Sveikata

2021.08.10 10:24

Pandemija patuštino valstybės kišenę: išmokoms ir gydymui – rekordinės sumos

Eleonora Budzinauskienė, ELTA2021.08.10 10:24

Įsisiautėjus pandemijai, valstybė pernai ligos išmokoms išleido pusantro karto daugiau nei ankstesniais metais, tačiau lengvai dalytų pinigų srautą jau ketinama mažinti.

Ligos išmokos siūloma nemokėti tais atvejais, jei COVID-19 susirgę asmenys nebus pasiskiepiję be pateisinamų priežasčių. Sprendimus dėl to Vyriausybė žada priimti jau šią savaitę.

Rengiami ir teisės aktų pakeitimai, kurie Galimybių paso neturintiems gyventojams užvertų ir sveikatos priežiūros įstaigų duris – galėjusiems skiepytis, bet to nepadariusiems asmenims būtų teikiama tik būtinoji pagalba.

Tokių drastiškų priemonių šalies valdžia nutarė imtis siekdama paskatinti žmones aktyviau skiepytis. Naujausiais duomenimis, mažiausiai viena skiepo doze nuo koronaviruso pasiskiepijusiųjų skaičius Lietuvoje artėja prie 54 proc., o galimai imunizuotų gyventojų dalis – 56 proc.

Šiuo metu nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka mokama dirbančiajam susirgus, taip pat – slaugant sergantį vaiką iki 14 metų arba susirgusį šeimos narį.

Pandemijos metu ligos išmokos buvo mokamos ne tik susirgusiems COVID-19, bet ir tiems dirbantiems asmenims, kurie turėjo aukštos rizikos sąlytį su sergančiuoju bei privalėjo izoliuotis ir negalėjo dirbti iš namų.

Statistikos departamento duomenimis, dėl pandemijos 2020 m. Lietuvoje buvo užfiksuotas rekordinis valstybinio socialinio draudimo ligos išmokų skaičius.

Pernai valstybinio socialinio draudimo ligos išmokų skaičius pasiekė beveik 983 tūkst. Iš jų – penktadalis (204,7 tūkst.) buvo susiję su COVID-19 atvejais.

Iš viso praėjusiais metais valstybiniu socialiniu draudimu drausti gyventojai nedarbingi buvo beveik 15 mln. dienų, už kurias išmokėta 460 mln. EUR, arba per 150 mln. EUR daugiau nei ankstesniais metais.

Beje, pernai gerokai daugiau išmokėta išmokų motinystės ir tėvystės išmokoms. Statistikos departamento duomenimis, šios išlaidos siekė beveik 81,3 mln. EUR, arba 4 mln. EUR daugiau nei užpernai.

Nepigiai valstybei kainuoja ir COVID-19 pacientų gydymas. Per pirmąjį šių metų pusmetį jau išleista 42,7 mln. EUR.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų teigimu, koronavirusu sergančiojo asmens gydymas ligoninėje vidutiniškai kainuoja 2 tūkst. EUR.

COVID-19 liga sergančiųjų gydymo kaina priklauso nuo ligos trukmės, jos sudėtingumo, taikomų priemonių poreikio, gretutinių paciento ligų bei kitų veiksnių.

Kai kuriais atvejais šios ligos gydymas gali kainuoti ir dešimtis kartų brangiau. Pavyzdžiui, jei pacientui taikoma daugiau nei keturias dienas trunkanti dirbtinė plaučių ventiliacija, toks gydymas vidutiniškai kainuoja 8,3 tūkst. EUR (kaina svyruoja nuo 5 iki 33 tūkst. EUR).

Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai COVID-19 pacientui taikoma ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (ypač sunkių ligonių gydymas, kuriems nepadeda nei deguonies terapija, nei dirbtinė plaučių ventiliacija), išlaidos gydymui gali siekti ir daugiau nei 50 tūkst. EUR.

Brangiausiai pernai COVID-19 paciento gydymas mokesčių mokėtojams atsiėjo 134 tūkst., šiemet – 85 tūkst. EUR. Abiem atvejais ligoniai buvo prijungti prie EKMO aparatų, arba vadinamosios dirbtinės kraujotakos sistemos.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 300 COVID-19 pacientų, iš jų reanimacijoje – maždaug kas aštuntas. Bet nė vienam šiuo metu COVID-19 sergančiam asmeniui esktrakorporinė membraninė oksigenacija netaikoma.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso COVID-19 susirgo daugiau kaip 286 tūkst. žmonių, nuo šios ligos mirė 4,4 tūkst. asmenų. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama daugiau kaip 9 tūkst. mirčių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt