Sveikata

2021.08.09 20:40

Klaipėdos apskritis artėja prie pavojingos COVID-19 ribos: protrūkiai – baruose ir kavinėse, vienoje ligoninėje jau neliko kovidinių lovų

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.08.09 20:40

Klaipėdos apskrityje sergamumas COVID-19 vis auga, sunkiai sergančiaisiais pildosi ir ligoninių lovos. Visoje apskrityje fiksuojama per dvi dešimtys aktyvių COVID-19 protrūkių. Pastebima, kad neseniai įsigaliojęs privalomo testavimo reikalavimas tam tikroms darbuotojų grupėms atskleidžia naujų užsikrėtimų viešojo maitinimo įstaigose.

Specialistai neslepia, norėtų, kad šiuo metu jau būtų pasiektas sergamumo pikas, tačiau taip dar tikrai nėra ir kada skaičiai sustos augę – sunku prognozuoti. Netrukus ketinama spręsti dėl daugiau ligoninių, gydysiančių COVID-19 pacientus, aktyvavimo.

Prasčiausia situacija – Klaipėdoje

Klaipėdos apskrityje COVID-19 sergamumo situacija kasdien tampa vis labiau įtempta. Kai kurie miestai sergamumu gerokai lenkia šalies vidurkį.

Prasčiausia situacija visoje Lietuvoje – Klaipėdoje, kur naujų užsikrėtimo atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų grėsmingai artėja juodosios zonos link ir siekia beveik 478 atvejus, o visos Lietuvos rodiklis yra 191 atvejis.

„400 ribą jau perkopė ne tik Klaipėdos miestas, bet ir Palangos miestas, kur sergamumas šiandien 457 atvejai 100 tūkst. gyventojų, o taip pat ir Skuodo rajone sergamumas yra 415 atvejų 100 tūkst. Gyventojų. Klaipėdos mieste sergamumas šiandien respublikos vidurkį viršija 2,5 karto“, – apibendrino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Raminta Mitkuvienė.

Židiniais tampa viešojo maitinimo įstaigos

Šiuo metu visoje Klaipėdos apskrityje fiksuojami 25 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, 14 iš jų registruota Klaipėdos mieste, 6 – Palangoje, 2 – Klaipėdos rajone bei po vieną Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonuose. Vien praėjusią savaitę Klaipėdos apskrityje buvo fiksuota 13 naujų protrūkių, 5 iš jų buvo fiksuoti viešojo maitinimo įstaigose.

„Pastebėjome, kad padaugėjo protrūkių, siejamų su viešojo maitinimo įstaigomis. Tai gali būti siejama su tuo, kad nuo liepos 26 d. įsigaliojo pakeistas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį buvo išplėstas sąrašas sričių, kuriose darbuotojai gali dirbti tik periodiškai besitikrindami sveikatą ir papildomai buvo įtraukta viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla, mažmeninės prekybos sritis, transporto, kultūros veiklos“, – aiškino R. Mitkuvienė.

Išplėtus minėtą sąrašą nustatoma besimptomių ligos atvejų, kai žmonės nė nežinojo, jog serga. Be to, pastebima, kad šiuo metu nemažai žmonių nesureikšmina peršalimo simptomų ir nesitiria dėl COVID-19, nors, kaip paaiškėja, gali sirgti šia liga.

„Žiemą, kai buvo pirmosios susirgimų bangos, vyraudavo tokie simptomai kaip skonio, uoslės netekimas, o šiuo metu tokie simptomai pasitaiko labai retai. Daug dažniau tai būna temperatūra, gerklės skausmas, galvos skausmas, bendras silpnumas. Tokie simptomai, kurių kai kuriais atvejais žmonės nesureikšmina ir nesidaro tyrimo arba pasidarę pamato, kad serga“, – dėstė pašnekovė.

Užsikrėtę žmonės nurodo lankęsi Jūros šventėje

Jau praėjo ir dvi savaitės po daugybės žmonių dėmesio sulaukusios Jūros šventės. NVSC specialistai per šį laiką fiksavo ne vieną atvejį, kai tiriant galimus užsikrėtimo šaltinius, žmonės nurodydavo dalyvavę Jūros šventėje.

„Nuo liepos 29–30 d. pradėjome fiksuoti atvejus. Atliekant epidemiologinę diagnostiką, kada yra stengiamasi išsiaiškinti, kur žmogus galėjo užsikrėsti ir jeigu tikslaus šaltinio nenustatome, bet kokiu atveju, stengiamės išsiaiškinti, kur žmogus lankėsi, kokiose viešose vietose. Nuo liepos pabaigos iki pat praėjusios savaitės pabaigos tikrai buvo fiksuota nemažai atvejų, kai žmonės tarp kitų lankytų vietų nurodydavo, kad lankėsi ir Jūros šventėje“, – aiškino R. Mitkuvienė.

Kadangi tokiais atvejais tikslaus užsikrėtimo šaltinio nepavyko nustatyti, specialistai nelinkę šių užsikrėtimo atvejų tiesiogiai sieti su Jūros švente, tačiau akcentuoja, kad didelio masto renginiai, kuriose sunku užtikrinti, jog žmonės laikytųsi saugumo reikalavimų, yra papildoma rizika.

Spręs dėl papildomų ligoninių įtraukimo

Sergamumui Klaipėdos apskrityje vis augant, įtampa kyla ir sunkiai COVID-19 liga sergančius pacientus gydančiose ligoninėse.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), kuri yra pagrindinėje „kovidinė“ gydymo įstaigoje Klaipėdos apskrityje, kiek anksčiau jau buvo didintas COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų lovų skaičius, o praėjusią savaitę nuspręsta, jog šia liga sunkiai sergančiuosius pradės priimti ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė.

KUL atstovų teigimu, šią savaitę ketinama spręsti ir dėl to, ar COVID-19 skyrių neprireiks aktyvuoti ir kitose atraminėse regiono ligoninėse, kur dabar šia liga sergantys pacientai nėra gydomi.

Šiuo metu KUL yra užpildytos visos COVID-19 pacientams skirtos lovos, čia gydomas 91 šia liga sergantis žmogus, 16 pacientų gydoma Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, 9 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Dar 40 lovų yra įsteigta, kaip minėta, neseniai aktyvuotoje Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.

Pasak KUL atstovų, vis dar išlieka tendencija, jog dauguma sunkiai sergančių ir su COVID-19 ligoninėje kovojančių pacientų – nepasiskiepiję ir serga delta atmaina.

Tarp 91 šioje įstaigoje gydomo paciento, yra 10 pasiskiepijusių žmonių. Nė vienas jų nėra gydomas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

Pikas dar nepasiektas

Kaip minėta, Klaipėda sparčiai prie juodosios savivaldybės ribos ir kada vis prastėjusi sergamumo situacija stabilizuosis – nežinia.

„Mums, kaip specialistams, labai norėtųsi, kad tai būtų pikas ir toliau nebekiltų, bet, žiūrint į kitų šalių patirtį ir tai, kokiu greičiu plinta viruso atmainos, nes ir pas mus, ir pasaulyje plinta didesniu užkrečiamumu pasižyminčios atmainos ir tas plitimas yra žaibiškas, sudėtinga prognozuoti, ar tai jau galėtų būti pats pikas, ar vis dėlto dar didės“, – sakė NVSC Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja R. Mitkuvienė.

KUL atstovai teigė, kad pikas dar tikrai nėra pasiektas, tačiau prognozuoti, kada naujų susirgimų bei į ligoninę atskubančių sunkiai COVID-19 liga sergančių pacientų kreivė sustos augusi – sunku.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt