurie kontaktuoja, turi riziką vėl susitikti su šiais pacientais.

– Santaros klinikų atliktas tyrimas parodė, kad atsparumas po skiepo stipriai silpsta praėjus pusei metų nuo visiško paskiepijimo. Pone Griškevičiau, jūs nebesate tos ekspertų grupės narys, tačiau vis tiek esate gydytojas, mokslininkas. Kodėl dabar rekomenduojama skiepyti ne visus, ypač kai plinta delta atmaina? Ar jūs palaikote tokią rekomendaciją?

L. Griškevičius: Visų pirma prisiminkime, kad pradėjus vakcinacijos kampaniją kiekvienas, net ir medikai, visuomenei uždavė klausimą, ar tos vakcinacijos užteks, ar mums reikės sustiprinančios dozės po 6 ar 12 mėnesių. Iš tikrųjų moksliniai tyrimai tiek pasaulyje, tiek Santaros klinikose nustatė, kad antikūnų, t. y. medžiagų, kurios yra kraujyje ir neutralizuoja virusą patekdamos į audinius, skaičius bėgant laikui mažėja. Ir sumažėja daugiau negu perpus daugeliui asmenų po 6 mėnesių. Kita vertus, mes matome, kad pastaruoju metu daugelyje pasaulio šalių ir Lietuvoje daugėja užsikrėtimų koronavirusine infekcija. Tai yra vakcinos efektyvumas iš tikrųjų silpnesnis.

Taigi čia labai svarbu atskirti du pagrindinius dalykus, tai yra vakcinos efektyvumą nuo užsikrėtimo ir vakcinos efektyvumą ir apsaugą nuo sunkios COVID-19 infekcijos. Vakcinos apsauga nuo sunkios COVID-19 infekcijos po 6 mėnesių išlieka labai didelė ir tai yra labai svarbi žinia, kodėl reikia vakcinuotis.

Tačiau vakcinos apsauga nuo užsikrėtimo, ypač delta atmaina, susilpnėja, taigi dabar visuomenė ir medikai susiduria su problema, kad mes turime ketvirtą bangą. Todėl reikia imtis visų priemonių tai bangai suvaldyti. Ir tos priemonės, jeigu kalbame apie vakcinaciją, yra būdas apsaugoti visų pirma tuos asmenis, kurie turėjo riziką susirgti sunkia forma. Ir Lietuvoje tai yra daroma.

Jūs turbūt žinote, kad pirmieji, kurie buvo pradėti vakcinuoti trečia doze, yra pacientai, kurių labai silpnas imunitetas. Jų nėra tiek daug, tai yra pacientai po transplantacijos, pacientai, kurie serga kraujo ligomis. Tai jau įsibėgėja ir vakcinuoti tikrai ne vienas šimtas asmenų. Iškyla klausimas, o ką toliau daryti siekiant suteikti papildomą apsaugą būtent tiems pažeidžiamiems asmenims, kurie patenka į gydymo įstaigas, globos ir slaugos įstaigas.

Atlikus papildomų tyrimų buvo priimtas ekspertų tarybos, kaip suprantu, sprendimas vakcinuoti būtent tuos asmenis, kurie kontaktuoja su pažeidžiamais asmenimis: medikus, socialinius darbuotojus, taip pat socialinės globos įstaigų gyventojus, palaikomojo gydymo ligoninėse gydomus pacientus.

Kitas klausimas – ką daryti su kitais vyresniais asmenimis, kurie vakcinuoti daugiau kaip prieš 6 mėnesius, turi lydinčių ligų. Ir daugelyje pasaulio valstybių jau yra sprendimas pradėti vakcinuoti šiuos asmenis. Tai galbūt subręs ir Lietuvoje.

– Ponia Gudlevičiene, jūs irgi esate medikė. Kodėl rekomenduojama naudoti „Pfizer“ ir „Modernos“ vakcinas? Ar dėl pačių vakcinų savybių, ar dėl to, kad jos populiaresnės, palyginti su kitomis vakcinomis? Turint galvoje, kad mes vis tiek tebeturime problemą – nemažą dalį neskiepytų asmenų.

Ž. Gudlevičienė: Tikrai ne dėl populiarumo, o todėl, kad ir ekspertai, išanalizavę situaciją, rekomendavo būtent RNR tipo vakcinas. Lygiai taip pat ir patys gamintojai turbūt buvo tie pirmieji, kurie pradėjo kalbėti, kad jų vakcinos tinkamos trečiai dozei, tai yra revakcinacijai.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką ir profesorius Griškevičius pasakė. Šiandien jau pradėjome svarstyti apie tolesnius etapus, t. y. kitų rizikos grupių asmenų palaikomosios dozės, revakcinacijos procesą, kuris irgi turbūt prasidės netrukus.

Daug kalbame apie trečią dozę, bet nepamirškime, kad didžiausia rizika visada išlieka tarp tų asmenų, kurie neturi jokio imuniteto.

L. Griškevičius

– Visuomenės imuniteto stiprinimas yra labai svarbus dėl to, kad vėl neįvyktų lūžis gydymo įstaigose. Kalbant apie ketvirtą bangą, kuri jau yra Lietuvoje, viena didžiausių baimių yra ar bus užtikrintos kitos gydymo paslaugos. Jūsų vertinimu, kokie bus pagrindiniai ketvirtos bangos iššūkiai, lyginant su apsaugos priemonių trūkumu per pirmąją arba testavimo neaiškumu per antrąją, arba sergančiųjų skaičiumi per trečiąją?

Ž. Gudlevičienė: Jūs labai teisingai paminėjote, kad pirmiausia buvo apsaugos priemonių trūkumas. Ir tikrai tai didžiausia rizika užsikrėsti, ką ir matėme, kaip iškrito daugybė medikų iš šitos sistemos. Būtent vakcinacijos procesas parodė, kad tiek pavasarį, tiek dabar mes turime stiprią medikų komandą, ji nebeiškrinta vien todėl, kad yra vakcinuota.

Šituos du iššūkius – apsaugos priemonių ir rizikos užsikrėsti, – sakykim, valdome. Tačiau išlieka ir kyla naujų rizikų. Matome, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje jau kartais ryškėja atvejai, kad ne visai vakcinuoti arba tie asmenys, kurie nevakcinuoti, patenka į ligoninę. Jų būklė yra sunkesnė. Papuola, sakykim, ir tam tikri nevakcinuoti asmenys, turintys lėtinių ligų, arba tie, kuriems po vakcinacijos nesusidaręs imunitetas. Dabar pagrindinė rizika bus apsaugoti šiuos asmenis, numatyti riziką, kokie asmenys dažniausiai patenka į įstaigas ir reanimaciją, ir nukreipti savo veiksmus į būtent šitų asmenų identifikavimą.

– Pone Griškevičiau, kokie asmenys dabar dažniausiai patenka į reanimaciją?

L. Griškevičius: Mes toliau stebime, kad didžiausia problema yra tarp nevakcinuotų asmenų. Lietuvoje didžiausia rizika patekti į ligoninę išlieka tiems asmenims, kurie apskritai neturi imuniteto, kurie negavo nė vienos vakcinos dozės. Šių asmenų imtis Lietuvoje yra labai didelė. Dėl to mes matome daugiausia mirčių ir didžiausią sergamumą tarp jų. Taigi mes turime dar seną problemą – nepakankama asmenų dalis vakcinuota pirma doze. Mes daug kalbame apie trečią dozę, bet nepamirškime, kad didžiausia rizika visada išlieka tarp tų asmenų, kurie neturi jokio imuniteto.

– Kas, jūsų akimis, šiandien Lietuvoje yra didesnė problema: ar trečia dozė ir kam ją skirti, ar tai, kad kai kurių žmonių dar nepasiekė pirma dozė?

L. Griškevičius: Neabejotinai mes tebeturime tą pačią seną problemą, tai yra apskritai nevakcinuotų asmenų, kurie neturėjo imuniteto COVID-19. Ir šie asmenys sudaro didžiąją dalį asmenų, kurie serga šiuo metu, todėl jų vakcinacija yra neabejotinas prioritetas. Aišku, mes turime ir toliau dirbti, kad ir trečia dozė pasiektų tuos asmenis, kuriems reikia. Bet pirmą problemą turime išspręsti.

– Mokslininkų bendruomenė kalba apie keturis galimus scenarijus kovoje su virusu, tiksliau, apie patį virusą. Iš esmės tik vienas yra daugmaž optimistinis, t. y. kad virusas mutuos į ne tokį mirtiną, o kiti trys – kad į dar mirtinesnį, atsparų dabar sukurtoms vakcinoms ar vaistams. Ponia Gudlevičiene, kaip ruošiamasi ateičiai?

Ž. Gudlevičienė: lš tiesų tie scenarijai, kaip sakau, yra piešiami įvairūs. Mes galime prisiminti, kad ir šios bangos scenarijus buvo piešiamas toks, kad jau dabar galėjome turėti 3 000–4 000 naujų atvejų per dieną. Bet tos priemonės, kurios užkardo, pavyzdžiui, padidintos vakcinavimo apimtys, stipri komunikacija, kad tikrai verta vakcinuotis ir privalote vakcinuotis, kad apsaugotumėte aplinkinius asmenis, matome, šiuo atveju mums padėjo išvengti tos bangos. Rizika ta, kad rytoj rugsėjo 1-oji ir iš tiesų nežinome, kaip situacija pakryps prisidėjus daugybei kontaktų.

O dėl mutacijų – be abejo, ir vakcinų gamintojai žiūri į priekį ir savo vakcinos struktūrą modifikuoja taip, kad ji veiktų ir naujas atmainas.

L. Griškevičius: Yra specifinių priemonių, leidžiančių mums valdyti pandemiją. Geriausias pavyzdys tikriausiai yra vakcinacija. Vakcinos šiuo metu veikia ir delta atmainą. Mes turime suprasti ir spręsti dabartinės situacijos problemą. Dabar prognozuoti, kas bus toliau, kokių atmainų atsiras ar neatsiras, yra labai sudėtinga. Yra daugybė versijų, tačiau nepamirškime, kad yra universalių priemonių kovai su pandemija, jas mes taikėme ir įvaldėme per pastaruosius metus, tai yra distancija, kaukės, patalpų vėdinimas, testavimas. Jos yra universalios ir efektyvios visais atvejais.

Žinoma, pati nepopuliariausia ir efektyviausia priemonė yra karantinas. Karantinas leido suvaldyti be vakcinacijos, kaip jūs atsimenate, antrąją bangą Lietuvoje. Karantinas leis suvaldyti visas bangas, bet šiuo metu prognozuoti, ar bus tos bangos, mes negalime. Turime sutelkti visas savo pastangas į tai, kas dabar dedasi. Bangos suvaldymo priemonė yra vakcinacija. Papildomos priemonės, lengvesnės, ne karantinas, bet kaukės, testavimas, kas padės suvaldyti situaciją ir galų gale išspręsti pandemijos problemas, kad visuomenė galėtų normaliai funkcionuoti.

Ž. Gudlevičienė: Dabar, atveriant mokyklas, pagrindinis dėmesys yra kreipiamas į šias papildomas priemones ir jų sustiprinimą: patalpų vėdinimas, kaukės, atstumai, dezinfekcija. Būtent apie tai vakar kalbėjo ekspertų taryba. Šį sezoną mokyklose bus skiriamas didesnis dėmesys vėdinimui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt