Sveikata

2021.08.09 20:07

Valstybė ligų prevencijai skiria milijonus, tačiau gyventojai tuo nesinaudoja

Jūratė Baltinaitė, LRT.lt2021.08.09 20:07

Aštuoni iš dešimties – tiek lietuvių yra girdėję apie galimybę nemokamai išsitirti dėl onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau tik kas antras ateina pasitikrinti. Tokius liūdnus duomenis rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) 2020-ųjų vasarą atliktas tyrimas. Specialistų teigimu, tai beveik nesiskiria nuo kitų šalių statistikos, tačiau Eurostato duomenimis lietuvių mirtingumas nuo onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių Europoje. 

Lietuvoje vykdomos 5 ligų prevencijos programos, tyrimai dėl vėžinių susirgimų ar širdies ligų nuo tam tikro amžiaus atliekami nemokamai. Tai – krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų programos.

VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Romaneckienės teigimu, Lietuvoje gyventojų patikra pagal prevencines programas atliekama jau 16 metų. Per tą laikotarpį vis daugiau asmenų pasitikrina pagal prevencines programas, tačiau tai dar nesiekia 50 proc. tikslinės populiacijos.

Pavyzdžiui, iki pandemijos pagal gimdos kaklelio ir krūties vėžio prevencinę programą sveikatą tikrinosi 35-45 proc. moterų, pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą 46-56 proc. gyventojų. Pandemijos ir karantino metu dalyvavimas prevencinėse programose buvo sumažėjęs, tačiau šių metų duomenys rodo, kad aktyvumas tikrinantis pagal sveikatos programas gana didelis, siekia ir net lenkia ikipandeminio laikotarpio (2019 m.) rezultatus.

Sistema turi spragų

Nors valstybės finansavimas prevencijos programoms kiekvienais metais didėja, tačiau tai kol kas jokių situacijos gerėjimo ženklų nežada – Higienos instituto duomenimis, tiek mirštančiųjų, tiek sergančiųjų onkologinėmis bei širdies ir kraujagyslių ligomis skaičiai nemažėja.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė teigia, kad valstybės finansuojamos prevencinės programos ir kasmet joms skiriamos lėšos galėtų pasiekti užsibrėžtą rezultatą – mirčių nuo vėžio mažėjimą, tačiau programos efektyvumą lemia vien finansavimas.

„Turi būti pakeista prevencinių programų organizavimo ir vykdymo tvarka, nuolatos ruošiami profesionalai, dirbantys programoje: gydytojai, slaugytojai, technologai, laboratorijos specialistai, medicinos fizikai, informacinių technologijų specialistai ir kiti. Gyventojai turi būti centralizuotai kviečiami pasitikrinti dėl krūties, prostatos, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio, taip pat turi būti sudaryta paprasta tvarka tolimesniems tyrimams ir gydymui, jei to prireikia“, – teigia gydytoja R. Briedienė.

Pasak jos, šiuo metu patikros vyksta neorganizuotai, asmuo gauna pakvietimą dalyvauti programoje tik apsilankęs pas šeimos gydytoją. Taip pat dar trūksta dalies žmonių sąmoningumo.

„Visuomenė turi pati subręsti, suprasti, kad svarbiausia mūsų sveikatos, geros savijautos dalis priklauso nuo mūsų pačių: tiek nuo kasdienės mitybos, sveikos gyvensenos, įpročių, tiek ir nuo kasmetinės sveikatos profilaktinės patikros“, – teigia R.Briedienė.

Tyrimai prieinami visiems?

Prevencijos programa numato, jog nemokamai pasitikrinti gali tam tikrų amžiaus grupių asmenys.

Dėl širdies ir kraujagyslių ligų tiriami vyrai 40-54 metų ir moterys, kurių amžius – 50-64 metai.

Dėl gimdos kaklelio vėžio kviečiamos pasitikrinti moterys nuo 25 iki 59 metų.

Dėl prostatos vėžio tiriami vyrai nuo 50 iki 69 metų.

Dėl krūties vėžio kviečiamos pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų.

Dėl storosios žarnos vėžio tiriami vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė LRT.lt portalui pabrėžia, kad jeigu asmuo nepatenka į nurodytas amžiaus grupes, tačiau jaučia simptomus, būdingus vienai iš minėtų ligų, jo patikra turėtų būti atliekama nedelsiant, gydytojui įvertinus jo sveikatos būklę ir nustačius, koks konkrečiai tyrimas yra reikalingas.

„Jeigu esant susirgimų indikacijoms, būtent dėl amžiaus žmogui tyrimas neskiriamas, jau galima įžvelgti galimos diskriminacijos požymių“, – sako I. Švaraitė.

Pasak R. Briedienės, prevencinėse programose dalyvaujančių gyventojų amžius apibrėžiamas vadovaujantis moksliniais tyrimais.

„Kadangi suserga vis jaunesni asmenys, rekomendacijos su laiku taip pat kinta. Pavyzdžiui, dauguma Europos ir kitų šalių krūties vėžio programoje kviečia dalyvauti moteris nuo 40 metų ar nuo 45 metų. Lietuvoje kol kas kviečiamos moterys nuo 50 metų, tačiau taip pat planuojame amžiaus grupę ankstinti“, – sako NVI gydytoja.

R. Briedienės teigimu, pasitikrinti galima bet kokiame amžiuje: „Jaunesni ar vyresni žmonės visada gali pasitikrinti nemokamai, jiems atliekami tokie patys tyrimai, tik tam reikalingas šeimos gydytojo siuntimas“.

Žino, bet nesitikrina

Paklausus, ar lietuviai noriai tikrinasi sveikatą, gydytoja R. Briedienė sako, kad pastaruoju metu profilaktiniai sveikatos tikrinimai tikrai populiarėja: „Tampa madinga gyventi sveikai, tvariai. Dauguma įmonių savo darbuotojams nuperka sveikatos tikrinimo paketus privačiose gydymo įstaigose, įvairūs privatūs draudimai taip apmoka šias paslaugas. Profilaktiškai skatina tikrintis ir šeimos gydytojai. Tačiau, žinoma, kol kas tai labiau populiaru tarp jaunesnių žmonių“.

VLK atstovės J. Romaneckienės teigimu, 2020 metų vasarą įstaogos užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų (arba 85 proc.) yra girdėję apie valstybės finansuojamas prevencines programas. Bet tik pusė apklaustųjų kurioje nors iš jų yra dalyvavę. Geriausiai žinoma apie gimdos kaklelio (žino 66 proc. apklaustųjų) ir krūties vėžio (65 proc.) prevencines programas. Po 61 proc. respondentų teigė girdėję apie priešinės liaukos (prostatos) vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų, 58 proc. – storosios žarnos vėžio prevencinę programą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt