Sveikata

2021.08.30 05:30

Gyventojai tikina nesiskiepijantys COVID-19 vakcina iš baimės, tačiau tvirtesni vakcinų saugumo įrodymai motyvuotų tik trečdalį jų

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.08.30 05:30

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad gyventojai COVID-19 vakcina labiausiai vengia skiepytis genami baimių: juos neramina galimas skiepo šalutinis poveikis, nepatikima atrodo pati vakcina, sukurta per rekordiškai trumpą laiką. Vis dėlto jeigu atsirastų šią gyventojų grupę įtikinantys įrodymai apie vakcinų saugumą, tai galėtų motyvuoti vos trečdalį visos šios grupės respondentų.

Likusiai daugumai nesiskiepijančių tinkančios motyvacinės priemonės lieka neaiškios. Ekspertai įsitikinę, kad motyvacinių priemonių, paskatinsiančių priešiškai nusiteikusią visuomenės dalį skiepytis, greičiausiai tiesiog nėra.

Rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“ rugpjūčio 5–23 dienomis LRT užsakymu atliko reprezentatyvią visuomenės apklausą, jos metu apklausta 1 000 vyresnių nei 18 metų respondentų. Respondentų prašyta atsakyti į tris klausimus: ar asmuo yra pasiskiepijęs COVID-19 vakcina, jei ne – kodėl nepasiskiepijo ir kas jį paskatintų skiepytis. Atlikdama šį visuomenės nuomonės tyrimą bendrovė apklausė 1 000 vyresnių nei 18 metų respondentų. Iš 1 000 respondentų 795 buvo apklausti telefoninės apklausos būdu, 205 – internetu.

Tarp apklaustųjų daugiau nei pusė (64 proc.) tikino, kad yra visiškai vakcinuoti – t.y. pasiskiepiję dviem vakcinos dozėmis arba viena doze, jeigu buvo skiepyti „Janssen“ vakcina. Visiškai neskiepytų buvo kiek daugiau ketvirtadalis apklausos dalyvių (28 proc.). Dalinai vakcinuotų, apklausoje dalyvavo vos 7 proc. respondentų, o dar 2 proc. į šį klausimą apskritai nesutiko atsakyti.

Nors moterų buvo apklausta 100 daugiau nei vyrų, visgi skiepijimosi tendencijos procentine išraiška abiejose grupėse išlieka panašios: tarp apklaustų moterų visiškai paskiepytų COVID-19 buvo 64 proc., tarp apklaustų vyrų visiškai paskiepyti buvo 63 proc. respondentų.

Lyginant amžiaus grupes, aktyviausiai š apklaustųjų skiepijosi 65 metų ir vyresni asmenys: tiek tarp 65-74 metų gyventojų, tiek ir tarp vyresnių pasiskiepijusių buvo po 73 proc. Mažiausia paskiepytų dalis fiksuota 25-34 metų amžiaus grupėje – 52 proc. Tarp šios grupės apklaustųjų taip pat išsiskiria ir visiškai neskiepytų asmenų dalis – 38 proc. ir tai yra didžiausias rodiklis, lyginant su kitomis grupėmis. Mažiausiai neskiepytų asmenų nustatyta 65-74 metų amžiaus grupėje – 20 proc. arba penktadalis visų šio amžiaus apklaustų respondentų.

Kartu pastebėta, kad labiausia skiepytis linkę aukštąjį arba aukštesnį išsilavinimą turintys bei didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Tarp aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą turinčių respondentų visiškai skiepytų dalis sudaro 72 proc., tuo tarpu tarp visiškai nevakcinuotų daugiausia būta tarp nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų – 39 proc. Atitinkamai daugiausia visiškai paskiepytų pastebėta 1,25-1,5 tūkst. Eurų per mėnesį uždirbančių respondentų grupėje – 87 proc., daugiausia neskiepytų (59 proc.) pajamos per mėnesį siekia vos 150 eurų.

Labiausiai gyventojus gąsdina galimi šalutiniai reiškiniai po skiepo

Vienas aktualiausių klausimų šiandien vis dar lieka – kaip plintant labiau užkrečiamai delta atmainai paskatinti gyventojus skiepytis. Juo labiau, kad šiandien kone absoliuti dauguma nevakcinuotų asmenų užima COVID-19 lovas ligoninėse ir atsiduria mirusių nuo šios infekcijos statistinėse lentelėse.

Visgi iš rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausos matyti, kad nesiskiepyti nusprendę gyventojai dažniausiai tokį sprendimą priima vedini baimės. Net 39 proc. visų neskiepytų respondentų tikina bijantys COVID-19 vakcinos liekamųjų reiškinių ir šalutinio poveikio. Kita nemaža dalis respondentų (36 proc.) skiepais nepasitiki, nes, jų nuomone, COVID-19 vakcinos per greitai sukurtos. Akivaizdu, kad apskritai lietuvius tenkina pati vakcinų pasiūla, nes tokių, kurie norėtų skiepytis kitomis, už Europos Sąjungos ribų naudojamomis vakcinomis, tebuvo vos 3 proc. tarp visų apklaustų neskiepytųjų.

Vertinant respondentus pagal lytį matyti, kad daugiausia šalutinių vakcinos reiškinių bijo moterys – apie 43 proc. Vyrai skiepytis dažniausiai vengia, nes nepasitiki pačiomis vakcinomis dėl to, kad šios, jų nuomone, buvo per greitai sukurtos. Šios dvi pagrindinės nesiskiepijimo priežastys dominuoja ir tarp apklaustųjų nepriklausomai nuo to, ar respondentas gyvena mieste, ar kaimo vietovėje.

Vertinant pagal amžiaus grupes, iš apklausos rezultatų matyti, kad vakcinos šalutinių reiškinių baimė dominuoja tarp pačių jauniausių (18-24 metų) ir pačių vyriausių (75-105 metų) respondentų. Darbingo amžiaus neskiepyti žmonės nuo 25 iki 64 metų dažniausiai nesiskiepija dėl to, kad vakcina buvo per greitai sukurta.

Tiesa, įdomus faktas – daugiausia persirgusių COVID-19 fiksuota 35-44 metų amžiaus grupėje ir šie asmenys būtent dėl to nemato prasmės skiepytis COVID-19 vakcina, net jei sustiprinantis imunitetą skiepas šiems yra pasiekiamas praėjus maždaug pusmečiui po ligos. Kita staigmena, kurią pateikė apklausa, kad gana didelė pačių vyriausių asmenų nesiskiepija dėl kitų priežasčių. Kokios buvo įvardintos kitos priežastys ir ar apskritai jas respondentai įvardijo – apklausos rengėjai nenurodo, tačiau dėl kitų priežasčių nesiskiepijo net 63 proc. 65-74 metų respondentų ir 52 proc. 75-105 metų asmenų.

Kitos nesiskiepijimo priežastys dominuoja ir žemiausią išsilavinimą turinčių asmenų grupėje (50 proc. visų šios grupės apklaustųjų). Tai reiškia, kad jie nelaukia tinkamesnio laiko skiepytis (tokių būta tik 10 proc. apklaustų šios grupės respondentų), nenori įgyti natūralaus imuniteto persergant COVID-19 liga (išskyrus 10 proc. respondentų), ir jiems netrūksta informacijos apie vakcinas (jos pasigenda taip pat tik 10 proc. šios grupės respondentų).

Palyginimui, tarp nesiskiepijusių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių respondentų pagrindine priežastimi įvardijamas nepasitikėjimas COVID-19 vakcinomis (36 proc. respondentų), liekamųjų reiškinių baimė (32 proc.), taip pat nemažai šios grupės žmonių jau yra persirgę COVID-19 liga.

Žvelgiant į nesiskiepijimo priežasčių pasiskirstymą pagal įgytas respondentų profesijas aiškėja, kad labiausiai vakcinų šalutinių reiškinių baiminasi namų šeimininkės, tarnautojai, specialistai, ūkininkai ir pensininkai. Vakcinomis nepasitiki daugiau aukščiausio ir vidurinio lygio vadovai, studentai, bedarbiai, smulkūs verslininkai, techniniai darbuotojai.

Vieniems trūksta vakcinos saugumo įrodymų, kitų motyvacinės priemonės neaiškios

Rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“ šioje apklausoje neskiepytų respondentų teiravosi, kas juos galėtų paskatinti vakcinuotis. Pasirinkimui pateikti tokie variantai kaip piniginės dovanos, loterija, grėsmė būti atleistam iš darbo, didžiulis sergamumo šuolis, privilegijos paskiepytiems ir įrodymai, kad vakcinos yra saugios. Jeigu respondentui netinka nė viena šių išvardintų priežasčių, jam buvo palikta galimybė nurodyti savo variantą. Pastarasis pasirinkimas tarp neskiepytųjų ir buvo populiariausias – kitas priežastis rinkose daugiau nei pusė neskiepytų apklausos dalyvių. Kokios kitos skatinamosios priemonės būtų paveikios – apklausos rengėjas nenurodo, lieka neaišku, ar patys apklausos respondentai jas įvardijo.

Iš galimų pasirinkti variantų dominuoja įrodymai, kad COVID-19 vakcinos yra saugios. Ši motyvacinė priemonė skiepytis paskatintų 37 proc. nevakcinuotų apklausos dalyvių. Įrodymų apie vakcinos saugumą labiausiai pasigenda asmenys nuo 18 iki 44 metų. Vyresniems respondentams nė viena iš išvardintų skatinimo priemonių pasirodė nepaveiki, jie nurodė kitas priežastis. Daugiau įrodymų apie vakcinų saugumą labiausiai laukia specialistai, tarnautojai, smulkūs verslininkai, ūkininkai ir namų šeimininkės. Likusius: aukščiausio lygio vadovus, techninius darbuotojus, bedarbius, pensininkus bei studentus skiepytis COVID-19 vakcina paskatintų kitos priemonės.

Žemesnio išsilavinimo žmones lengviau įtikinti pramanais

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas bei Ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys dr. Mindaugas Degutis naujienų portalui LRT.lt sakė, kad tokio pobūdžio visuomenės nuomonės apklausos, kuriose dalyvauja apie 1000 respondentų, gana objektyviai atspindi šalyje vyraujančias tendencijas. Šį teiginį patvirtina tai, kad pirmojo klausimo atsakymai apie visiškai paskiepytų asmenų skaičių šalyje ir vakcinacijos tempus didžiuosiuose Lietuvos miestuose daugiau mažiau sutampa su Statistikos departamento duomenimis.

Pagrindinės priežastys, kodėl dalis gyventojų vengia skiepytis COVID-19 vakcinomis, eksperto nestebina. Šalutinių reiškinių po skiepo baimė bei rekordiškai trumpas vakcinų sukūrimo laikas gyventojų nuomonės apklausose atsispindėjo nuo pat vakcinacijos šalyje pradžios. Taip pat jau senokai matoma tendencija, kuri atsispindi ir šioje apklausoje, kad žemesnį išsilavinimą turintys ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys COVID-19 vakcina skiepijasi rečiau.

„Žmonės, kurie turi žemesnį išsimokslinimo lygį, dažniausiai jie mažiau pasitiki daug kuo, įskaitant ir mokslą, ir valdžią. Išsimokslinimas, pajamos labai dažnai tiesiogiai koreliuoja su didesniu nepasitikėjimu valstybe, įvairiomis institucijomis, o šiuo atveju ir medicina bei mokslu. Šie žmonės yra labiau paveikūs klaidinančiai informacijai, jų galbūt kritinio mąstymo gebėjimai, galimybės atskirti, kur yra tiesa, o kur – pramanai, yra žemesni, dėl to juos informacija, kuri verčia abejoti skiepų efektyvumu, skiepų saugumu, paveikia labiau.

Tie dalykai yra eksploatuojami ir skiepų priešininkų, kurie nori paveikti žmones, kad jie nesiskiepytų. Galime kelti hipotetinius spėjimus, kokie gali būti šių asmenų tikslai. Yra žmonių, kurie yra įsitikinę savo tiesa ir bando ją paskleisti kitiems, žmonėms. Niekas nėra uždraudęs nei pas mus, nei kitose demokratinėse šalyse turėti savo nuomonę ir ją reikia gerbti, su jais diskutuoti. Yra ir tokių žmonių, kurie turi negerų kėslų: vieni nori destabilizuoti situaciją šalyje, kiti bando išnaudoti šitą situaciją tam, kad susikrautų politinį, socialinį kapitalą“, – galimas priežastis vardijo VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas.

Priemonė, kuri paskatintų skiepytis, neegzistuoja?

Anot dr. M. Degučio, skiepų baimė atsispindi atsakymuose į trečią klausimą – kokios motyvacinės priemonės gyventojus paskatintų skiepytis. Daugiau nei trečdalis respondentų atsakė, kad sutiktų vakcinuotis, jeigu būtų pateikti juos įtikinantys vakcinų saugumo įrodymai.

„Tokių vos ne didžiausias procentas ir tai nėra taip jau mažai. Kitas klausimas, kokie tie įrodymai turi būti. Ar tai reiškia, kad turi būti 100 proc. efektyvumas ir 100 proc. saugumas? To nebūna nė su vienais vaistais, visi jie turi šalutinių poveikių, tik gal apie tai nėra daug šnekama.

Aš nematau didelio kriminalo tuose klausimuose, nes įtariu, kad paskutinis atsakymo variantas „kita priežastis“ yra labai parastas dalykas – greičiausiai dauguma žmonių pasirinkę kitą priežastį pasakė, kad jie tiesiog jokiu atveju nesiskiepytų, nes nėra tokių dalykų, kurie juos paskatintų“, – hipoteze dalijosi VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas.

Strioga: COVID-19 ligos šalutinis poveikis didesnis nei vakcinų

Kitas naujienų portalo LRT.lt kalbintas Ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys bei Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas dr. Marius Strioga taip pat pabrėžė, kad apklausos respondentų nurodytos nesiskiepijimo priežastys yra standartinės. Tačiau kartu jis atkreipė dėmesį, kad teiginys, jog COVID-19 vakcinos buvo sukurtos ypatingai greitai, nėra visiškai teisingas. Dr. M. Strioga priminė, kad per trumpą laiką vakcinos tebuvo įdiegtos į praktiką, tačiau jų tyrimai truko dešimtmečius.

„Pati informacinės RNR technologija (ja sukurtos „Pfizer-BioNTech ir „Moderna“ gamintojų vakcinos – LRT.lt) sukurta prieš 1990 metus ir vystyta labai ilgai. Vektoriniu pagrindu (juo sukurta „AstraZeneca“ gamintojo bei „Janssen“ vakcinos – LRT.lt) sukurtos vakcinos yra taikomos Afrikoje nuo Ebolos. Taip, tiesa, kad COVID-19 vakcinų klinikiniai duomenys nėra tiek išsamūs, kad galėtume komfortabiliai jaustis, lyginant su tomis vakcinomis, kurių klinikiniai tyrimai atliekami 5 metus, kurios biurokratiškai pagal visas taisykles užregistruotos, bet tam nebuvo galimybės: čia buvo klausimas arba turėti vakciną, arba ne“, – pabrėžė dr. M. Strioga.

Jis priminė, kad per visą laikotarpį nuo COVID-19 vakcinų naudojimo pradžios reikšmingų signalų, kad šios būtų nesaugios ir keltų pavojų pacientų sveikatai, nebuvo pastebėta. Kartu pašnekovas atkreipė dėmesį į vakcinų klinikiniuose tyrimuose dalyvavusių asmenų skaičių – jeigu įprastai tokio pobūdžio tyrimuose dalyvauja po 1-1,5 tūkst. asmenų tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėse, tai COVID-19 vakcinų klinikinių tyrimų dalyvių skaičius siekė dešimtis tūkstančių asmenų.

„Izraelio atlikta analizė prieš kelias dienas buvo paskelbta viename prestižiškiausių žurnalų – „The New England journal of Medicine“, kuri rodo, kad persirgus COVID-19 liga įvairiausių šalutinių poveikių būna nepalyginamai daugiau nei po vakcinacijos. Skiepų šalutiniai poveikiai būna paprastesni ir daug retesni“, – pabrėžė dr. M. Strioga.

Mirtį sėjusius raupus pavyko pažaboti panaudojus priverstinius skiepus

Kodėl vakcinuotis vengiančių asmenų neįtikina prestižiniuose žurnaluose spausdinamų mokslinių tyrimų rezultatai, kuriais socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje noriai dalinasi Lietuvos medikų ir mokslo bendruomenė? Kokios informacijos trūksta trečdaliui apklausos dalyvių, teigiančių, kad skiepytis juos motyvuotų tik patikimi pateikti įrodymai, kad vakcinos yra saugios ir efektyvios?

„Tie, kurie yra nusistatę prieš vakcinas, yra užsispyrę, teigia, kad viešinamų tyrimų rezultatai yra suklastoti, viskas netikra, skaičiai blogi, nepakankami. Tiesiog neigimas – ne pagrįstai siekiama paneigti, o tiesiog sakoma, kad čia yra blogai, ne taip, kad tyrimų rezultatai yra palankūs farmacijos pramonei, milijardieriams, magnatams įvairiausiems ir jie yra nupirkti. Kartais iš pačių medikų išsprūsta tokios frazės. Kaip šią žmonių dalį įtikinti, jeigu jie neklauso?

Šiandien yra dalies žmonių nepasitikėjimas, susikūrimas iliuzijos, kad yra jie ir mes, kad čia vyksta kažkokia kova, kad medikus ir žiniasklaidą spaudžia viešinti informaciją, gąsdina arba pinigus moka. Jie save sutapatina su kova, įsijungia azartas, savisaugos instinktai, kad reikia gintis, bet su vakcinacija tai nieko bendro neturi“, – komentavo NVI onkoimunologas.

Visgi įdomu tai, kad tam tikra socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija prieš vakcinas nusiteikusių asmenų grupė tiki. Ne kartą publikuoti abejotino patikimumo tyrimai, lyg tyčia, sulaukia šios grupės žmonių palaikymo, tokia informacija jie mielai su visuomene dalijasi.

„Nes tokia informacija atitinka jų įsitikinimus. Jeigu kažkas rodys, kad vakcinos neefektyvios, kad jos neapsaugo, sukelia mirtis, šalutinius poveikius – jie tikės. Iš kur ateina informacija, kad nuo vakcinos miršta tūkstančiai? O taip kalba ne tik išsilavinimo neturintys asmenys. Šiose grupėse yra ir teisininkų, ir mokytojų, ir ko tik nori. O kartais jie užkimba ant antraštės kabliuko ir platina pačią publikaciją, nors ją paskaičius aiškėja, kad informacija neatitinka jų įsitikinimų, reiškia, antraštė buvo klaidingai suprasta.

Mano nuomone, tam tikrai daliai žmonių, kurie į skiepų klausimus net ne itin gilinasi, tiesiog yra sukilęs azartas – jie kažkada pasakė skiepams ne ir dabar bus negarbė, bus pažeista jų savigarba ir savimeilė, jeigu kažkas įrodys, kad yra priešingai ir kad iš pat pradžių jie klydo“, – nuomone dalijosi dr. M. Strioga.

Šiuo metu Lietuvoje taikoma galimybių paso motyvacinė priemonė, raginanti gyventojus aktyviau skiepytis COVID-19 vakcinomis. Nors iš apklausos duomenų matyti, kad prievarta, piniginės dovanos bei baimė būti atleistam iš darbo gyventojų nemotyvuotų skiepytis, pasak (NVI) onkoimunologo, istorija rodo priešingai.

„Kai tik šalyje prasidėjo vakcinacija, buvo nuostata, kad prievartos skiepytis nebus, bet aš jau tada viešai sakiau, kad manau, jog valstybės bus priverstos kalbėti apie skiepų privalomumą, jeigu ilgai nepavyks pandemijos suvaldyti ir žmonės nenorės skiepytis.

Reikia prisiminti vakciną, kuri galiausiai išnaikino raupų virusą. Nuo raupų mirtingumas siekė 30 proc., šis virusas per pastaruosius 100 metų 0,5 mlrd. gyvybių nusinešė, o tie, kurie pasveikdavo, daugelis jų likdavo akli. Trečdalis visų aklumo atvejų Europoje buvo siejami su raupais, daug žmonių likdavo su subjaurotais veidais. Ir tada su vakcina buvo tas pats. Buvo žmonių pasipriešinimas, buvo piešiama, kad žmonėms po skiepo ir uodegos, ir ragai, ir kanopos užaugs, tačiau buvo įvykdyta privaloma masinė vakcinacija ir raupai buvo suvaldyti“, – priminė M. Strioga.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt