Sveikata

2021.08.13 05:30

Dilema artėjant rugsėjui ir plintant delta atmainai: tėvai skiepyti bijo, medikai nuogąstauja – sergamumas tarp vaikų pamažu auga

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.08.13 05:30

Dėl sparčiai tarp vaikų plintančios COVID-19 infekcijos Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) pediatrai skambina pavojaus varpais. Lietuvoje vaikų sergamumas koronavirusine infekcija taip pat pamažu kyla, tiesa, ne taip ryškiai, tad nei medikai, nei epidemiologai grėsmingų rodiklių kol kas nemato. Dėl to vakcinavimo tendencijos čia ir už Atlanto taip pat kardinaliai priešingos: JAV tėvai maldauja vakcinos jaunesniems nei 12 metų vaikams, lietuviams aktualiau, ar galės rudenį į mokyklą leisti neskiepytas atžalas.

JAV transliuotojas NBC praneša, kad vis daugiau šalies pediatrų reiškia susirūpinimą dėl vaikų ir paauglių sergamumo COVID-19. Savaitinis naujų užsikrėtimų koronavirusine infekcija skaičius tarp vaikų čia yra didžiausias nuo pat pandemijos pradžios.

Liepos 22 dienos duomenimis, savaitinis užsikrėtimų skaičius tarp vaikų buvo daugiau nei 38,6 tūkst. atvejų, o jau po savaitės rodikliai šoktelėjo 85 proc. – iki 71,7 tūkst. atvejų per savaitę. Sparčiai kylantį sergamumą COVID-19 tarp vaikų lemia šalyje žaibiškai plintanti delta koronaviruso atmaina.

Kito JAV transluotojo CNN publikacijoje skelbiama, kad valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, vaikų, kurie buvo hospitalizuoti dėl COVID-19, skaičius didėja kiekvieną savaitę. Praėjusią savaitę į JAV ligonines kasdien vidutiniškai pateko po 203 vaikus nuo 0 iki 17 metų. Tai yra 21 proc. daugiau nei praėjusią savaitę. Taip pat nuo pirmadienio buvo pranešta mažiausiai apie 542 vaikų mirtis, susijusias su COVID-19. Tiesa, vaikų mirtys vis dar laikomos retomis, o septyniose JAV valstijose tokių pranešimų apskritai nebuvo gauta.

Stebint Lietuvos statistiką matyti, kad kartu su kylančiu bendru gyventojų sergamumu COVID-19, pamažu didėja ir infekcija užsikrėtusių vaikų skaičius.

Pavyzdžiui, rugpjūčio 10 dienos duomenimis, žvelgiant į teigiamų atvejų pasiskirstymą per 14 dienų, matyti, kad bendrai vaikams iki 9 metų tenkanti teigiamų testų dalis siekia 239 atvejus, o po paros šis rodiklis siekia 246 atvejus arba 7 atvejais daugiau. Vaikų ir paauglių 10-19 amžiaus grupėje šis rodiklis rugpjūčio 10 dieną siekė 784 atvejus, o po paros – 836 arba 52 atvejais daugiau.

Žvelgiant į naujų atvejų per parą rodiklius, rugpjūčio 10 dieną fiksuota 22 nauji COVID-19 užsikrėtimo atvejai 0-9 metų vaikų grupėje ir 98 atvejai 10-19 metų grupėje. Po paros šie rodikliai vėlgi didesni: rugpjūčio 11 nustatyti 24 nauji užsikrėtimo atvejai 0-9 metų amžiaus grupėje ir 106 nauji atvejai 10-19 metų amžiaus grupėje.

Birželį COVID-19 atvejus tarp vaikų padėjo „sugaudyti“ testavimas

Nors Lietuvoje taip pat vyrauja delta koronaviruso atmaina ir jau stebima besiformuojanti ketvirtoji COVID-19 banga, visgi šalies epidemiologai kol kas teigė nepastebintys, kad vaikai COVID-19 sirgtų labiau.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistės Justinos Petravičienės, liepą, lyginant su birželio ir gegužės mėnesiais, vaikų iki 16 metų grupėje užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų sumažėjo.

„Tiek birželį, tiek gegužę, registruota apie 14 proc. vaikų iki 16 metų susirgimų nuo visų atvejų. Šių susirgimų liūto dalį sudarė vaikai iki 12 metų – apie 11 proc. visų atvejų. Nuo 12 iki 16 metų vaikų grupėje susirgimų dalis siekė kiek daugiau nei 3 proc.

Liepą matome atvejų sumažėjimą: vaikų iki 16 metų grupėje turime registravę apie 9 proc. susirgimų nuo visų nustatytų atvejų. Ir vėlgi daugiau yra susirgusių vaikų iki 12 metų, tai sudarė šiek tiek daugiau nei 5 proc. susirgimų, o susirgusių vaikų nuo 12 iki 16 metų amžiaus grupėje buvo šiek tiek daugiau nei 3,5 proc.“, – vardijo J. Petravičienė.

Liepą mažėjantį vaikų sergamumą COVID-19, NVSC atstovės teigimu, galima iš dalies sieti su vasarą prasidėjusių vaikų nuo 12 metų vakcinavimu. Taip pat čia mažai atsispindi ir delta atmainos poveikis, mat šis variantas Lietuvoje ėmė dominuoti antroje liepos pusėje. Mažėjantį vaikų sergamumą COVID-19 liepos mėnesį J. Petravičienė daugiau sieja su birželį vis dar vykusiu ugdymo procesu, taip pat įtakos rodikliams turi ir tas faktas, kad ugdymo įstaigose vaikai buvo testuojami profilaktiškai, dėl to pavyko aptikti daugiau užsikrėtimo atvejų.

„Birželį vyko ugdymo procesas, todėl dalis registruotų atvejų susiję su fiksuotais infekcijos protrūkiais ugdymo įstaigose: tiek ikimokyklinio ugdymo, tiek pagrindinio ugdymo įstaigose. Birželį maždaug apie 18 proc. vaikų užsikrėtimo atvejų įvyko ugdymo įstaigose.

Žvelgiant į liepą, matome, kad daugiau tarp vaikų yra užsikrėtimo atvejų, kurių pradinis šaltinis yra nežinomas. Tokių gegužę ir birželį turėjome mažiau. Epidemiologai tai sieja su delta atmainos plitimu, dėl to, kad pati delta atmaina plinta nepalyginamai greičiau nei alfa variantas. Dėl to net ir labai trumpas kontaktas, pavyzdžiui, prekybos centre gali būti lemtingas“, – tikino J. Petravičienė.

Beje, liepą yra nemažai ir įvežtinių infekcijos atvejų, tokių gegužę šalyje buvo mažiau. Vaikai užsikrečia atostogaudami su tėvais užsienio šalyse. Įvežtinių atvejų kryptys, pasak NVSC specialistės, labai įvairios, tačiau matoma tendencija – dominuoja įvežtiniai atvejai iš Europos pietinių kraštų, kur lietuviai dažniausiai traukia atostogauti: tai yra Graikijos salos, Vakarų Europos valstybės.

NVSC epidemiologai, apklausdami užsikrėtusius asmenis, fiksuoja tik tą užsikrėtusio asmens, šiuo atveju ir vaiko, sveikatos būklę, kokia ji būna apklausos metu. Pacientų ligos eigos NVSC epidemiologai neseka. Apklausų metu pastebėta, kad užsikrėtusių vaikų COVID-19 ligos simptomai yra nežymūs: gerklės skausmas, nedidelis karščiavimas, taip pat nemaža dalis yra ir besimptomių atvejų.

Santaros klinikose sunkių ligos atvejų nebuvo

Kol kas staigaus vaikų sergamumo COVID-19 šuolio nestebi ir šalies medikai. Pasak VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos dr. Ingos Ivaškevičienės, šiandien šioje įstaigoje dėl COVID-19 gydomi pavieniai pacientai, tačiau pasitaiko dienų, kai vienu metu tenka guldyti ir daugiau vaikų.

„Sergamumo šuoliu to dar nepavadinčiau, vaikų sergamumo rodiklis yra kintantis. Pavyzdžiui, vienu metu buvo paguldyta daug vaikų, dabar jų tiek nėra. Kalbant apie vaikų sergamumą, labai daug reiškia, kai vienu metu ligoninėje gydomi 6-7 pacientai“, – tikino dr. I. Ivaškevičienė.

Visi vaikai, patekę į VUL Santaros klinikas dėl COVID-19 infekcijos, buvo neskiepyti. Visgi teigti, kad delta atmaina užsikrėtę vaikai sirgtų sunkiau – kol kas negalima. Anot Pediatrijos centro vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos, kol kas matomi panašūs ligos simptomai, kurie buvo stebimi ir vyraujant kitoms koronaviruso atmainoms.

„Iš esmės vyrauja tos pačios problemos, kurių viena – kai sveikatos būklę sunkina kažkokios lydinčios ligos. Tai gali būti onkohematologiniai pacientai arba sergantys lėtinėmis ligomis. Šie vaikai jau turi tam tikrą bėdą, kurią prasidėjusi COVID-19 liga apsunkina. Tokio pat amžiaus lėtinių ligų neturintys vaikai tiesiog koronavirusine infekcija perserga namuose.

Kita dažna problema, kai tėvai nesusitvarko su kylančiu karščiavimu ir skysčių poreikio užtikrinimu. Klasikinė situacija COVID-19 užsikrėtusių vaikų grupėje, kai vaikas karščiuoja, pradeda prasčiau gerti, užsiveda patologiniai mechanizmai ir tuomet reikia medikų įsikišimo“, – vardijo dr. I. Ivaškevičienė.

Pasak gydytojos, ligoninėse dėl COVID-19 atsidūrę vaikai koronavirusine infekcija užsikrečia įvairiai. Ne vienas hospitalizuotas vaikas virusu užsikrėtė stovykloje, teko guldyti atžalas, kurios su tėvais dalyvavo šeimos šventėse. Kita dalis tėvų tikina nė neįsivaizduojantys, kur vaikas galėjo užsikrėsti.

Jeigu atvejis nėra sunkus ir kai nereikia vaiko guldyti į intensyvios priežiūros skyrių, VUL Santaros klinikose tėvai turi galimybę gulėti kartu su hospitalizuotomis COVID-19 sergančiomis atžalomis.

„Įsivaizduokite, jeigu guldomas dvimetis vaikas, be mamos būtų katastrofa ir vaikui, ir skyriaus personalui. Jeigu sunkiai COVID-19 serga ir pati mama, ji keliauja į suaugusių priėmimą, nes pediatrai neturi teisės gydyti suaugusių. Tokiu atveju vaiko slaugyti atvyksta kitas šeimos narys. Jeigu mamai yra tik viršutinių kvėpavimo takų simptomai – tokios ligos praeina pritaikius simptominį gydymą, reiškia mamos pačios gydosi ir gali likti su hospitalizuotu vaiku.

Reikia turėti omenyje, kad mums neteko vaikų ligoninėje laikyti savaičių savaitėmis. Paprastai jų sveikatos būklė per kelias dienas pagerėja ir jie yra paleidžiami į namus“, – tikino dr. I. Ivaškevičienė.

Vaikams labiau būdinga besimptomė forma

Panašios vaikų COVID-19 sergamumo tendencijos matomos ir Kauno regione – infekcijos šuolio kol kas čia taip pat nėra. Pasak Kauno regiono COVID-19 ligos koordinatoriaus dr. Vaidoto Gurskio, fiksuojami pavieniai vaikų infekcijos atvejai, tačiau jiems paprastai gydymo nereikia.

„Mes stebime situaciją, kas vyksta aplinkui, sekame kitų šalių informaciją, turime paruoštą infrastruktūrą, pasiruošę metodiškai, reiškia, jeigu sergančiųjų srautas padidėtų – jie bus priimami“, – naujienų portalui LRT.lt sakė dr. V. Gurskis.

Pasak pašnekovo, didžiausias vaikų sergamumas COVID-19 Kauno regione buvo fiksuojamas tuo pat metu, kai buvo stebimas infekcijos šuolis ir tarp suaugusių – per antrąją bangą lapkričio-gruodžio mėnesiais. Per trečią bangą vaikų sergamumas fiksuotas mažesnis. Kauno regiono COVID-19 ligos koordinatorius mano, kad ir ateinantį rudenį situacija vaikų grupėje neturėtų būti prastesnė.

„Kol kas vaikai COVID-19 neserga kliniškai išreikštomis formomis. Jie dažniau būna viruso nešiotojai, ypač jaunesnės grupės, kurios dar nevakcinuojamos. Reiškia, jiems patiems, tikriausiai, nėra labai pavojinga, bet tai rudenį gali sutrikdyti kontaktinį ugdymo procesą, kurį mes planuojame.

Apskritai kol kas mes matome greitą delta atmainos plitimą, matome, kad sunkesnių atvejų ligoninėse skaičius didėja, bet tikime, kad visuotinė vakcinacija, kuri dabar paspartėjo, tai stabdys. Aišku, iki visiškos situacijos kontrolės dar esame tolokai“, – sakė V. Gurskis.

Kodėl negalima skiepyti jaunesnių nei 12 metų vaikų?

JAV transliuotojas NBC praneša, kad dėl kylančio vaikų COVID-19 sergamumo valstijų pediatrai vis daugiau sulaukia tėvų prašymų rasti galimybę prieš mokslo metus paskiepyti jaunesnes atžalas. JAV vaikai nuo 12 iki 17 metų yra skiepijami vienintele „Pfizer-BioNTech“ gamintojo COVID-19 vakcina.

Visgi NBC žurnalistų kalbinti medikai tikino, kad galimybės skiepyti jaunesnius vaikus kol kas nėra. Tokie vakcinų gamintojai kaip „Pfizer“ ir „Moderna“ yra pradėję klinikinius COVID-19 vakcinų tyrimus su 0,6-11 metų vaikais. „Pfizer“ bendrovės klinikinių tyrimų pabaiga 5-11 metų vaikų grupėje planuojama rugsėjo mėnesį, „Moderna“ atstovai teigė klinikinius tyrimus planuojantys užbaigti ateinantį rudenį-žiemos pradžioje.

Anksčiau pradėti jaunesnių atžalų vakcinavimą galimybės nėra. Mat tiek JAV medikai, tiek ir patys vakcinų gamintojai pabrėžė, kad vaikas nėra tiesiog mažas suaugęs žmogus. Kol kas nėra žinoma, kokia vaikams yra tinkamiausia skiepo dozė, kiek tų dozių reikia ir kokiu intervalu jos turėtų būti skiepijamos, kad vaikams sukurtų tinkamiausią apsaugą nuo koronaviruso.

Kartu būtina išsiaiškinti galimą šalutinį vakcinos poveikį vaikams, kuris vėlgi vertinamas kitaip nei suaugusiems. Mat rankos, į kurią suaugusiam buvo suleistas skiepas, skausmas nėra vertinamas taip pat, kaip kojos skausmas po skiepo 11 mėnesių kūdikiui, kuris pradeda vaikščioti.

