Sveikata

2021.09.05 11:26

Sunki ar lengva COVID-19 forma? Atsakymas mūsų genuose

Jūratė Baltinaitė, LRT.lt2021.09.05 11:26

Lietuvos mokslininkai, tiriantys COVID-19 sirgusių ar sąlytį su sergančiaisiais turėjusių, bet neužsikrėtusių žmonių genetiką, teigia, jog ligos sunkumas negali būti paaiškinamas vien tik amžiumi, lytimi ar gretutinėmis ligomis, nes suserga ir kartais miršta visiškai sveiki ir jauni žmonės. Neatmetama galimybė, kad tam, ar liga bus sunki, ar simptomų išvis nebus, įtakos turi kraujo grupė ar net mūsų protėvių genai. Tad jau kurį laiką siekiama nustatyti, kurie genai apsaugo nuo COVID-19 infekcijos arba, priešingai – lemia sunkią ligą.

Biomedicininį tyrimą vykdo Vilniaus universitetas ir VUL Santaros klinikos, bendradarbiaudami su Suomijos molekulinės medicinos institutu, dalyvaudami tarptautinėje iniciatyvoje „COVID-19 Host Genetics Initiative“.

Padėti mokslininkams ir dalyvauti tyrime kviečiami asmenys, sergantys arba persirgę COVID-19, bei asmenys, turėję didelės rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju, bet nesusirgę COVID-19.

Lietuvoje prie šio tyrimo dirba 18-os mokslininkų ir infekcinių ligų specialistų komanda. Tad kalbamės su šio tyrimo vadovu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu prof. (HP) dr. Algirdu Utkumi.

– Biomedicininio tyrimo hipotezė – jog COVID ligos sunkumas priklauso nuo užsikrėtusiojo genų įvairovės. Kaip buvo prieita prie šios hipotezės ir kokie rodikliai tai patvirtina?

– COVID-19 ligos požymiai užsikrėtusiųjų populiacijoje labai plataus spektro – kai kurie užsikrėtusieji nejaučia, kad yra viruso nešiotojai, o štai kitiems pacientams prireikia skubios medicininės pagalbos, 2 proc. pacientų miršta. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonės (rizikos grupei priskiriami vyresni nei 65 metų asmenys) turi padidėjusią COVID-19 komplikacijų riziką, tačiau yra fiksuota ir jaunesnių žmonių, neturėjusių gretutinių ligų, mirčių. Taigi, akivaizdu, kad COVID-19 ligos sunkumas negali būti paaiškinamas vien paciento amžiumi, lytimi ar gretutinėmis ligomis. Keliama hipotezė, kad COVID-19 klinikinių požymių sunkumas priklauso nuo užsikrėtusiojo asmens genomo ypatybių.

– Kuo skiriasi lengvesne forma persirgusio žmogaus genai nuo sirgusio sunkia COVID formą ar turėjusio kontaktą su sergančiuoju, bet neužsikrėtusio?

– Šio viruso sąveika su žmogaus organizmu ir genetinių veiksnių įtaka ligos patogenezei bei rodikliams dar mažai ištirta. Atlikti genetiniai tyrimai parodė, kad tam tikri genomo variantai lėmė, jog asmenys sirgo sunkesne ligos forma ir tais variantais skyrėsi nuo asmenų, sirgusių lengva forma ar nesusirgusių. Šie genetiniai variantai turi įtakos viruso prisijungimui, dauginimuisi, imuninės sistemos atsakui.

– Tyrimo tikslas – ištirti sirgusių asmenų genus ir įvardyti tuos, kurie apsaugo nuo COVID-19. Gal mokslininkai jau turi spėjimų, kurie genai mažina galimybes užsikrėsti?

– Tyrimų rezultatai demonstruoja, kad ACE2 geno variantai yra susiję su tikimybe užsikrėsti COVID-19, o 0(I) ir A(II) kraujo grupes turintys asmenys atitinkamai turi mažesnę ir didesnę tikimybę susirgti COVID-19. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad žmogaus leukocitų antigenai (ŽLA) yra svarbūs SARS-CoV-2 virusui, kaip ir kitiems svetimkūniams, atpažinti. Priklausomai nuo ŽLA tipo, imuninė sistema skirtingai reaguoja į svetimus baltymus.

Tikėtina, kad, plačiau ištyrus sirgusių COVID-19 liga ir sveikų didelės rizikos sąlytį su ligoniu turėjusių žmonių genomo variantus, bus identifikuota daugiau genominių sričių, siejamų su COVID-19 ligos forma.

– Ar tyrime gali dalyvauti pasiskiepiję ir vėl susirgę asmenys?

– Taip, tyrime gali dalyvauti pasiskiepiję ir vėliau susirgę asmenys. Tyrimas bus vykdomas, taikant atvejo-kontrolės metodą. Biomedicininiame tyrime yra renkamos dvi tiriamųjų asmenų grupės: sergančių / sirgusių COVID-19 asmenų grupė (tiek pasiskiepijusių, tiek nepasiskiepijusių) ir kontrolinių asmenų grupė, kurią sudarys asmenys, turėję didelės rizikos sąlytį su ligoniu, tačiau neužsikrėtę COVID-19. Taip pat į kontrolinę grupę planuojame kviesti visus nesirgusius COVID-19 Lietuvos populiacijos asmenis.

– Nors yra žinoma, kad skiepai nepakeičia DNR, tačiau visuomenėje yra bijoma, kad tai turės įtakos ir pasekmių ateityje (vaisingumui ir pan.). Ar šios baimės pagrįstos?

– Tokia žmogaus prigimtis – abejoti tuo, ko nežino ar nesupranta. Dar daugiau – retais atvejais išsivystę šalutiniai vakcinos poveikiai kelia dar daugiau diskusijų ir prieštarų. Vis dėlto turime suvokti, kad šiuo metu žmonija neturi patikimesnio būdo sumažinti ligos riziką už vakcinas. Ši pandemija sukėlė iššūkių pasaulio mokslui, sveikatos priežiūrai, ekonomikai ir žmoniškumui.

Nesiskiepydami pasmerkiame tiek save, tiek savo aplinkinius nuolatiniam nesaugumui ir rizikai ne tik sirgti, bet ir turėti rimtų liekamųjų padarinių ilgą laiką, o gal net visą gyvenimą.

Daugelio šiuo metu pasaulyje sukurtų vakcinų nuo COVID-19 biologiniai veikimo principai nekelia jokio pavojaus dėl galimų ilgalaikių pasekmių žmogaus sveikatai. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad kuri nors vakcina turėtų įtakos vaisingumui. Priešingai, duomenys demonstruoja, kad moterys pastoja tiek vakcinacijos periodu, tiek po jo. O štai COVID-19 liga kaip tik gali turėti neigiamą poveikį vyrų vaisingumui, kadangi yra požymių, kad virusas gali pažeisti sėklides, tokiu būdu keldamas nevaisingumo tikimybę.

– Praeitą rudenį Vokietijos tyrėjai buvo nustatę, jog iš neandertaliečių protėvių paveldėti genai gali būti susiję su sunkiais COVID-19 ligų atvejais. Kiek tai yra pasitvirtinę ir yra realus veiksnys?

– Šis tyrimas neabejotinai turi mokslinę ir galimai praktinę reikšmę, nes pateikti duomenys leidžia teigti, kad šiuolaikinio žmogaus 12-oje chromosomoje esančios srities seka (haplotipas), kildinama iš neandertaliečių, 22 proc. sumažina sunkios SARS-CoV-2 sukeltos ligos riziką. Šis haplotipas yra labai dažnas visuose pasaulio regionuose už Afrikos ribų, jis išplito Vakarų Eurazijos populiacijose prieš 20–10 tūkst. metų. Genomo sritis, kurioje yra šis haplotipas, koduoja baltymus, svarbius RNR virusų infekcijų metu.

Per kitą tarptautinį mokslinį tyrimą 3-ioje chromosomoje buvo nustatyta genetinė sritis, taip pat, tikėtina, kilusi iš neandertaliečių, siejama su didesne sunkios COVID-19 ligos rizika. Atsižvelgdami į šiuos duomenis galime teigti, jog genetinė informacija, paveldėta iš mūsų protėvių, turi reikšmingą įtaką mūsų sveikatai.

– Jei pavyks tyrimo metu identifikuoti ir įvardyti genus, kuo tai pagelbės kovojant su šia pandemija?

– Šių genomo variantų, genetinių sričių, mechanizmų identifikavimas svarbus, ieškant efektyvių COVID-19 gydymo metodų, prognozuojant klinikinę eigą, siekiant išvengti sunkių komplikacijų ir mirčių ar sumažinti jų skaičių. Turint nustatytus aiškius imuninius bei genetinius sunkios eigos rizikos veiksnius, galima būtų gana anksti prognozuoti sunkią ligos eigą bei liekamuosius padarinius ir rinktis geriausią gydymo ir sveikatos priežiūros strategiją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt