Sveikata

2021.08.05 20:25

Pasiskiepijusiems kaukių (nebe)reikia: ar gali natūraliai įgytas imunitetas atstoti trečią vakcinos dozę?

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.08.05 20:25

Lietuvoje dominuojant žaibiškai plintančiai delta koronaviruso atmainai, Lietuvos valdžia svarsto atleisti COVID-19 visiškai pasiskiepijusius žmones nuo kaukių dėvėjimo viešose vietose prievolės. Avantiūra tai ar logiškas sprendimas? Galbūt paskiepytas žmogus, užsikrėtęs nauja atmaina ir persirgęs besimptome COVID-19 forma, gali įgyti platesnį imunitetą, prilygstantį trečiai vakcinos dozei?

Įsitvirtinus delta koronaviruso atmainai Lietuvoje paros užsikrėtimo skaičius nuo keliasdešimties pavienių atvejų šoktelėjo vidutiniškai iki 337. Tai tik patvirtina šio varianto užkrečiamumą, kurio rodiklis šiandien prilygsta vėjaraupių infekcijos plitimo greičiui, kai vienas infekuotas asmuo gali užkrėsti dar 6.

VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė atkreipia dėmesį, kad greičiau plinta tik tymų infekcija, kai vienas asmuo gali užkrėsti 8–9 žmones. Didžiausias pavojus kyla būnant su infekuotais bendrose uždarose patalpose.

„Užkrečiamumas priklauso nuo to, kiek infekuotas žmogus gali paskleisti viruso į aplinką. Delta atmainos virusas užsikrėtusio žmogaus ląstelėse dauginasi intensyviau, todėl toks žmogus į aplinką viruso paskleidžia daugiau. Yra skaičiuojama, kad delta variantu užsikrėtęs žmogus viruso į aplinką paskleidžia 1 tūkst. kartų daugiau nei infekuotas pradinėmis, iš Uhano kilusiomis viruso atmainomis.

Šis virusas, panašu, kad plinta aerozoliniu būdu, kaip tymai ar vėjaraupiai. Tiesa, dėl to dar yra diskutuojama, tačiau vis daugiau duomenų tai patvirtina. Aerozolinis paskleidimo būdas skiriasi nuo oro lašelinio, nes aerozoliai ilgiau išsilaiko ore, todėl šis būdas ir yra pavojingesnis. Oro lašeliniu atveju į aplinką išskiriami stambesni oro lašeliai, kurie greitai nusėda ant žemės, ant paviršių“, – sako A. Žvirblienė.

Jei prie ankstesnių koronaviruso atmainų bendraujant su žmonėmis buvo rekomenduojama laikytis saugaus 2 metrų atstumo, bendravimą patalpoje riboti iki 15 min., ar šios rekomendacijos tebėra veiksmingos delta atmainos atveju? Pasak A. Žvirblienės, į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti sunku.

„Žinoma, kad artimas kontaktas visada reiškia didesnę riziką, bet jei virusas plinta aerozoliniu būdu, tai reiškia, kad jis paplinta visoje uždaroje patalpoje, kurioje yra infekuotas žmogus. Gryname ore rizika yra gerokai mažesnė. Vienintelis būdas uždaroje patalpoje apsisaugoti yra dažnai ir gerai vėdinti patalpas, kad aerozolis su virusu jose nesikauptų. Atstumo laikymasis patalpoje šiuo atveju, matyt, didelės prasmės nebeturi“, – sako VU Gyvybės mokslų centro profesorė.

Kiek skiepytiems reikalingos patalpose kaukės?

Deltą atmainą visuomenėje gali platinti tiek vakcinuoti asmenys, tiek ir neskiepyti, visgi neužsikrėtęs pats žmogus viruso kitam pernešti negali. Reiškia, infekciją platina tik tie, kurių PGR metodu atlikto tyrimo arba greitojo antigeno testo rodmenys yra teigiami.

„Jeigu žmogaus kvėpavimo takuose virusas yra, PGR testas jį parodys, reiškia žmogus tą virusą turi ir gali jį paskleisti aplinkoje. Jeigu skiepytas COVID-19 vakcina žmogus serga besimptome forma, reiškia, žmogaus organizmas sugeba su virusu susitvarkyti, nes jis nepatenka į plaučius, nepažeidžia kitų organų. Toks žmogus apsaugą turi, tačiau kurį laiką, kol jo imuninė sistema viruso visiškai nenukenksmino, virusas vis tiek dauginasi žmogaus viršutinių kvėpavimo takų ląstelėse, iš kur skleidžiamas į aplinką“, – aiškina A. Žvirblienė.

Lietuvos Vyriausybė svarsto nuo rugsėjo 13 dienos leisti visiškai pasiskiepijusiems COVID-19 vakcina gyventojams nebesilaikyti ribojimų, taip pat ketinama leisti šiems asmenims patalpose nebedėvėti kaukių. Jungtinėje Karalystėje ribojimai atšaukti visiems gyventojams, tai reiškia, kad kaukių nebedėvi ir neskiepyti asmenys. Įdomu tai, kad čia nuo birželio stebėta kylanti užsikrėtimų SARS-CoV-2 virusu banga šiandien slopsta, mažėja ligoninėse hospitalizuojamų pacientų.

Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) – atvirkščiai, ribojimai yra griežtinami būtent dėl delta atmainos plitimo, o kaukes primygtinai rekomenduojama dėvėti visiems esantiems uždarose patalpose, net ir visiškai paskiepytiems žmonėms.

„Sprendimai priimami remiantis kitų šalių patirtimi. JAV vienokį pavyzdį rodo, Jungtinė Karalystė – kitokį. Pastarojoje šalyje galų gale atsisakoma visų ribojimų, nes kas nori apsisaugoti – tas yra pasiskiepijęs arba turi galimybę tą padaryti. Prieš pusę metų buvo kitokia situacija – mes galimybės pasiskiepyti neturėjome. Kai visi paskiepyti žmonės susirenka patalpoje – galbūt kai kurie jų bus viruso skleidėjai – bet tas, kuris yra pasiskiepijęs, jo rizika sirgti sunkiai ar mirti yra labai sumažėjusi. Tokiu atveju, koks yra tikslas viso to saugojimosi? Vienintelis dalykas, kam kelia riziką viruso skleidėjai, yra neskiepyti asmenys, bet čia yra pastarųjų problema – jeigu jie nenori skiepytis, jie turi kitais būdais saugotis, kaip neužsikrėsti“, – tikina VU Gyvybės mokslų centro profesorė.

Buitinė imunizacija prilygtų trečiai vakcinos dozei

Beje, visiškai skiepyti asmenys ne tik koronavirusine infekcija serga lengviau ar turi apskritai besimptomę formą, užsikrėtus jų imuninis atsakas būtų dar labiau sužadinamas, reiškia, toks asmuo, užsikrėtęs naujesne viruso atmaina, gali įgyti platesnio spektro imunitetą prieš SARS-CoV-2 virusą, o tai galėtų būti prilyginama trečiai vakcinos dozei.

Pasak prof. A. Žvirblienės, toks procesas vadinamas buitine imunizacija, kuri žinoma vertinant sergamumą kitomis infekcinėmis ligomis.

„Pavyzdžiui, kalbant apie tuos pačius tymus, jeigu žmogus vaikystėje buvo paskiepytas nuo šios ligos, jis dažniausiai turi imunitetą visam gyvenimui, nes virusas vis tiek aplinkoje cirkuliuoja ir tie paskiepyti žmonės su juo susiduria, o susidūrus jų imuninis atsakas stiprėja. Tai turi pagrindo ir kalbant apie COVID-19. Grėsmė sunkiai sirgti skiepytam žmogui yra žymiai mažesnė, tad jeigu šie žmonės ir užsikrės koronavirusine infekcija, tai bus buitinė imunizacija, ir, tikėtina, kad jiems trečios vakcinos dozės gali ir nebeprireikti“, – sako A. Žvirblienė.

Usonis ragina nerizikuoti: kas garantuos, kad neatsidursite tarp tų poros procentų?

Buitinę imunizaciją atsargiau vertina VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis. Jo tikinimu, rizika sunkiai sirgti COVID-19 visiškai paskiepytiems asmenims siekia vos apie 1–2 proc., tačiau jo nuomone, nevertėtų rizikuoti eksperimentuojant, kuriai pacientų grupei žmogus priklauso.

„Yra žinoma, kad apie 98–99 proc. žmonių, kurie sunkiai serga COVID-19, yra neskiepyti žmonės. Reiškia, kad 1–2 proc. atvejų gali nutikti ir paskiepytiems dėl įvairiausių priežasčių. Aišku, rizika 100 kartų mažesnė, bet ji yra. O kalbant apie riziką sveikatos statistikoje, ji yra savotiška: pavyzdžiui, nuo gripo mirtingumo rodiklis siekia 0,1 proc., bet tas žmogus, kuris miršta, jis miršta 100 proc., o ne 0,1 proc. Ir tam mirusiam žmogui vienodai rodo, kad 1 tūkst. kitų nemirė, galbūt net nesirgo“, – dėmesį atkreipia V. Usonis.

Dėl šios priežasties, profesoriaus nuomone, kaukių naudojimas net ir paskiepytų asmenų tarpe taip pat turi prasmę, kaip ir atstumo laikymasis bei kitos infekcijos plitimą ribojančios priemonės.

„Dabar žmonės tai priima kaip kažkokį iš viršaus nuleistą valdžios reikalavimą: štai man dabar leido nusiimti kaukę. Bet kas labiau yra suinteresuotas mano saugumu: aš pats ar valdininkas? Jeigu aš suprantu, kad kaukė man užtikrina daugiau saugumo, nors esu ir pasiskiepijęs, aš tą kaukę užsidėsiu. Eidamas į viešą vietą, kur susitiksiu su daug žmonių, nepaisant to, kad esu paskiepytas, aš tą kaukę užsidėsiu ir dėvėsiu tol, kol susirgimų skaičius bus didelis, kol infekcijos skaičius bus didelis. Ne todėl, kad valdžia leido ar neleido, o todėl, kad aš esu suinteresuotas savo sveikata. Kaukė nėra toks baisus dalykas lyginant su liga ir kitais nepatogumais“, – tikina VU Medicinos fakulteto profesorius.

Trečiu skiepu reikėtų pradėti vakcinuoti jau dabar

Profesoriaus nuomone, labiau reikėtų kliautis ne buitine imunizacija, o trečiąja arba sustiprinančiąja vakcinos doze. Jis atkreipė dėmesį, kad pirmieji Lietuvoje COVID-19 vakcina praėjusių metų gruodžio 27 dieną buvo pradėti skiepyti medikai, sausio-vasario mėnesiais vakcinuoti rizikos grupės ir vyresni nei 80 metų asmenys. Nuo šių antros vakcinos dozės praėjo daugiau nei 3–4 mėnesiai, o paprastai būtent tiek laiko reikia, kad nusloptų pirminis imuninis atsakas.

„Kalbėdami apie COVID-19 vakcinas mes taip pat turėtume kalbėti apie sustiprinančią trečią dozę, kuria būtų vakcinuojama po tam tikro laiko. Mano nuomone, ja turėtų būti vakcinuojama beveik nepriklausomai nuo antikūnų kiekio.

Sustiprinančios dozės reikia dėl labai paprastos priežasties – tai yra negyvos vakcinos. Skiepijant visomis negyvomis vakcinomis yra pirminio skiepijimo kursas, dažniausiai tai būna kelios dozės. Pavyzdžiui, vaikų skiepų kalendoriuje matome, kad pirmais vaiko gyvenimo metais difterijos, kokliušo, stabligės negyvos vakcinos yra įskiepijamos trys dozės, antrais gyvenimo metais reikia skiepyti pirma sustiprinančia doze.

Po pirminio skiepijimo arba persirgus sukeltas pirminis imuninis atsakas turi nurimti, tai yra maždaug 3–4 mėnesiai. Vėliau, nepriklausomai nuo to, kiek yra antikūnų, įskiepijus sustiprinančią dozę, žmogaus organizme vyksta antrinio tipo, kitokia imuninė reakcija. Žmogui vakcinos apsauga sustiprinama ir jos trukmė labai pailginama“, – tikina VU Medicinos fakulteto profesorius.

Anot V. Usonio, sustiprinanti vakcinos dozė paprastai skiriama atsižvelgiant į skiepo suteikiamą apsaugos vidutinę trukmę. Pavyzdžiui, kokliušo vakcinos apsauga trunka nuo vienerių iki 7–10 metų, reiškia vidurkis yra 5 metai. Dėl to Lietuvoje vaikai kas penkerius metus yra skiepijami sustiprinančia šios vakcinos doze. Erkinio encefalito vakcina saugo taip pat nuo vienerių iki 10 metų, tačiau apskaičiuota vidutinė apsaugos trukmė siekia 3–4 metus, dėl to sustiprinančia ketvirta vakcinos doze nuo erkinio encefalito Lietuvos gyventojai turėtų skiepytis kas trejus metus.

„Kalbant apie COVID-19 turbūt svarbiau yra ne maksimalus, o minimalus laikas. Šiandien COVID-19 vakcinų vidutinė apsaugos trukmė nėra žinoma, nes nuo tyrimų („Pfizer“ klinikiniuose tyrimuose dalyvavo apie 44 tūkst. asmenų, „AstraZeneca“ – beveik 40 tūkst. žmonių) pabaigos dar nėra praėję nė vieneri metai. Mes žinome tik minimalią pasaugą, kuri siekia 6 mėnesius. Neoficialiai kalbama, kad po 9 mėnesių irgi viskas yra gerai, tačiau oficialiai šie duomenys dar nėra paskelbti.

Aš manau, kad duomenų dėl trečios vakcinos dozės nereikia laukti. Lietuvoje vakcina guli sandėliuose, apie milijoną jos dozių, reiškia mes vakcinos turime, o pagal vakcinų pirkimo ir tiekimo planus jų turime gauti dar daugiau. Mums reikia galvoti apie ateinantį rudens sezoną. Taip, pirmiausia visas pastangas turėtume dėti, kad pirmomis dviem vakcinos dozėmis būtų paskiepyta kaip galima daugiau įvairiausių kategorijų žmonių. Aš dažnai kalbu apie paauglius, vaikus nuo 12 metų, kuriems po mėnesio reikės į mokyklą grįžti. Jiems jau pradeda tiksėti laikrodis, jau šiandien jiems reikia pradėti skiepytis, norint, kad abi dozės būtų gautos iki mokslo metų pradžios.

Lygiai taip pat reikia pradėti galvoti apie sustiprinančią dozę. Medikams gruodžio 27 dieną buvo pirmosios vakcinos dozės įskiepytos. Daug rizikos grupės žmonių buvo vakcinuojami sausio–vasario mėnesiais. Nuo antros dozės praėjo daugiau nei 3–4 mėnesiai, kas laikoma minimaliu tarpu, kurio reikia dėl biologinių priežasčių. Net jeigu pas juos kažkiek antikūnų būtų, suskiepijus trečią, sustiprinančią dozę nieko nepagadinsi. Todėl skiepyti reikėtų dabar, kai mažiau žmonės serga kitomis ligomis, kai mažiau apkrautos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kad kaip galima daugiau žmonių būtų kaip galima geriau pasiruošę ateinančiam rudens–žiemos sezonui“, – tikina V. Usonis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.