Sveikata

2021.08.09 14:32

Medikai prognozuoja sunkų rudenį ir žiemą: COVID-19 atvejų tik daugės, planinės procedūros vėl bus atidedamos

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.08.09 14:32

Lietuvoje iki savaitgalio nuo COVID-19 paskiepyti apie 62 procentai pilnamečių. Žmonių, kurių amžius nuo 65 iki 80 m., paskiepyta 70 procentų. Toks procentas būtinas tam, kad būtų valdomas viruso plitimas. Prie šio tikslo artėjama ir grupėje nuo 55 iki 64 m. Visų jaunesnių, neskaičiuojant vaikų, paskiepyta kiek daugiau negu pusė.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ – du medikai: daktaras Valdas Pečeliūnas ir daktaras Tomas Jovaiša iš Santaros klinikų.

Medikai prognozuoja sunkią COVID-19 situaciją rudenį: ligoninės gali vėl riboti paslaugas kitomis ligomis sergantiems

– Kai matote skaičius apie dabar paskiepytų žmonių dalį, kokį matote rudenį, daktare Jovaiša?

T. Jovaiša: Laba diena, ačiū už kvietimą dalyvauti. Manau, kad ruduo bus sudėtingas, nes tas procentas vis dar nesiekia tiek, kiek tikrai norėtųsi. Tam, kad žmonės sirgtų mažiau, kad neperduotų COVID vieni kitiems ir tam, kad ypač sunkiai sergančiųjų pacientų dalis būtų kiek įmanoma mažesnė.

Žiūrėdami į šiuos skaičius, vis dėlto prognozuojam, kad ruduo ir žiema bus sunkūs. Tai gali veikti ne tik COVID pacientų skaičius, bet gali lemti ir tai, kad ligoninės turės riboti gydymo paslaugų teikimą ir kitomis ligomis sergantiems pacientams.

– Daktare Pečeliūnai, kiek šiuo metu Santaros klinikose gydomų nuo COVID žmonių yra skiepyti ir kiek ne?

V. Pečeliūnas: Turime duomenis iš visos Lietuvos. Tai yra 95% žmonių, kurie yra hospitalizuoti, neperėjo visiško vakcinacijos kurso ir 90% žmonių apskritai neturėjo jokios vakcinos. Statistika galioja ir Santaros klinikoms. Kol kas skaičiai nėra labai dideli, vadinasi, tik vienas pacientas ar du gali tą statistiką reikšmingai pakreipti, bet tendencija visiškai atitinka Lietuvos skaičius. Daugiau kaip 90% arba 95% žmonių neperėjo viso vakcinacijos kurso.

– Grįžkim prie to, ką paminėjo daktaras Jovaiša. Dėl galimo ribojimo planinių paslaugų teikimo. Ankstesnės pandemijos bangos kaip tik ir buvo skausmingos ne tik dėl tiesioginių mirčių nuo COVID, bet ir dėl to, kad ligoninės arba jų skyriai negalėjo teikti kitų paslaugų, nes buvo paversti COVID skyriais. Kiek, jūsų akimis žiūrint, daktare Pečeliūnai, yra rizikos, kad situacija gali pasikartoti?

V. Pečeliūnas: Klausimas, kokiu mastu tie ribojimai nusimato. Mes labai tikimės, kad bus mažesni, negu buvo žiemą ar pavasarį, bet vėlgi, atsižvelgiant į tai, kokie yra vakcinacijos mastai Lietuvoje, atsižvelgiant į tai, kad delta atmaina plinta labiau negu britiška ir gerokai labiau negu originali COVID atmaina, tikėtina, kad vis dėlto pacientų skaičius bus gana didelis. Ir, deja, reikės nukreipti didesnę dalį resursų, būtent jiems gydyti ir tiesiog riboti kitų paslaugų teikimą. Tai dabar tikimybė tikrai yra didelė.

Yra galbūt ir gera žinia, nes matom paskutinę savaitę tendenciją, kad daugiau žmonių skiepijasi. Tai neabejotinai vakcinacija yra pati geriausia prevencija nuo COVID, pati geriausia apsauga nuo COVID visų atmainų, įskaitant ir delta. Vakcinacijos didesni tempai duoda vilties, kad hospitalizacijos mastas bus gerokai mažesnis, negu buvo, ir ribojimai bus minimalūs.

– Skiepijimo tempai truputį pagerėjo, pagyvėjo po to, kai buvo pranešta, kad dėl nesiskiepijančių nebus ribojamas gyvenimas prie pandemijos valdymo prisidedančių žmonių, tai yra pasiskiepijusiųjų. Daktare Jovaiša, ar jūs palaikote planus neleisti neturinčiųjų imuniteto dirbti kai kurių darbų arba neleisti naudotis visuomeniniu transportu?

T. Jovaiša: Žinot, manau, kad turime kiekvienas daug atsakomybių, turime atsakomybę už savo sveikatą, turime atsakomybę už kitų sveikatą. Skiepijimasis apsaugo ne tik mus, mes galime ir turim teisę spręsti apie asmeninę sveikatą, bet skiepijimas apsaugo ir nuo viruso perdavimo, skiepijimas apsaugo kitus žmones.

Tai reikia nepamiršti, kad mūsų atsakomybė yra ne tik už save, bet ir už aplinkinius. Ir mes, kaip vadovai ar gydymo įstaigų padalinių ar gydymo įstaigų vadovai, mes taip pat turime atsakomybę už mūsų darbuotojų sveikatą ir gyvybę.

Priimti sprendimą, kad darbuotojai gali eiti dirbti į tam tikrus padalinius neturėdami geriausios apsaugos, yra labai sudėtinga vadovams. Asmeninės apsaugos priemonės yra efektyvios, bet jos nėra, jos neapsaugo 100%.

Tuo tarpu, jeigu kalbame apie derinį, vakcinacijos ir asmeninės apsaugos priemonių, tai kaip vadovai tada esame įsitikinę, kad padarėme viską, ką įmanoma, kad apsaugotume savo personalą nuo potencialiai mirtinos ligos. Derinant šias atsakomybes, manyčiau, kad tokie sprendimai yra ne tik pateisinami, manau, kad jie yra etiškai būtini.

– Antiskiepininkai arba tiesiog bijantys skiepų žmonės sako – kodėl turiu skiepytis, jeigu suserga ir pasiskiepijusieji. Daktare Jovaiša, ar galite paaiškinti jiems savo praktikos pavyzdžiais? Dar vieną kartą?

T. Jovaiša: Aš gal net praktikos pavyzdžiais iš išgyvenimo galėčiau tokį palyginimą pateikti. Juk dauguma iš mūsų vairuoja automobilius, važiuoja automobiliais. Automobiliuose yra daug saugos sistemų, pradedant stabdžiais, saugos diržais, oro pagalvėmis, kitomis sistemomis.

Tai mes perkeltine prasme galėtume palyginti – stabdžiai yra vakcinacija, tai pats efektyviausias dalykas. Be stabdžių automobiliu greičiausiai niekas nebūtų linkę važiuoti. Diržai – tai mūsų kaukės. Oro pagalves galima įvardinti kaip epidemiologines priemones. Ir visos tos saugos priemonės vis tiek 100% neapsaugo, bet gerokai sumažina.

Mes kalbam apie rizikas. Tai vakcinacija 90% sumažina riziką susirgti, šiek tiek daugiau negu 90 sumažina riziką patekti į ligoninę. Bet tai nėra 100%.

Labai pritariu profesoriui Jovaišai dėl to, kad mes atsakingi už save, bet ir už visuomenę. Nėra šimtaprocentinės apsaugos priemonės. Jeigu būtų šimtaprocentinė apsauga, visi už save galėtume nuspręsti, bet šiuo atveju yra 90–80 % apsauga, vadinasi, lieka Lietuvoje žmonių, kuriems vakcinacija negali padėti. Ir tik visi vakcinuodamiesi galim iš tiesų kaip bendruomenė nugalėti šitą pandemiją.

– Bet jūs aiškinate tiems žmonėms, kurie galbūt ir į šitą analogišką pavyzdį automobilio atsakytų – „bet aš nevairuoju“. Ką tada tokiems žmonėms galima pasakyti?

V. Pečeliūnas: Deja, mes visi dalyvaujame eisme, mes neturim pasirinkimo izoliuotis nuo visuomenės, dauguma iš mūsų. Jeigu kažkas nuspręs užsidaryti kažkokioje patalpoje ir nieko nematyti, galbūt jis gali save įvardinti kaip izoliuotą, bet abejoju, ar tie žmonės, kurie renkasi nesivakcinuoti, jie renkasi kartu ir izoliuotis nuo visų kitų.

– Skeptikai aiškina, kad nereikia skiepyti mokinių, nes nei jie patys serga, nei platina virusą. Ką sakot jūs, daktare Pečeliūnai?

V. Pečeliūnas: Jeigu žiūrėtume statistiką, Jungtinėse Valstijose yra mirę apie 400 vaikų. Brazilijoje gal 2500–3000. Deja, nuo šios ligos vaikai gali numirti. Aišku, jų rizika yra 100, galbūt daugiau kartų mažesnė, lyginant su vyresniais žmonėmis, galbūt 1000 kartų mažesnė, lyginant su 70–80 metų senjorais. Bet, deja, ji nėra nulinė.

Kitas dalykas, tos kalbos, kad vaikai neplatina, yra jau istorinė COVID praeitis. Visi žino, kad vaikai yra ypač svarbi grandis, nesakau, kad pagrindinė, bet tikrai svarbi ir reikšminga grandis, kuri palaiko ligos plitimą ir bijau, kad mes tą patirsime, kai vaikai grįš į praktinį mokymą, jau šį rudenį.

Tos priemonės, kurios mažintų plitimą vaikų amžiaus grupėse tikrai reikalingos, epidemiologinės priemonės. Įvardinčiau vakcinaciją kaip vieną iš pagrindinių dalykų. Mes žinom, kad nuo 12 metų vakcinų saugumas vaikams jau yra įrodytas. Žinom, kad planuojami duomenys pateikti institucijoms rugsėjo mėnesį ir jaunesnių vaikų, nuo 5 metų vakcinacijos saugumo rezultatai, laukiame tų duomenų.

Tikiu, žinau, kad iš tiesų tikrai bus atkreiptas ypatingas dėmesys į tų duomenų patikimumą, į visus nerimą keliančius dalykus. Vaikų saugumas tikrai labai svarbu. Jų rizika patirti sunkias komplikacijas ir sunkią eigą yra labai maža, dėl to užtikrintumas, kad vakcinos nesukelia problemų daugiau, negu išsprendžia, yra labai reikalingas. Tikiu, kad institucijos – europinės, Jungtinių Valstijų – padarys gerą darbą ir duos atsakymus prieš priimdamos šiuos sprendimus vakcinuoti. Bet duomenys dėl vyresnių kaip 12 metų vaikų iš esmės jau yra pateikti ir nemaža dalis jų Lietuvoje, apie 20% tos amžiaus grupės žmonių jau yra vakcinavęsi.

– Trečioji skiepų dozė. Ja pradėti skiepyti sergantys kai kuriomis ligomis žmonės, tie, kurių imunitetas dėl ligų yra sumažėjęs, o vakcinų gamintojai dar nėra pateikę oficialių rekomendacijų, kada reikėtų skiepyti neturinčius silpnesnio imuniteto žmones. Kokia yra, jūsų nuomonė, daktare Jovaiša, kaip tas turi būti organizuojama – ar visiems vienodai, praėjus pusmečiui nuo pirmojo visiško paskiepijimo, ar individualiai, atliekant antikūnų tyrimus?

T. Jovaiša: Kaip jūs ir minėjot, kol kas nėra. Nėra nė vienos iš vakcinų oficialiai registruota, nors tokie dokumentai jau pateikti. Ir su ta registracija taip pat bus neabejotinai ir rekomendacijos, tai šiuo atveju mes turėtume – plačiosios visuomenės prasme – laikytis tų rekomendacijų, kaip kad bus registruota.

Individualioms pacientų grupėms gali būti padarytos išimčių. Mes analizuojame visus tuos atvejus, kada pacientai suserga COVID po skiepų ir žinome, kad kiekvienas toks atvejis turi priežastis, yra sveikatos būklės, dėl kurių taip įvyksta, ar gydymui kiti vaistai vartojami, dėl kurių taip įvyksta.

Tai šitom ypač didelės rizikos grupėms tikriausiai bus nustatyta išimčių, bet plačiosios visuomenės prasme reikėtų sulaukti tų duomenų, kuriuos pateiks vakcinų gamintojai ir oficialių indikacijų, kaip tai bus užregistruota.

– Daktare Jovaiša, daktare Pečeliūnai, ačiū jums už pokalbį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt