Sveikata

2021.07.30 20:44

Naujos koronaviruso atmainos taikosi į visiškai paskiepytus žmones, bet jie COVID-19 serga lengviau

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.07.30 20:44

Singapūre stebima tendencija, kad tarp visų per pastarąjį mėnesį užsikrėtusių asmenų net 75 proc. yra visiškai paskiepyti žmonės, rašo „Asia Pacific“. Kartu pastebėta, kad net ir užsikrėtę šie asmenys serga besimptome arba labai lengva COVID-19 forma. 

Pavyzdžiui, liepos 22 dienos duomenimis, iš 1096 asmenų, kurie koronavirusine infekcija Singapūre užsikrėtė per pastarąsias 28 dienas, 44 proc. buvo visiškai skiepyti, 30 proc. skiepyti iš dalies bei 25 proc. visiškai neskiepyti.

Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš šių atvejų aštuoniems buvo patvirtinta sunki COVID-19 ligos eiga, visi asmenys gydomi ligoninėje. Iš jų 7 reikalingas deguonis, dar vienas asmuo yra kritinės būklės, gydomas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Nė vienas iš šių 8 asmenų nebuvo visiškai paskiepytas nuo COVID-19.

Tai tik patvirtina, kad vakcinuotas žmogus gali užsikrėsti koronavirusine infekcija, dėl to plintant labiau užkrečiamiems koronaviruso variantams vien skiepų gali nepakakti. Tačiau kartu tai rodo, kad vakcinos sukuria veiksmingą apsaugą nuo sunkios ligos formos, hospitalizacijos bei mirties.

Tai, kad didesnis užsikrėtimų skaičius fiksuojamas visiškai paskiepytų asmenų grupėje, nei medikų, nei mokslo bendruomenės nestebina – šių tiesiog šalyje yra daugiau. Šiuo metu Singapūre pilnai vakcinuotų asmenų dalis sudaro 75 proc. (5,7 mln. asmenų) ir tai pagal vakcinacijos apimtis yra antra daugiausia gyventojų paskiepijusi šalis pasaulyje po Jungtinių Arabų Emyratų. Singapūre gyventojų skiepijimui naudojamos „Pfizer“ ir „Moderna“ gamintojų vakcinos.

Panašios tendencijos stebimos ir Jungtinėje Karalystėje bei Izraelyje. Pastarojoje šalyje plintant delta atmainai per šį mėnesį matomas naujų atvejų augimas: nuo pavienių užsikrėtimų skaičiai šoktelėjo iki pusės tūkstančio per parą.

Siekdama suvaldyti kylančią užsikrėtimų bangą Izraelio Vyriausybė leido trečia „Pfizer“ vakcinos doze skiepyti vyresnius, silpnos imuninės sistemos asmenis. Mat praėjusios savaitės duomenimis iš 46 dėl sunkios COVID-19 ligos hospitalizuotų pacientų pusė sudaro visiškai paskiepyti asmenys, tačiau visi be išimties yra priskiriami rizikos grupei.

Kad augant paskiepytų asmenų skaičiui šalyje kartu didėja ir naujų atvejų skaičius paskiepytų grupėje patvirtina ir Bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas bei matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius. Jo sukurtame tinklaraštyje „Epidemijos dienoraštis“ publikuotame straipsnyje vaizdžiai parodoma, kaip tai galima apskaičiuoti.

„Kuo didesnė dalis vakcinuotų populiacijoje, tuo didesnė jų dalis ir tarp naujai užsikrėtusių. Jeigu populiacijoje vakcinuotų yra 90 proc. tai tarp visų susirgusių jų turėtų būti pusė, jeigu vakcinacijos efektyvumas yra 90 proc.“, – nurodo publikacijos autorius.

Kartu V. Zemlys-Balevičius atkreipia dėmesį, kad kuo mažesnis vakcinos efektyvumas, tuo bus didesnė dalis užsikrėtusių tarp visiškai paskiepytų žmonių.

Šiuo metu Lietuvoje gyventojų vakcinacijai naudojamos 4 Europos vaistų agentūros patvirtintos vakcinos ir jų efektyvumas įvairių koronaviruso mutacijų atveju skiriasi. Beje, net ir tų pačių vakcinų efektyvumas skiriasi priklausomai nuo šalies.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai parodė, kad „Pfizer“ gamintojo vakcinos efektyvumas prieš delta variantą siekia 88 proc. po dviejų dozių ir 33 proc. – po vienos dozės. „AstraZeneca“ skiepo efektyvumas mažesnis: 33 proc. po vienos dozės ir 60 proc. po dviejų skiepo dozių.

Kanadoje skaičiai panašūs: nuo delta atmainos „Pfizer“ vakcinos vienos dozės efektyvumas siekia 56 proc., dviejų dozių – 87 proc., „AstraZeneca“ – 67 proc. po vienos dozės, duomenų apie dviejų dozių efektyvumą publikacijos skelbimo metu šalis neturėjo, o štai „Moderna“ vakcinos vienos dozės efektyvumas Kanadoje siekia 72 proc. po pirmos dozės.

Tačiau Izraelyje pastebėta, kad dvi „Pfizer“ gamintojo vakcinos dozės tesuteikia 64 proc. apsaugą nuo delta atmainos.

Tokie vakcinų efektyvumo skirtumai mokslo bendruomenės nestebina, nes juos gali lemti daug įvairių veiksnių: stebimose grupėse esančių asmenų amžiaus, gretutinės ligos, priklausymas rizikos grupei, socialinis aktyvumas ir kiti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.