Sveikata

2021.08.30 16:36

COVID-19 tendencijos Lietuvoje: ligoninių lovose – jauni ir neskiepyti, jie gydomi apie dvi savaites, patekę į reanimaciją – dar ilgiau

Reda Gilytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.08.30 16:36

Statistikos departamentas pradėjo skelbti informaciją ne tik kiek žmonių per parą mirė nuo COVID-19, bet ir kiek iš jų buvo skiepyti. Trečiadienį iš 5 mirusių skiepytų nebuvo, ketvirtadienį iš septynių – taip pat nė vieno skiepyto, penktadienį iš šešių fiksuotų mirčių vienas žmogus buvo skiepytas.

Statistikos departamentas penktadienį taip pat paskelbė, kad iš trijų tūkstančių šiemet nuo COVID-19 mirusių žmonių, 24 iš jų buvo skiepyti, tik vienas iš jų neturėjo jokių šalutinių ligų, patologijų ar kitokių rizikų. Šeštadienį paskelbta apie devynis nuo COVID-19 mirusius ligonius, du buvo visiškai paskiepyti. Sekmadienį konstatuotos dar septynios mirtys, vienas skiepytas. Labai panaši situacija ir su užsikrėtusiais bei patekusiais į ligonines – didžioji jų dalis nebuvo skiepyti.

Santaros klinikose COVID-19 pacientų palatose kelis mėnesius buvusi ramybė baigėsi. Beveik nėra dienos, kad greitoji neatvežtų užsikrėtusiųjų. 70 procentų vietų COVID-19 sergantiems ligoniams jau užimta. Reanimacijoje laisvų nelikę.

„Didžioji dalis, tai beveik šimtu procentu patenka šiandien neskiepyti pacientai, ypatingai reanimacijos skyriuje, tai beveik visi pacientai yra neskiepyti. Tai žinoma keletas jų yra tokių, kuriems po antros vakcinos dozės praėjo kelios dienos ir imunitetas dar nespėjo pasiekti pakankamai aukšto lygio ir tokie žmonės irgi gali susirgti, turim tokį vieną kitą žmogų“, – minėjo Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.

Savaitė. Sprogimai Kabulo oro uosto prieigose laidoja viltis, kad Afganistanas netaps terorizmo užuovėja

Klinikų vadovas teigia, tarp pacientų vis daugiau jaunų žmonių, ir pabrėžia – neskiepytų. Ligoninėje jie gydomi vidutiniškai dvi savaites, patekę į reanimaciją – dar ilgiau.

„Pati klinika yra labai panaši ir mes praktiškai susiduriame su tom pačiom problemomis kaip ir rudenį, tai yra kvėpavimo nepakankamumas, labai dideli sunkumai ventiliuojant plaučius“, – kalbėjo F. Jankevičius.

Klaipėdos regiono ligoninėse situacija panaši,kaip Santaros klinikose. Kartais būna ir prastesnė. Vyriausiojo gydytojo žodžiais, pacientų pastaruoju metu nemažėja. Sergantys COVID-19 užėmę daugiau nei du trečdalius vietų.

„Absoliuti dauguma yra neskiepytų, o mūsų ligoninėje šiuo metu yra 10 paskiepytų, kurie serga, bet jie serga taip jau lengviau, jie turi daug šalutinių susirgimų ,o vienas iš tų 10 yra tik ką viena doze paskiepytas, tai nesiskaito“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.

V. Janušonis atkreipia dėmesį, kad paskiepyti daugiausia iš senelių namų garbingo amžiaus, turintys sunkių papildomų ligų pacientai. Bet ir jiems netenka atsigulti į reanimaciją.

„Reanimacijoje nėra ir kiek žinau, pas mus numirė keletas sunkiai sergančių tokio amžiaus žmonių, jie yra neskiepyti“, – kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas.

Gydytojas Marius Strioga teigia, kad Lietuva nėra išskirtinė šalis, kur vietas ligoninėse pildo neskiepyti pacientai.

Pasak mokslininko, daugumos šalių duomenys rodo, kad tik išimtiniais atvejais reanimacijoje atsiduria visiškai paskiepyti.

„Galime pateikti tokias pačias tendencijas, kurias mato ir JAV, tame tarpe ir kitose šalyse, kad į ligonines ir ypač į reanimacijos skyrius, kur jau reikalingas intensyvus gydymas ir kur yra reali galimybė ligai baigtis mirtinai, tai didžiąją dalį sudaro nevakcinuoti žmonės. JAV pateikiami dar į vieną krūvą nevakcinuoti ir pilnai nevakcinuoti, nes mes žinome, kad normalią apsaugą, kuri jau tikrai apsaugotų nuo patekimo į ligoninę ir ypač nuo sunkios ligos, užtikrina pilna vakcinacija“, – aiškino M. Strioga.

Pastarosiomis savaitėmis kyla mirčių kreivė. Statistikos departamentas pradėjo viešai skelbti mirčių statistiką, kiek mirė vakcinuotų ir kiek nevakcinuotų. Profesorius Mindaugas Stankūnas sako, svarbu matyti visą vaizdą ir suprasti, kas vyksta su šia pandemija bei kaip reikia pasiskiepyti.

„Statistikos departamentas prieš kelias dienas apibendrintai pareiškė, kad nuo birželio pirmos dienos iki antradienio nuo COVID-19 mirė 209 žmonės, 200 iš jų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Tai mes matom, kad realiai Lietuva neteko 200 žmonių, tai galima įsivaizduoti, kad tai prilygtų vidutinio dydžio keleiviniam lėktuvui“, – kalbėjo LSMU profesorius.

Pasak profesoriaus, viešojoje erdvėje daugybė manipuliacijų skaičiais, neparemtų jokiais moksliniais duomenimis. M. Stankūnas pastebi, kad nemažai tokių straipsnių rusų kalba. Populiariausi apie esą paskiepytųjų mirtis.

„Neramina, kai tokiais skaičiavimais, kurie yra visiškai nepagrįsti, netikslūs, moksliškai su labai grubiom klaidom daro politikai, kuriuos žmonės socialinėje erdvėje stebi ir tos padaromos išvados labai baisios“, – aiškino LSMU profesorius.

„Čia manęs buvo paklausta, ar fiksuojamas mirtingumas keturių savaičių periode po pilnos vakcinacijos. Tai gerai, o aš daviau pasiūlymą, ar jie nenori fiksuoti mirtingumo keturių savaičių periode po riaušių, ir jeigu kas tuo metu mirė, galėtų mirties priežastį nurodyti, kad ji buvo nuo riaušių“, – ironiškai kalbėjo Vėžio instituto onkoimunologas M. Strioga.

Artimiausiu metu sveikatos apsaugos ministerija ir ekspertai turėtų apsispręsti, ar skiepyti medikus stiprinamąja doze ir kada tai daryti. Dauguma jų paskiepyti dar praėjusių metų gruodį. Santaros klinikose pusmetį buvo stebima, kaip kinta paskiepytųjų antikūnų kiekis. Rezultatai rodo, kad stiprinamosios dozės reikės. Praėjus šešiems mėnesiams po visiškos vakcinacijos matyti smarkiai sumažėjęs antikūnų kiekis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt