Sveikata

2021.08.05 14:01

Premjerės patarėja: trečios skiepo dozės poreikis galėtų būti sprendžiamas individualiai pagal antikūnų kiekį

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2021.08.05 14:01

Trečiadienį Santaros klinikose trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti pirmieji rizikos grupėje esantys pacientai, jau aišku ir tai, kad dėl medikų revakcinacijos bus sprendžiama gavus šiuo metu atliekamo tyrimo rezultatus, veikiausiai rudenį. Apie tai, kada kitus asmenis reikės skiepyti trečią kartą, premjerės patarėjos Živilės Gudlevičienės manymu, galėtų būti sprendžiamas kiekvienu atveju atskirai, vertinant antikūnų kiekį.


Dalis šalies medikų ir virusologų ragina Vyriausybę kuo skubiau priimti sprendimą dėl trečiosios COVID-19 vakcinos dozės, kuri būtų prieinama ne tik rizikos grupėje esantiems pacientams, bet ir likusiai visuomenei, ypač tiems, kurie skiepijosi prieš pusmetį ar dar seniau. Į tokių asmenų gretas pirmiausia patenka medikai, slaugos ir globos namų darbuotojai, tai pat 70-ies metų ir vyresni gyventojai, kuriems plintančios naujosios koronaviruso atmainos kelia didžiausią pavojų.

Kaip elgtis medikų atveju, parodys šiuo metu Santaros klinikose atliekamas tyrimas, LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė Ž. Gudlevičienė, ministrės pirmininkės patarėja sveikatos apsaugos klausimais.

„Dėl medikų jau viskas aišku, ekspertai yra išsakę nuomonę ir su jais suderinta, kad, atlikus reprezentatyvios imties medicinos darbuotojų tyrimą dėl imuniteto, t. y. antikūnų tyrimą, bus sprendžiama dėl tolesnės jų vakcinacijos. Yra vienas centras, Santaros klinikos, jos atlieka savo darbuotojų tyrimą dėl antikūnų lygio jų organizme, netrukus tuos tyrimus turėtų užbaigti ir remiantis jų rezultatais bus priimtas sprendimas, kaip revakcinuoti medikus, kokia dalis jų jau turi vadinamuosius išsekusius antikūnus, kokiai daliai jų imunitetas galbūt nesusidarė ar jau yra susilpnėjęs. Vadovaujantis šio tyrimo rezultatais bus pateikiamos rekomendacijos kitiems medicinos darbuotojams dėl revakcinacijos“, – išdėstė Ž. Gudlevičienė.

Tyrimas Santaros klinikose turėtų būti baigtas iki rugpjūčio vidurio, tuomet bus vertinami rezultatai, galiausiai ir priimami sprendimai. Įvertinus reikalingų teisės aktų parengimo, registravimo ir vizavimo trukmę, konkrečių sprendimų dėl medikų skiepijimo galima anksčiausiai tikėtis rudenį, sakė patarėja.

Pasak jos, patirtis rodo, kad ir šių metų pradžioje skiepyti medikai yra pakankamai apsaugoti.

„Vakcinuotų asmenų stebėsena rodo, kad sveikų asmenų imunitetas išsilaiko ir 9-is, ir, jau yra duomenų, 12 mėnesių. Todėl baimintis, kad jų imunitetas nuo sausio mėnesio bus visiškai išsekęs, tikrai nereikėtų, manau, tą patvirtins ir tyrimo rezultatai. Nuo rugsėjo pradėti medikų revakcinaciją tikrai turėtų pakakti“, – laidoje kalbėjo Ž. Gudlevičienė.

Kaip trečiadienį informavo Registrų centras, technologiniai sprendiniai dėl antikūnų testo rezultato įtraukimo į galimybių pasą yra parengti, šiuo metu laukiama Vyriausybės sprendimo dėl jų įgalinimo. Ž. Gudlevičienės teigimu, Vyriausybė darbus šia kryptimi taip pat netrukus baigs.

„Standartizavimo dalykai yra baigimo stadijoje, šis dalykas analogiškai turėtų būti įdiegtas ir į imuniteto pasą. Baigiamieji veiksmai derinami, netrukus turėtų būti patvirtinta ir minimali antikūnų riba, kuri rodytų, kad organizmas dar turi apsaugą nuo COVID-19“, – sakė patarėja.

Rudenį turėtų paaiškėti, kaip bus vykdoma ne tik medikų, bet ir kitų asmenų revakcinacija. Numatoma, kad trečiasis skiepas būtų atliekamas „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcina. Ž. Gudlevičienė sakė, jog pirmiausia pasiskiepijusiems adenovirusų pagrindu sukurta „AstraZenecos“ vakcina rekomenduojama skiepą ateityje kartoti RNR pagrindo vakcina, būtent tokioms priskiriamos „Pfizer“ ir „Moderna“. Ar pasiskiepijusiems pastarosiomis vertėtų atitinkamai skiepytis kitokia vakcina, bendro mokslininkų atsakymo dar nėra.

Tiesa, Ž. Gudlevičienė „Sveikatai“ sakė, jog tikėtina, kad revakcinuotis trečiąja doze kai kuriems asmenims neprireiks dar ilgai. Tą turėtų lemti turimi antikūnai.

„Laikas nėra žinomas ir būtų logiška sprendimą priimti pagal antikūnų kiekį. Visa medicina linksta į individualizuotą diagnostiką ir terapiją. Nes jeigu antikūnų titras yra pakankamai aukštas, tikrai nėra reikalinga skirti sustiprinamąją dozę net ir praėjus 6-iems, 9-iems ar 12-ai mėnesių“, – kalbėjo Ingridos Šimonytės patarėja.

Izraelis jau yra pradėjęs skiepyti rizikos grupėje esančius šalies gyventojus trečiąja doze, Jungtinėje Karalystėje medikai bus pradėti ja skiepyti rudenį kartu su gripo vakcina, prieinamas trečiasis skiepas vyresniesiems taps ir Vokietijoje. Tačiau Lietuva dairosi į Europos vaistų agentūrą ir vienašališko sprendimo nepriims.

„Tos šalys taip pat remiasi mokslinių tyrimų rezultatais ir esamais duomenimis, tačiau prisiima ir vidinę atsakomybę, kadangi šios schemos dar nėra patvirtintos Europos vaistų agentūros. Vyriausybė pati prisiima atsakomybę siūlydama, rekomenduodama ir priimdama tokius sprendimus“, – aiškino Ž. Gudlevičienė.

Pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.