Sveikata

2021.09.04 15:02

Gydytojas apie COVID-19: įsivaizduokite 35-erių vyrą, kuris uždūsta eidamas į virtuvę, negali iš parduotuvės parsinešti batono

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.09.04 15:02

„Iš pradžių pykau ir aš manau, kad labai daug kitų medikų pyksta – nes tai yra sunku, papildomos rizikos, bet tiesiog reikia priimti, kad tai yra tų žmonių apsisprendimas“, – sako Joniškio ligoninės laikinasis vadovas Martynas Gedminas. Tačiau kartu su šiuo apsisprendimu kiekvienas turėtų prisiimti ir atsakomybę bei padarinius, įsitikinęs jis, ir kai kuriems šie padariniai gali būti dar jaunystėje prarasta sveikata. Tokių COVID-19 pacientų M. Gedminas jau matė ne vieną.


Iš pradžių apie virusą nežinota beveik nieko ir baimės buvo daug, vėliau daugėti ėmė ir ligonių, o vienintelė turėta priemonė tebuvo fizinės distancijos ir apsaugos priemonės, galiausiai atsirado vakcinos ir anksti pasiskiepijusiems medikams rizika darbe drastiškai krito, dabar, sako M. Gedminas, netrūkstant vakcinų yra ir galimybių nuo viruso efektyviai gintis, tačiau dalis žmonių tai atmeta. Ir spaudimas nepadės, įsitikinęs medikas.

„Tai, ką reikėtų įdiegti per švietimą, per informavimą, nuolatinį tiesos skleidimą, dabar bandome padaryti per galbūt jau prievartos ar jėgos apraiškas. Tas skilimas, kurį visuomenėje matau, man nepatinka. Biologinis mikroorganizmas kaip kovidas pas mus įgyja socialines apraiškas, kurias reikia suvaldyti, ir tai jau yra ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos ar medikų užduotis, bet visų mūsų, kaip visuomenės“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo skubiosios medicinos gydytojas M. Gedminas.

Jis pridūrė galbūt nuskambėsiantis „nepopuliariai“, tačiau pritaria socialiniuose tinkluose didelį atgarsį sukėlusiai advokatų tarybos pirmininko prof. Igno Vėgėlės kalbai. M. Gedminas kėlė klausimą ir dėl dar vienos kontroversiškos temos – gydymo kaštų.

„Esu visiškai už vakcinas, šimtu procentų, tai yra vienintelis būdas suvaldyti kovidą. Bet kadangi virusas yra toks įvairialypis – vienam jis nesukels jokių simptomų, kitam sukels slogą, trečiam pasireikš lengvu plaučių uždegimu, o dar kitą nuvarys į kapus labai skaudžia mirtim, kai reikės dvi savaites būti prijungtam prie aparatų ir gaudyti kiekvieną oro gurkšnį – jis sukelia tokį skilimą visuomenėje.

Mes gyvename demokratinėmis sąlygomis. (...) Visi tie antivakserių argumentai, pripažinkime, yra bezdalų pynės, jie neatlaiko jokio biologinio, medicininio argumento, iš tikrųjų tai yra grįsta nepasitikėjimu, baime ir panašiai. Bet kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti – jis nori to ar kito. Ne medikams, ne Šimonytei ar Dulkiui reikia, kad žmogus pasiskiepytų, tai tau pačiam, žmogau, reikia, kad pasiskiepytum. Ir jeigu tu priimi sprendimą nesiskiepyti, mano nuomone, tai turėtų būti susiję ir su tam tikromis atsakomybėmis ir pasekmėmis tau, galbūt su daliniais kaštais už gydymą, nes vakcina kainuoja 40 eurų, gydymas reanimacijoje – 20 tūkst. eurų, kuriuos turi padengti kiti, t.y. aš, jūs ir visi kiti turime padengti, nes žmogus bijo pasiskiepyti. Bet prievartos mechanizmų aš nepalaikau, nes prievarta mus skaldo“, – kalbėjo laikinasis Joniškio ligoninės direktorius.

Jis siūlytų labiau kliautis įtikinėjimu, o ypač – per su šia liga susidūrusių skeptikų patirtis, kurių abejingumas ar baimė skiepams lėmė komplikacijas, kurių buvo galima išvengti.

„Turime priimti realybę, kad mūsų visuomenė yra tokia, kokia ji yra“, – sakė M. Gedminas.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 59 proc. žmonių, tarp pilnamečių paskiepyta 69,5 proc. gyventojų. Joniškyje vakcinacijos rodikliai kiek didesni už šalies vidurkį, visgi M. Gedminas sako, jog norėtų matyti skaičius, kuriuose nepasiskiepijusi tik ta nedidelė dalis, kuri to negali daryti dėl, pavyzdžiui, autoimuninių ligų ar patirtų sunkių pirmojo skiepo šalutinių reiškinių.

„Mūsų svarbiausias tikslas yra grįžti į gyvenimą, turime visomis priemonėmis taikiai, nesiskaldydami, kaip vieninga visuomenė grįžti į įprastą savo gyvenimą. Ir kažkada, po dviejų ar trejų metų, kai žmonės du ar tris kartus pasiskiepys, kovidas taps tiesiog sloga, nes kaip ir kitos ligos, imunizuotiems, vakcinuotiems žmonėms ji nebus pavojinga. Būtų gaila, jeigu ji nusineštų 10 tūkst. ar 20 tūkst. gyvybių daugiau negu kad galėtų, jeigu visi pasiskiepytume, bet tokia gali būti mūsų nesąmoningumo kaina“, – „Ryto garsams“ sakė gydytojas.

Jo teigimu, kai kurie pacientai, įsitikinę, jog koronaviruso grėsmė pervertinta ir dėl to nesiskiepiję, išsigąsta pirmųjų ligos požymių. Daliai jie ir telieka į gripą panašiu negalavimu, dalį paguldo į ligoninės lovą savaitėms, sudėtinguoju atveju – į reanimacijos palatą.

„Kas mane stebina, tai kad kartais nepasiskiepijęs žmogus, (kuris) galvoja, kad liga „eis ir praeis“, vos sukarščiuoja ir jam pradeda važiuoti stogas, jis atvažiuoja pas mus, kartais ir nuo visiškai lengvos COVID-19 formos. Tokius žmones mes išleidžiame į namus izoliuotis juose. Jeigu žmogui reikia stacionarinio gydymo, jis gulasi į Šiaulių ligoninę, per šią savaitę COVID-19 skyriai atsidarė jau ir Telšių bei Mažeikių ligoninėse“, – pasakojo M. Gedminas.

Jis teigia pastebintis ir daugiau apgaulės būdu gautų įrašų apie vakcinaciją.

„Galiu pasakyti iliustratyvų pavyzdį – vyresnio amžiaus žmogus pradėjo karščiuoti, išsigando, kreipėsi pas mus į ligoninę. Jam buvo kovidas, jis buvo skiepytas dviem skiepais ir tas kovidas sukėlė jam lengvo gripo simptomatiką. Žmogus karščiavo, gėrė neadekvačiai per mažas paracetamolio dozes ir jis dehidratavo. Mes jam sulašinome vieną lašinę, davėme vaistų nuo temperatūros, jis puikiai jautėsi ir išvažiavo namo. Jam pasireiškė ne ta mūsų bijoma kovido masyvaus plaučių uždegimo simptomatika, tiesiog kaip ir bet kokiam vyresnio amžiaus žmogui net ir gripas gali sukelti simptomus.

Bet realiai žmonės, kurie gulasi į ligoninę, absoliuti dauguma, 99,9 proc., yra nevakcinuoti. Kas dabar sujaukia kortas, deja, kad daugėja atvejų, kai žmonės suranda būdų fiktyviai pasiskiepyti – gauti įrašą savo e.sveikatoje, bet realiai būti nepasiskiepiję. Tokiu atveju tas klausimas, ar paskiepytas tu ar ne, praranda objektyvumą“, – kalbėjo medikas iš Joniškio.

Jis taip pat konstatuoja, kad gydytojų žodis vakcinacijos klausimais svarus atrodo ne visiems – jais nepasitikima. Tačiau neišnaudotas įtikinimo skiepytis potencialas – istorijos tų, kurie su sunkia ligos forma susidūrė tiesiogiai, o jų nemažėja.

„Užuot per prievartą ėjus link visuotinės vakcinacijos, turėtume skleisti tiesą, dalintis žmonių patirtimis. Įsivaizduokite, 35-erių metų vyras, pasveikęs nuo sunkios COVID-19 formos, kuri pažeidė 80 proc. (plaučių) audinio, uždūsta eidamas į virtuvę, negali iš parduotuvės parsinešti gabaliuko batono. Kaip toks žmogus gyvens šeimoje? Kaip jis nukas sniegą, kaip jis padės buityje? Matai vyrus, verkiančius po to, kai jie pasveiksta nuo ligos, žmogus praguli dvi savaites reanimacijos skyriuje ir mato, kaip aplink jį miršta 20 žmonių. Tie žmonės, kurie skiepais nepasitikėjo, dabar sako: „man duotų, aš ir trečią į akį susileisčiau“.

Tokiomis patirtimis reikia dalintis, nes panašu, kad medikai, ar dėl savo ilgalaikių korupcijos įpročių, ar dar kažko, mes neturime pasitikėjimo visuomenėje. Bet yra žmonės, kurie buvo nusiteikę prieš skiepus ir po to kovidas privertė nuomonę pakeisti, nes turbūt kai turi dvi savaites į gerklę įstatytą vamzdelį, turi laiko pergalvoti savo prioritetus“, – sakė M. Gedminas.

LRT RADIJUI sakė išmokęs nesugerti visų kančių, kurių liudininku tenka būti, ir linkėjo to paties kolegoms gydytojams.

„Nežinau, ar galiu kalbėti už visus, bet turbūt už daugumą medikų – jau iki kaklo įgriso, pykina nuo to kovido visus, nuo kombinezonų ir panašių nesąmonių. Tu esi pasiskiepijęs, tau tai negresia, bet kai matai žmones, kurie dūsta, kovoja dėl kiekvieno oro gurkšnio, nežinai, ką jiems pasakyti ar padaryti.

Nenorėčiau, kad Lietuvoje liktų viena liga, kad mes nustotume rūpintis planine pagalba, kad stotų operacijos, žmonės kankintųsi su klubo ar kelio skausmais, nes nėra anesteziologų. Jeigu žmonės nusprendžia, kad nenori skiepytis, viskas tvarkoje, jų pasirinkimas, bet turime pasakyti, kad yra tam tikra riba, iki kurios mes perskirstysime lovas kovidui, yra tam tikra riba, kiek mes perskirstysime tam darbuotojų. Ir jeigu jūs ateisite su plaučių uždegimo požymiais, labai gali būti, kad tiesiog nerasite vietos ligoninėje. Atsiprašau, bet tai yra jūsų pasirinkimas ir tokia yra realybė“, – kalbėjo laidos pašnekovas.

„Mes praeisime visa tai, svarbiausia nesusiskaldyti, neduoti ruporų Orlauskui, celofanams ir kitokioms nesąmonėms. Svarbiausia išlikti, praeiti visa tai, ir vienokiu ar kitokiu būdu tai įvyks – arba mes vakcinuosimės, arba dalis žmonių mirs, mes vis tiek išeisime iš šios pandemijos, bet svarbiausia išeiti vieningiems“, – pridūrė M. Gedminas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt