Sveikata

2021.08.08 20:45

Dėl pasaulinės pandemijos daugiau vaikų diagnozuojama trumparegystė nei bet kada anksčiau

LRT.lt2021.08.08 20:45

Pasaulinė pandemiją, kurią šiuo metu išgyvename, gali turėti ir daugiau rimtų pasekmių, apie kurias iki šiol net nesusimąstėme. Viena jų gali būti prastėjantis vaikų regėjimas, rašo „Science Alert“. 

Praėjusiais metais Honkongo mokslininkai, ištyrę 709 vaikus nuo 6 iki 8 metų amžiaus, nustatė spartų trumparegystės atvejų skaičiaus didėjimą.

Lyginant su ankstesniais metais, užfiksuotas 10 proc. didesnis diagnozuotų trumparegystės atvejų augimas, paveikęs beveik penktadalį analizuotos kohortos.

Nors iš surinktų duomenų neįmanoma pasakyti, ar šis regėjimo sutrikimas yra tiesiogiai susijęs su pandemija, tačiau yra žinoma, kad daugiau laiko praleidžiant lauke, rizika susirgti trumparegyste mažėja, o ilgesnį laiką žiūrint į nedideliu atstumu nuo akių esančią knygą, sąsiuvinį ar ekraną, tokia rizika didėja.

Tiesą sakant, naujausi tyrimai rodo, kad sutrumpėjęs buvimo lauke laikas gali būti svarbesnis trumparegystės rizikos veiksnys net už genetiką. Todėl labai gali būti, kad dėl pastaruoju metu išaugusio vaikų trumparegystės atvejų skaičiaus kaltas mokyklų uždarymas ir plačiai taikyti karantino ribojimai.

„Nors namų ūkių karantinas ir mokyklų uždarymas dėl pandemijos netruks amžinai, vis dažnesnis skaitmeninių prietaisų naudojimas ir priklausomybė nuo jų, taip pat elgesio pokyčiai, atsirandantys dėl ilgo buvimo namuose, gali turėti ilgalaikį poveikį trumparegystės progresavimui populiacijoje, ypač tarp vaikų“, – rašo tyrėjai savo naujame darbe.

Šiandien Kinijoje trumparegystė yra laikoma epidemija. Daugiau nei 90 proc. jaunų žmonių serga trumparegyste, todėl laikui bėgant, jaunajai kartai gali kilti įvairių su regėjimu ir akių ligomis susijusių problemų.

Kiekvienais metais šimtai tūkstančių Kinijos moksleivių atliekamas akių tyrimas, kurio metu diagnozuojama ši plačiai paplitusi būklė. Panašiai kaip Honkonge, žemyninėje Kinijoje vykdoma nacionalinė akių patikros programa taip pat atskleidė reikšmingą trumparegystės atvejų augimą.

Remiantis neseniai paskelbtais duomenimis, trumparegystės paplitimas tarp 6 metų vaikų Kinijoje 2020 m. buvo tris kartus didesnis.

„Tokio reikšmingo trumparegystės poslinkio nepastebėta jokiame kitame metų palyginime, todėl priežastis gali būti neįprastas įkalinimas namuose, trukęs beveik visus 2020 metus“, – rašoma šių metų pradžioje paskelbtoje ataskaitoje.

Trumparegystės progresavimo pandemijos metu stebėjimo Honkonge rezultatai patvirtina šias išvadas.

„Trumparegystės dažnis (13,15 proc. per metus) ankstesnėje kohortoje buvo mažesnis nei COVID-19 kohortoje (19,44 proc. per 8 mėnesius, p <0,001), nepaisant to, kad stebėjimas buvo ilgesnis, truko visus metus, lyginant su 8 mėnesiais COVID-19 kohortoje. Tai rodo, kad COVID-19 pandemijos metu trumparegystės dažnis augo“, – teigiama pranešime.

Vis dar neaišku, kas lemia šį augimą, tačiau anketos parodė, kad pandemijos metu Honkongo vaikai lauke praleido 68 proc. mažiau laiko nei įprastai – vidutiniškai nuo valandos ir ketvirčio per dieną šis laikas sutrumpėjo iki 24 minučių.

Tuo tarpu laikas, praleidžiamas žiūrint į ekranus, pailgėjo beveik 3 kartus, vidutiniškai nuo 2,5 valandos per dieną iki – sunku patikėti – 7 valandų.

Honkonge gyvenantys vaikai ir taip kur kas trumpiau būna lauke nei jų bendraamžiai daugelyje kitų pasaulio valstybių. Šiame tankiai apgyvendintame mieste tiesiog nėra pakankamai vietų, kur būtų grynas oras ir galimybė pažaisti lauke, o pandemija šią problemą dar labiau pagilino.

COVID-19 pandemijos metu buvo uždarytos ne tik mokyklos ir žaidimų aikštelės, bet ir baseinai, parkai, stovyklavietės ir pramogos patalpose, kaip antai sporto ir žaidimų salės.

Todėl Honkongo vaikams nieko kito nebeliko kaip tik sėdėti namuose. Tikėtina, kad dėl pirma minėtų veiksnių per aštuonis mėnesius, kuriuos truko tyrimas, jų akių forma pakito, šviesos spindulių susikirtimo taškas pasislinko ir jie ėmė prastai matyti tolumoje esančius daiktus.

„Nors aiškaus ryšio tarp laiko, praleidžiamo prie ekranų, ir trumparegystės progresavimo nustatyta nebuvo, į ekranus paprastai žiūrima iš artimo atstumo, – aiškina autoriai. – Todėl tai, kad karantino metu daugiau laiko buvo leidžiama prie ekranų, galėjo turėti įtakos trumparegystės progresavimui.“

Tyrimas grindžiamas tik stebėjimo duomenimis, o duomenis apie laiką, praleidžiamą prie ekranų ir lauke, pateikė patys tiriamieji. Nepaisant šių ribotumų, tyrimo išvados papildo visą virtinę mokslinių darbų, kurie rodo, kad pasaulinė pandemija pailgino laiką, kurį leidžiame žiūrėdami į netolimu atstumu nuo akių esančius daiktus, o tai savo ruožtu didina trumparegystės riziką.

„Nepaisant visų tyrimo ribotumų, jo išvados rodo, kad vertėtų susirūpinti dėl spartaus trumparegystės progresavimo ir imtis atitinkamų veiksmų“, – rašo autoriai.

Tyrimas buvo paskelbtas leidinyje „The British Journal of Ophthalmology“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt