Sveikata

2021.09.01 20:55

Ilgasis COVID-19 gali būti kito organizme sužadinto viruso apraiška

LRT.lt2021.09.01 20:55

Gali būti, kad žmonės, kurie sunkiai atsigauna po COVID-19, kovoja ne tik su SARS-CoV-2. Jų imuninė sistema gali būti įsitraukusi į mūšį su dar vienu virusu, rašo „Science Alert“.

Nuo tada, kai pacientai pradėjo skųstis niekaip neišnykstančiais COVID-19 simptomais, tokiais kaip nuovargis ir smegenų migla, jie imti lyginti su lėtinio nuovargio sindromu arba mialginiu encefalomielitu (LNS/ME).

Naujausi tyrimai rodo, kad tai nėra atsitiktinumas. Kai kuriais atvejais abiejų šių lėtinių ligų užuomazgos gali būti panašios. Neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 185 COVID-19 persirgę pacientai, nustatyta, kad daugumos tų, kuriems ligos simptomai užsitęsė, Epsteino-Barro viruso (EBV) reaktyvacijos testas buvo teigiamas.

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad kai kuriems LNS/ME sergantiems pacientams pasireiškia EBV reaktyvacijos požymiai, o dabar panašu, kad tą patį galima pasakyti ir apie daugelį ilgiuoju COVID sergančių asmenų.

EBV yra viena iš labiausiai paplitusių virusinių infekcijų. Daug žmonių visame pasaulyje tam tikru gyvenimo tarpsniu užsikrečia šiuo virusu, o po ūmios infekcijos fazės neaktyvus virusas lieka organizme visą gyvenimą.

Kartais EBV gali suaktyvėti ir sukelti į gripą panašius simptomus. Tai paprastai įvyksta patiriant psichologinį ar fiziologinį stresą,

Kaip, pavyzdžiui, pasaulinės pandemijos metu.

„Atlikome Epsteino-Barro viruso serologinius tyrimus COVID-19 persirgusiems pacientams praėjus ne mažiau kaip 90 dienų po to, kai jiems buvo diagnozuota SARS-CoV-2 infekcija. Palyginom EBV reaktyvacijos rodiklius tų žmonių, kuriems pasireiškė ilgasis COVID, su duomenimis tų, kurie tokių COVID simptomų nepatyrė, – aiškina Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biologas Jeffrey Goldas. – Nustatėme, kad daugiau nei 73 proc. COVID-19 persirgusių pacientų, kuriems pasireiškė ilgasis COVID, EBV reaktyvacijos testas taip pat buvo teigiamas.“

Be to, daugelis ilgojo COVID simptomų yra labai panašūs į tuos, kurie atsiranda dėl EBV reaktyvacijos, įskaitant didelį nuovargį, dažnus odos bėrimus ir Raynaud sindromą, dėl kurio suprastėja rankų ir kojų pirštų kraujotaka. Pastaraisiais metais nuo ilgojo COVID kenčiantys pacientai savo patinusias ir paraudusias galūnes net ėmė vadinti „COVID pirštais“.

Nors šiuo atveju tirta imtis yra labai nedidelė, tyrimo rezultatai rodo, kad daugelis ilgojo COVID simptomų iš tikrųjų gali atsirasti ne dėl SARS-CoV-2, bet dėl EBV reaktyvacijos, kurią gali sukelti po organizmą išplitęs COVID-19 iššauktas uždegimas.

Iš visų 185 tyrėjų atsitiktinai atrinktų COVID-19 pacientų beveik trečdalis jautė mėnesių mėnesius ar net metus besitęsiančius COVID simptomus.

Atsitiktinai atrinktų tiriamųjų imtyje beveik 67 proc. ilgojo COVID simptomus patiriančių asmenų organizme rasta EBV reaktyvacijos antikūnų. Tuo tarpu tarp tų, kuriems nepasireiškė ilgasis COVID, tokių antikūnų turėjo vos 10 proc.

Mokslininkai taip pat atrinko antrą grupę žmonių, kurių COVID-19 diagnozės buvo patvirtintos prieš 21–90 dienų. Net ir praėjus tokiam neilgam laikui po ligos EBV reaktyvacijos santykis buvo panašus.

„Nustatėme panašius EBV reaktyvacijos rodiklius tiems, kuriuos mėnesiais vargino COVID simptomai, kaip ir tiems, kuriems ilgojo COVID simptomai prasidėjo praėjus vos kelioms savaitėms po teigiamo COVID-19 testo, – sako Džordžijos universiteto molekulinės mikrobiologijos specialistas Davidas Hurley. – Tai mums parodė, kad EBV reaktyvacija greičiausiai įvyksta vienu metu arba netrukus po užsikrėtimo COVID-19.“

Šių metų pradžioje Uhano (Kinija) mokslininkai taip pat rado įrodymų, kad EBV reaktyvacija gali būti susijusi su ankstyvosiomis COVID-19 stadijomis. Per dvi savaites nuo užsikrėtimo COVID-19 daugiau nei 50 proc. iš 67 tyrime dalyvavusių COVID-19 pacientų pasireiškė EBV reaktyvacijos požymių. Ši bendra EBV ir SARS-CoV-2 infekcija yra siejama su sunkesniais simptomais.

Tiesą sakant, dar praėjusiais metais atliktas vienas nedidelis tyrimas Europoje parodė, kad teigiamos EBV DNR buvo rasta maždaug 87 proc. iš 104 tirtų COVID-19 pacientų organizme.

Jei EBV iš tikrųjų reaktyvuojasi daugeliui COVID-19 persirgusių pacientų, vertėtų nuodugniau pasiaiškinti jų santykius.

Naujausio tyrimo autoriai mano, kad galbūt vertėtų tirti naujai COVID-19 užsikrėtusius asmenis dėl EBV antikūnų. Jei šiems pacientams iš tiesų pasireiškia EBV reaktyvacijos požymiai, jie gali būti papildomai gydomi, siekiant apsaugoti nuo sunkios ar ilgos COVID-19 formos.

Žinoma, ne visiems ilguoju COVID sergantiems asmenims įvyksta EBV reaktyvacija, be to, ji gali įvykti ir įprasta COVID-19 forma persirgusiems pacientams, nejaučiantiems ilgalaikių simptomų. Tačiau toks testas galėtų padėti nustatyti didžiausias rizikas ir atitinkamai planuoti tokių pacientų gydymą.

Nors šiuo metu nėra licencijuotų vaistų, skirtų specialiai EBV reaktyvacijai gydyti, yra medikamentų, kurie gali padėti sumažinti virusinę apkrovą ir palengvinti imuninei sistemai darbą.

Pavyzdžiui, neseniai Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad skiriant antivirusinį vaistą, ganciklovirą, galima sumažinti sunkios ligos formos išsivystymo riziką COVID-19 sergantiems pacientams.

Atrodo, kad kitas panašus vaistas – valgancikloviras – padeda sumažinti kai kuriuos LNS/ME simptomus, bent jau EBV antikūnų turintiems pacientams, tačiau šios srities tyrimai dar tik prasideda.

Vis dar karštai diskutuojama, kaip EBV gali būti susijusi su tam tikrais LNS/ME atvejais. Vieni mano, kad virusas gali tiesiogiai iššaukti šią lėtinę ligą, o kiti galvoja, kad pirmiausia atsiranda liga, kuri sukelia uždegimą, galintį suaktyvinti EBV infekciją.

Nors žinoma, kad ne vien COVOD-19 , bet ir kitos infekcijos bei autoimuninės ligos sukelia EBV reaktyvaciją, tyrimo autorių teigimu, SARS-CoV-2 ypač gerai sekasi pažadinti šį miegantį virusą.

„Nors EBV reaktyvavimas galbūt nėra susijęs su visais pasikartojančio nuovargio ar smegenų miglos atvejais persirgus COVID-19, įrodymai rodo, kad jis greičiausiai vaidina svarbų vaidmenį daugeliu ar net beveik visais atvejais“, – aiškina tyrėjai.

Tyrimas paskelbtas leidinyje „Pathogens“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt