Sveikata

2021.08.07 21:17

Vienas žmogus – kelios išgelbėtos gyvybės: mirus donoru norėjusiam tapti asmeniui artimieji retai tam ištaria „ne“

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2021.08.07 21:17

Organų donorystė Lietuvoje išlieka retu apsisprendimu, iš dalies dėl ją supančių baimių ar nežinojimo. LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ Nacionalinio transplantacijos biuro Transplantacijų koordinavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Runkelė paaiškino, kas donorais tapti gali ir ar gali mirusiojo valiai paprieštarauti artimieji.


Organai transplantacijai gali būti paimti tik iš donoro, kuriam nustatyta smegenų mirtis – tai yra būsena, kai dėl pažeidimų smegenyse nebėra kraujotakos, jos nebemaitinamos ir žūsta, tačiau organizme kraujotaka išlieka, aiškinama asociacijos „Donorystė“ tinklapyje. Smegenų mirties nustatymo kriterijai yra itin griežti, ji konstatuojama specialia diagnostika ir mažiausiai trijų gydytojų konsiliumo sprendimu.

Kai kurių būklių atveju donorystė yra neįmanoma, kitais, pavyzdžiui, jei tai yra lėtinė liga, vertinama atskirų organų tinkamumas transplantacijai.

„Donorais gali tapti visi Lietuvos piliečiai, sulaukę 16-os metų, bet jeigu žiūrėti iš medicininių kontraindikacijų, jais tapti negalėtų sergantys piktybinėmis onkologinėmis ligomis, kemplinge, sergantys ŽIV/AIDS, taip pat intraveninius narkotikus vartojantys asmenys, – laidoje „Sveikata“ sakė K. Runkelė. – Reikia įvertinti konkretaus organo būklę. Žinoma, lėtinės ligos kaip cukrinis diabetas labai pasunkina bendrą žmogaus organizmo būklę, bet tai nėra absoliuti kontraindikacija, kad negalima tokio asmens organų panaudoti transplantacijai. Reikia vertinti konkrečiu atveju“.

Dažniausiai persodinami inkstai, taip pat – kepenys bei širdis. Dažnai galima išgirsti ir apie kaulų čiulpų donorystę, tačiau tai – audinys, ne organas. Ne kiekvieno donoro organai, net jei yra nepažeisti, gali būti persodinami bet kuriam recipientui. Tikimybė, jog artimų giminaičių atveju būtinieji sutaps yra didesnė, tačiau tai nėra taisyklė.

„Turime recipientų registrą, kuriame yra įvesta daugybė duomenų, rodiklių yra keliasdešimt. Pavyzdžiui, kraujo grupės tapatumas, antropometriniai duomenys, turi būti svorio ir kūno dydžio panašūs duomenys, jeigu įmanoma, turėtų būti ir nedidelis amžiaus skirtumas“, – kaip parenkamas tinkamas donoras pasakojo K. Runkelė.

Iš vieno mirusiojo donorystei gali būti paimti septynis organus: širdį, kepenis, du inkstus, plaučius, rageną bei odą.

„Teoriškai visi organai, kurių maksimaliai yra septyni, tinkami transplantacijai, bet labai retai būna, kad visi asmens organai pagal savo kokybę tinkami tam. Dažniausiai tinkami – inkstai, ragenos, didesni reikalavimai būna širdžiai, kepenims, plaučiams“, – sakė Transplantacijų koordinavimo skyriaus vedėjas.

Donorystė galima tik gavus artimųjų sutikimą, tačiau ne visi potencialūs donorai jais iš tikrųjų tampa.

„Didžioji dalis donorų būna nepareiškę savo valios, bet net ir tais atvejais, kai būdamas gyvas donoras yra pareiškęs, kad aukos savo organus, su artimaisiais yra derinamas donorystės sutikimas“, – aiškino K. Runkelė.

Jo teigimu, artimieji labai retai nesutinka su mirusiojo valia tapti donoru. K. Runkelė savo profesinėje patirtyje prisiminė vos vieną tokį atvejį.

„Jeigu žmogus yra pareiškęs savo valią ir jeigu jo artimieji ją gerbia, taip nenutinka, bet teoriškai gali, mūsų praktikoje vienas toks atvejis buvo“, – sakė pašnekovas.

Kol recipientui atsiranda tinkamas donoras, gelbsti ir gyvenimo kokybę pagerina šiuolaikiniai dirbtiniai implantai, ne viena tokia operacija atliekama ir Lietuvoje. Tai – laikinas sprendimas, tačiau daug reiškiantis pacientui ir artimiesiems.

„Pas mus tikrai bent dešimt metų yra implantuojami dirbtiniai skilveliai, tai yra laikinas sprendimas, kuris prailgina laukimo laiką iki tikros transplantacijos ir, aišku, pagerina recipiento būklę. Tie skilveliai tarnauja tikrai daugiau negu pusę metų, esame turėję atvejų, kai jie tarnavo ir dvejus, ir trejus metus“, – pasakojo K. Runkelė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt