Sveikata

2021.08.05 05:30

Dėl virusinės infekcijos moteris vos neapako, poliklinika sako, kad atvejis neatitiko skubios pagalbos aprašo

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.08.05 05:30

Į naujienų portalą LRT.lt kreipėsi Antakalnio poliklinikos pacientė (vardas redakcijai žinomas, asmens prašymu neatskleidžiamas), šokiruota įstaigoje vyraujančios netvarkos, kuri stumia pacientus į beviltišką padėtį. „Aš savo bėdas susitvarkiau, tiesa, be poliklinikos pagalbos, deja. Bet pagalbos reikia ne tik man – didžiausia problema yra laiku patekti pas gydytoją“, – tikino moteris. 

Garbaus amžiaus vilnietė yra ilgametė Vilniaus Antakalnio poliklinikos pacientė. Birželį moteris netikėtai susirgo herpes zoster virusine infekcija, dar žinoma pūslelinės pavadinimu.

„Pagrindinė problema, kodėl šis virusas mane užpuolė taip žiauriai, yra ta, kad treti metai esu gydoma nuo kraujo vėžio. Tai reiškia, kad yra ir tam tikrų imuninės sistemos pakitimų. Herpesvirusas turi savybę plisti nervinėmis šaknelėmis, labai dažnai dėl to žmonėms būna tarpšonkaulinių nervų neuralgija, bet mane, deja, jis užpuolė dar blogiau – man puolė veidą: išbėrė ketvirtadalį veido, viršugalvį ir, svarbiausia, išplito į akį“, – pasakojo moteris.

Ligos požymiai moteriai išryškėjo prieš pat savaitgalį – penktadienį, todėl ji nieko nelaukdama telefonu kreipėsi į Antakalnio polikliniką. Ragelį pakėlė registratūros darbuotoja.

„Ji man pareiškė, kad mano šeimos gydytoja šiuo metu nedirba, todėl mane gali užregistruoti penktadienio vakarui, 17 val., pas budintį terapeutą. Ko man pas terapeutą eiti? Siuntimo paimti? Sakau, atleiskite, bet man reikia skubios okulisto pagalbos. Darbuotoja sako, kad okulisto pagalba teikiama tik akių traumų atveju, ir padėjo ragelį.

Taip, man ne akių trauma, bet skubi pagalba būtina: akis užtinusi, raudonai mėlyna, raudonas veidas. Be to, šį virusą lydi labai didelis skausmas“, – pasakojo vilnietė.

Privačios klinikos gydytoja, išvydusi pacientę, išsigando

Supratusi, kad Antakalnio poliklinikoje pagalbos skubiai nesulauks, moteris paprašė artimųjų atvežti reikiamų vaistų veidui gydyti ir kitą dieną pati suskubo ieškoti okulistų privačiame sektoriuje.

„Veidą vaistais ištepiau, bet akį su jais aš galiu pažeisti, todėl prie akies nelindau, nors jos atmerkti jau nebegalėjau. Paskambinau į privačią kliniką ir man tuojau pat paskyrė laiką jau kitai dienai. Priėmė mane nuostabi gydytoja. Žinoma, ji išsigando mane pamačiusi – atrodžiau kaip iš Venecijos karnavalo. Tokį atveji ji matė pirmą kartą ir pasakė, kad jei būčiau dar dieną laukusi – būčiau jau stacionare.

Kai šita infekcija paliečia rageną, ten susidaro randai. Visos pakenktos vietos surandėja – jais dabar nusėta mano kakta, viršugalvis. Bet kai infekcija paliečia rageną, ten susidaro randai ir tu akies nebeturi. Privačios klinikos gydytoja sugebėjo laiku sustabdyti šį procesą ir rageną išgelbėti“, – tikino pašnekovė.

Vilnietei privačioje klinikoje buvo skirtas intensyvus gydymas, kuris trunka kelis mėnesius. Moteriai skirti lašinami į akį vaistai, didelės antivirusinių ir nuskausminamųjų vaistų dozės.

„Žinojau, kokios yra tokio gydymo pasekmės. Tai yra trišakio nervo pakenkimas, sukeliantis trišakio nervo neuralgiją. To net priešui palinkėti nenorėčiau, nes tai yra baisūs skausmai. Prasidėjo trišakio nervo neuralgija. Aš esu kantrus žmogus, iškentusi ir stuburo, ir šlaunikaulio lūžį, tačiau čia tokie skausmo priepuoliai, tarsi karšta vinimi kas tau kaukolę gręžtų“, – pasakojo moteris.

Ar buvo galima tokių pasekmių išvengti, jei pagalbą skubiai būtų suteikusi Antakalnio poliklinika?

„Stebuklo negalėjo padaryti, bet gal plitimą būtų pavykę sumažinti. Aš gydymą pradėjau pati, tačiau paaiškėjo, kad dozių reikėjo 10–20 kartų didesnių. Bet čia – tik istorijos pradžia, mažoji jos dalis“, – tikino pašnekovė.

Poliklinikoje pasiūlė atvykti sausio mėnesį

Gydymas privačioje klinikoje buvo sėkmingas, moters sveikatos būklė pradėjo gerėti, tiesa, regėjimas šiek tiek suprastėjo. Baigusi skubų gydymą privačioje klinikoje moteris stebėsenos turėjo grįžti į Antakalnio polikliniką, į ten dirbančių oftalmologų priežiūrą, juolab kad gydant akies infekciją kartu buvo aptiktas ir padidėjęs akies spaudimas, rodantis beprasidedančią glaukomą. Pirmiausia vilnietė užsiregistravo vizitui pas savo šeimos gydytoją dėl kitų, einamųjų, tyrimų.

„Kartu papasakojau jai savo istoriją ir pridūriau, kad mane toliau turi stebėti Antakalnio poliklinikos okulistai. Ji mane užregistravo kitiems tyrimams, bet sakė, kad pas okulistą užregistruoti negali, turiu dėl to kreiptis į registratūrą. Tokiais atvejais visada mane užregistruodavo šeimos gydytoja, bet pagalvojau – ar man problema nueiti iki registratūros? Aš nusileidžiu iki registratūros, registruojuosi – man duoda lapelį sausio mėnesiui. Aš nejuokauju. Sakau, sausio mėnesiui aš nesiregistruosiu.

Išėjau iš poliklinikos pasipiktinusi baisiausiai. Beje, tai irgi buvo penktadienio popietė. Jaučiuosi neblogai, geriu vaistus. Šeštadienį atsikeliu – mano veidas vėl išbertas naujomis pūslelėmis. Ant akies voko bėrimo nedaug, prie akies keli taškeliai, tačiau visa kakta išberta. Vaistų daug nebeturiu, o žinau, kad reikia didelės dozės. Pradedu gerti vaistus: po penkias tabletes tris kartus per dieną“, – pasakojo vilnietė.

Oftalmologų aukšte – kapų tyla

Pirmadienį moteriai Antakalnio poliklinikoje buvo numatytas vizitas dėl tyrimų, kartu ji apsilankė pas šeimos gydytoją dėl atsinaujinusios virusinės ligos. Šeimos gydytoja, išgirdusi, kad pacientei pas oftalmologą artimiausias vizitas numatytas sausio mėnesį, pasibaisėjo ir pasiūlė pačiai pacientei nueiti pas oftalmologus, kurių kabinetai įrengti 6 aukšte.

Šiame aukšte yra ir viso Chirurgijos skyriaus vedėjos Eglės Šumskienės kabinetas. Pati vedėja pagal specialybę taip pat yra gydytoja oftalmologė. Ši, kaip vylėsi šeimos gydytoja, galbūt rastų galimybę pacientę priimti greičiau.

„Aš galvoju, o kodėl mano šeimos gydytoja ir aš turime prašyti kokios nors malonės? Bet nuėjau į 6 aukštą, prieš tai dar užsukau į registratūrą siuntimo okulisto konsultacijai. Registratorė man sako, kad gali mane registruoti sausio 6 dienai. Klausiu, ar visi poliklinikos okulistai iš tiesų pusę metų į priekį užimti? Sako, nežinau, mums nepateikti dokumentai ir mes nežinome jų grafikų. Sako, grafiką yra pateikusi tik viena gydytoja ir jai visus pacientus registruoja.

Man viduje tiesiog užvirė. Suprantama, kad registratūra dėl to nekalta, bėda pati sistema. Pasiėmiau siuntimą ir pakilau į 6 aukštą. Vaizdas man sukėlė šoką: aukšte nė vieno paciento, tuščia. Nueinu iki vedėjos kabineto – užrakinta. Einu prie kito gydytojo kabineto – užrakinta. Į visas duris tikrai nesibeldžiau, bet 4–5 bandžiau atidaryti. Apsidairiau, kiek yra dirbančių gydytojų lentelių užkabinta, septynis suskaičiavau su vedėja“, – pasakojo pašnekovė.

Susidūrusi su tokia situacija pacientė patraukė link administracijos korpuso, tačiau ten net į patį korpusą patekti nepavyko – durys buvo taip pat užrakintos. Supratusi, kad greitu metu pagalbos ir vėl šioje poliklinikoje nesulauks, pasirinko vienintelę išeitį – vėl kreiptis į privačią kliniką, kuri pacientę priėmė jau kitą dieną po skambučio.

„Iš pradžių buvau įsižeidusi, mąsčiau, kad su advokatu į polikliniką ateisiu, kad man padengtų gydymo išlaidas. Bet tai nėra mano interesas. Taip, man gydymas kainavo daugiau nei pusę mano pensijos, bet man to negaila. Tačiau aš žinau, kur ir kada eiti (pacientė pati pagal profesiją yra gydytoja – LRT.lt), žinau riziką, galiu užsitikrinti sau pagalbą, bet kiek yra žmonių, kurie negali? Ne mane čia reikia ginti ir nei registratūros darbuotojų, nei okulistų negalima kaltinti. Problema yra pati sistema.

Kodėl įstrigę tik okulistai – šios poliklinikos administracijos problema, tačiau gydytojų prieinamumo atžvilgiu ši poliklinika yra tik trupinėlis [visame sveikatos priežiūros įstaigų tinkle]. Kiek žmonių numoja ranka, kad negali pas gydytoją patekti, negali jiems prisiskambinti? Prieš 25 metus buvo aišku, kad bus gydytojų trūkumas, jų darbo krūviai šiandien yra milžiniški, baisu, kaip jie plėšosi. Nustatyti algoritmai tokie, kad matai, jog žmogų reikia paguldyti į ligoninę, o pagal nustatytą algoritmą tu jo guldyti negali. Visa sistema neveikia“, – apmaudo neslėpė moteris.

Poliklinikoje oficialiai dirba 8 oftalmologai, o pas juos užsirašyti – neįmanoma

Antakalnio poliklinikos elektroninėje svetainėje matyti, kad įstaigoje dirba 8 gydytojai oftalmologai, tačiau, bandant registruotis per e. sveikatos portalą bent pas vieną iš jų, laikų tiesiog nėra: nei šiems, nei kitiems metams. Reiškia, patekti pas akių ligų specialistą negali ne tik pašnekovė, bet ir likę poliklinikos pacientai, kurių, pačios įstaigos teigimu, yra daugiau nei 92 tūkstančiai. Visgi poliklinika elektroninėje svetainėje didžiuojasi priėmimo tvarka.

„Siekdami, kad pacientai be reikalo nelauktų eilėse prie registratūros ar procedūrų ir gydytojų kabinetų durų, pasitelkiame vieną pažangiausių eilių reguliavimo sistemų, taip pat elektroninę registraciją pas gydytojus, kur kiekvienam pacientui yra skiriamas konkretus laikas“, – nurodoma poliklinikos elektroninėje svetainėje.

Pagal 2015 m. patvirtintas vidaus taisykles Antakalnio poliklinikoje pacientai priimami tik iš anksto užsiregistravę. Be išankstinio užsirašymo pacientams teikiama tik būtinoji medicinos pagalba. Sveikatos priežiūros paslaugas ne darbo metu teikia įstaiga, su kuria poliklinika yra sudariusi sutartį, reiškia, skubi traumatologinė pagalba, kuri apima ir akių, ausų, nosies, gerklės atvejus, teikiama Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL).

RVUL svetainėje nurodoma, kad ligoninėje visą parą užtikrinama skubi būtinoji oftalmologo pagalba.

„Pagal Europos Sąjungos rekomendacijas dauguma operacijų atliekama dienos arba ambulatorinės chirurgijos sąlygomis, taip pat teikiama terapinė oftalmologinė pagalba sunkių akių uždegimų bei nekiaurinių akių sužalojimų atveju“, – nurodoma RVUL elektroninėje svetainėje.

Pagal šalyje galiojančius teisės aktus pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 60 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba greičiau. Jeigu, vadovaujantis tiek šalyje galiojančiais įstatymais, tiek sveikatos priežiūros įstaigų vidaus taisyklėmis, pacientei pagalba privalėjo būti suteikta, kodėl nutiko priešingai?

Niekas netikrina, kokie pacientai atsiduria skubios pagalbos eilėje

Naujienų portalui LRT.lt pavyko susisiekti su vienu iš Antakalnio poliklinikos darbuotojų, kuris anonimiškai sutiko atskleisti, kaip iš tiesų organizuojamas darbas šioje įstaigoje. Jo tikinimu, šioje poliklinikoje, beje, kaip ir kitose, nustatyta tokia tvarka, kad jeigu paciento šeimos gydytojas nedirba, dėl skubios pagalbos asmuo yra siunčiamas pas budintį šeimos gydytoją. Šis, įvertinęs situaciją, išrašo pacientui siuntimą pas gydytoją specialistą.

Kodėl registratūros darbuotoja numetė telefono ragelį užuot įkalbėjusi pacientę atvykti siuntimo – darbuotojas atsakyti negalėjo, tačiau, jo nuomone, blogai, kad žmogus pagalbos suskubo ieškoti privačiame sektoriuje, kai buvo galima to išvengti.

„Poliklinikoje pas gydytojus specialistus yra dvi skirtingos pacientų registravimo eilės, viena jų – būtinajai pagalbai, kai pacientui reikia, kad specialistas tą pačią dieną pakonsultuotų. Patys gydytojai specialistai į šią eilę pacientų užrašyti negali, registruoja arba šeimos gydytojai, arba registratūros darbuotojai“, – pasakojo Antakalnio poliklinikos darbuotojas.

Darbuotojas nusistebėjo, kad šeimos gydytoja neregistravo pacientės, kai ši prašė siuntimo pas oftalmologą dėl stebėsenos po paskirto gydymo. Vienas iš pasvarstymų – laiko stoka, nes dalis šeimos gydytojų yra perkelti dirbti į COVID-19 skyrius, likusiems šiuo metu tenka nemenkas darbo krūvis, o surasti laisvą laiką pas gydytoją specialistą užtrunka, ypač žinant, kai už durų trepsi kiti pacientai. Lengviausias kelias – siųsti pacientus į registratūrą, kur dirba tam skirti darbuotojai.

Visgi pasakymas, kad šeimos gydytojas tiesiog negali to padaryti, pašnekovui pasirodė neįtikėtinas. Pasak jo, šeimos gydytojai ne tik turi teisę išrašyti siuntimą pas gydytoją specialistą, bet jie neretai šia teise dar ir piktnaudžiauja.

„Tiesa, kad eilės pas mūsų poliklinikos oftalmologus nusidriekusios iki gruodžio ar sausio mėnesių, bet, kaip ir minėjau, kasdien yra sudaromos atskiros skubiosios pagalbos eilės. Problema, kad patys šeimos gydytojai į šitą eilę prirašo pacientų, kurių ten neturėtų būti.

Žinote, pacientas nuotoliniu būdu paprašė, nes norėjo greičiau pas gydytoją patekti. O jo problema – dvi savaites akį skauda, gal prieš dvi savaites prasčiau matyti pradėjo. Kur jis buvo anksčiau – niekas tokio klausimo nekelia. Ar jam reikalinga skubi specialisto pagalba? Greičiausiai ne, bet jis jau stovi skubios pagalbos eilėje, o kai ateina žmogus, kuriam pagalba būtina, jam laisvos vietos eilėje nebėra“, – pasakojo Antakalnio poliklinikos darbuotojas.

Ši problema, anot pašnekovo, administracijai yra žinoma, tačiau ignoruojama.

Kodėl registratūroje darbuotojai mato tik vieno iš aštuonių oftalmologų darbo grafiką – irgi nežinia. Patys gydytojai specialistai pas juos nutįsusias pacientų eiles elektroninėje sistemoje mato. Darbuotojas spėja, kad tai gali būti susiję su naujo pastato, į kurį rugsėjį turėtų būti perkelti būtent oftalmologai, statyba.

Poliklinika savo kaltės neįžvelgia

Naujienų portalas LRT.lt raštu kreipėsi dėl situacijos į Antakalnio polikliniką. Atsakymus atsiuntusi įstaigos Komunikacijos koordinatorė Rūta Vanagienė pirmiausia pabrėžė, kad „labai gaila, jog pacientė nesikreipė į Antakalnio poliklinikos administraciją ir apie šią situaciją sužinojome, tik kai į mus kreipėsi žiniasklaidos priemonė. Poliklinikos administracija visada padeda pacientams įvairiose situacijose, taip pat geranoriškai konsultuoja bei ieško geriausių sprendimo būdų“, – tikino R. Vanagienė.

Pacientės atvejį išnagrinėjusi įstaiga visgi savo kaltės neįžvelgia. Anot R. Vanagienės, pirmą kartą dėl prasidėjusios infekcijos paskambinusiai pacientei skubi pagalba negalėjo būti teikiama dėl to, kad jos būklė neatitiko skubios pagalbos apraše nurodytų sąlygų.

„Norime informuoti, kad poliklinikoje tiek šeimos gydytojų, tiek gydytojų specialistų skubioji (būtinoji) pagalba teikiama, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu „Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“. Šiame įsakyme numatyta, kad būtinoji pagalba, susijusi su akių ligomis ir būklėmis, teikiama suaugusiems žmonėms tik esant šioms indikacijoms: ūmiam cheminiam akių pažeidimui, kiauryminiam akies sužalojimui ar ūmiam visiškam regėjimo netekimui bei patekus svetimkūniui.

Kadangi pacientės kreipimosi metu jos būklė neatitiko skubios (būtinosios) pagalbos teikimo masto, pacientei telefoninio pokalbio metu buvo pasiūlyta budinčio šeimos gydytojo konsultacija, ji būtų suteikta tą pačią kreipimosi dieną. Budintis šeimos gydytojas, įvertinęs pacientės būklę, galėjo nusiųsti ją konsultuotis su gydytoju oftalmologu skubos tvarka tą pačią arba kitą artimiausią dieną. Deja, pacientė budinčio gydytojo konsultacijos atsisakė“, – tikino Antakalnio poliklinikos atstovė.

Kartu ji atkreipė dėmesį, kad pacientai, kurių būklė yra neaiški ar kuriems ūmiai atsirado ligos simptomų, yra konsultuojami tą pačią dieną savo ar budinčių šeimos gydytojų, kurie, įvertinę paciento skundus, būklę, sprendžia dėl tolimesnio gydymo ir tyrimų taktikos, taip pat ir dėl skubių kitų gydytojų specialistų konsultacijų, į kurias poliklinikoje yra sudaryta galimybė registruoti dar tą pačią dieną.

Jei pirmą kartą vilnietės būklė neatitiko skubios pagalbos aprašo, kodėl jai oftalmologo konsultacija nebuvo suteikta vėliau, kad specialistas prižiūrėtų privačioje klinikoje pradėtą gydymą?

„Mūsų turimais duomenimis, pacientė, praėjus daugiau nei 1,5 mėn., kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Įvertinus būklę pacientei išduotas siuntimas planine tvarka kreiptis į gydytoją oftalmologą. Gydytojo oftalmologo konsultacija yra specializuota, antrinio lygio, ambulatorinė paslauga, ją pacientai, turėdami siuntimą, gali gauti bet kurioje įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasomis. Informacija apie šias įstaigas, konkrečias paslaugas ir jų laukimo eiles yra nuolat skelbiama Ligonių kasų tinklalapiuose.

Todėl šiuo atveju pacientė, turėdama siuntimą, galėjo kreiptis į kitas įstaigas, kur planinės konsultacijos laukimo laikas yra trumpesnis“, – teigė R. Vanagienė.

Pasak įstaigos atstovės, šiuo metu poliklinikoje dirba 12 gydytojų oftalmologų.

„Antakalnio poliklinikos gydytojai oftalmologai vertinami kaip ypač geri specialistai, jie ne tik konsultuoja, tačiau ir atlieka įvairias operacijas, inovatyviais būdais gydo geltonosios dėmės degeneracijas, atlieka įvairias gydomąsias procedūras. Esant puikiems specialistams ir dideliam oftalmologinių paslaugų poreikiui yra susidariusios eilės planinėms gydytojų konsultacijoms. Antakalnio poliklinika daro viską, kad ši situacija pagerėtų.

Praėjusiais metais prie komandos prisijungė 4 nauji oftalmologai, o šiemet planuojama priimti dar 2 specialistus. Taip pat, plečiant paslaugų spektrą, šiuo metu statomas dviejų aukštų antstatas, jame bus įrengtos modernios operacinės ir kabinetai, pritaikyti akių operacijoms ir akims gydyti. Planuojama, kad į šias patalpas gydytojai specialistai persikels artimiausiu metu, todėl bus keičiami grafikai ir iš naujo pateikti registracijos laikai“, – aiškino R. Vanagienė.

Pacientų skundų savivaldybė nenagrinėja

Kad Vilniuje trūksta ne tik oftalmologų, bet ir kitų sričių gydytojų specialistų, patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri, beje, yra Antakalnio poliklinikos steigėja. Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose trūksta šeimos gydytojų, gydytojų kardiologų, oftalmologų, gydytojų endokrinologų bei kitų specialybių gydytojų.

Supažindinta su konkrečiu vilnietės atveju savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė naujienų portalui LRT.lt visgi pabrėžė, kad visus pacientų skundus dėl paslaugų teikimo nagrinėja ne įstaigos steigėja, o pačios poliklinikos administracija.

Tiesa, jei gautas įstaigos administracijos atsakymas netenkina paciento, šis turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, o dėl, paciento manymu, patirtos žalos atlyginimo – į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

„Įstaigose paslaugų teikimo tvarka reglamentuota Vidaus tvarkos taisyklėse, kurios parengtos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir tvirtinamos direktoriaus įsakymu. Pacientas, gavęs šeimos gydytojo siuntimą, antro lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms (gyd. specialistų konsultacijoms) gali registruotis į bet kurią gydymo įstaigą ir gauti paslaugą jam patogiu metu. Šiuo metu dėl epideminės situacijos ir būtinybės reguliuoti pacientų srautus gydytojo specialisto konsultacijos gali tekti laukti ilgiau kaip 60 d.“, – pabrėžė V. Turauskytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.