Lietuvoje įsibaiminę tėvai vengia skiepyti 12 metų ir vyresnius vaikus

Pasak NVSC Vilniaus departamento specialistės, nepaisant vyraujančios pavojingos delta atmainos nuo rudens vaikai turėtų būti ugdomi kontaktiniu būdu. Turint omenyje, kad vaikai iki 12 metų neturi galimybės pasiskiepyti COVID-19 vakcina, profilaktinio testavimo klausimas mokyklose lieka aktualus.

Vyresnių vaikų skiepijimas COVID-19 vakcina, pasak J. Petravičienės, taip pat yra gana sudėtinga tema. Jeigu JAV tėvai labiau baiminasi, kad sunkiau sirgs jaunesni neskiepyti vaikai ir domisi galimybėmis juos paskiepyti, Lietuvoje pastebima atvirkštinė tendencija – 12 metų ir vyresnius vaikus auginantys tėvai atžalas vakcinuoja gana pasyviai, NVSC specialistai daugiausia sulaukia klausimų, ar galės neskiepytas vaikas lankyti ugdymo įstaigą.

„Iš to yra aišku, kad tema yra aktuali, kelianti tėvams nerimą. Sunku įvardinti priežastis, kodėl tėvai vengia skiepyti atžalas, greičiausiai jie yra prisiklausę įvairių gandų, turi baimių, dalis jų galvoja, kad geriau yra įgyti imunitetą persergant, o ne skiepijantis. Taip pat jie baiminasi, kad vakcina gali turėti poveikį tolesniam vaiko vystymuisi, brendimo laikotarpyje. Šie žmonės dažniausiai turi nedaug informacijos ir jų baimės priežastys nėra labai aiškiai išreikštos“, – sakė J. Petravičienė.

Įvairių nuomonių dėl vaikų vakcinavimo tenka išgirsti ir VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjai. Pasak jos, vieni tėvai kaip tik laukia, kada bus registruoti skiepai jaunesniems vaikams, kiti, kurių atžalas jau šiandien būtų galima vakcinuoti, bijo, dvejoja.

Kauno regiono COVID-19 ligos koordinatorius dr. V. Gurskis pabrėžė, kad Lietuvai, kaip ir visoms Europos Sąjungos šalims, teks laukti Europos vaistų agentūros sprendimo dėl jaunesnių nei 12 metų vaikų skiepijimo COVID-19 vakcina.

„Tai yra vakcinos, nauji vaistai, kuriems reikalingi klinikiniai tyrimai. Jie vyksta, ir manau, kad kai tik mus ta informacija pasieks, Lietuvoje taip pat bus svarstoma ir jaunesnių amžiaus grupių vakcinacija. Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad mokyklinio amžiaus vaikai 7-11 metų, kurie nėra šiandien skiepijami, sudaro labai nedidelę mūsų populiacijos dalį. Svarbesnė yra vakcinacija tų amžiaus grupių, kurios dabar gali būti skiepijamos, nes ne vaikai, o suaugę ir paaugliai yra labiau mobilūs. Reikėtų, kad skiepijimas vyktų sparčiau, kad greičiau įgytume kolektyvinį imunitetą, taip apsaugotume ir jaunesnes grupes“, – tikino dr. V. Gurskis.

Kol laukiama jaunesniems vaikams skirtų COVID-19 vakcinų klinikinių tyrimų pabaigos, tiek medikai, tiek ir epidemiologai tikina, kad reikėtų gręžtis į anksčiau naudotus infekcijos valdymo būdus: vaikus reikėtų periodiškai testuoti dėl COVID-19, mokyklose naudoti apsaugines kaukes, laikytis atstumo, reguliariai vėdinti patalpas, dezinfekuoti rankas, priemones bei paviršius, kiek įmanoma daugiau veiklų perkelti į lauką.

„Reikia visomis išgalėmis stengtis, kad būtų kuo mažiau kontaktinio ugdymo pertrūkių ateinančiais mokslo metais, nes matėme, kiek nuotolinis mokymas padarė žalos vaikų psichinei sveikatai“, – pabrėžė Kauno regiono COVID-19 ligos koordinatorius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt