Sveikata

2021.07.29 20:30

LRT FAKTAI. Ekspertė: natūraliai įgytas imunitetas COVID-19 ligai nėra pranašesnis už tą, kuris gautas su skiepu

Jurga Bakaitė, LRT.lt, Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba2021.07.29 20:30

Kai kuriuos gyventojus nuo skiepijimosi atgraso manymas, jog persirgus liga susidarys vadinamas natūralus imunitetas, neva geresnis nei po skiepo.

Internete plinta ištrauka iš LRT TELEVIZIJOS žinių įrašo, kur teigiama, kad Islandijoje, kur auga naujų susirgimų skaičius ir griežtinami ribojimai, tarp susirgusiųjų net daugiau pasiskiepijusiųjų. Tai tapo pretekstu sėti paniką ir raginti nesiskiepyti.

Iškraipė reportažą

„Nors Islandijoje visiškai paskiepyta daugiau nei 70 procentų gyventojų, matomas naujų susirgimų šuolis, nulemtas užkrečiamesnės delta viruso atmainos. Tarp susirgusiųjų daugiausia paskiepytų gyventojų“, – sakoma žiniose.

Būtent čia įrašas, kuriuo pasidalijo ir Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis, staiga nutrūksta, nes, jei žiūrėtume visą reportažą, jame paminimas agituojantiems prieš skiepus nepatogus argumentas – sakoma, kad paskiepytieji vakcina nuo COVID-19 serga lengvesne ligos forma.

Be to, tendencija, kad Islandijoje serga pasiskiepiję žmonės, matoma tik maždaug savaitę.

Panaši situacija, kad auga susirgusiųjų, taip pat ir pasiskiepijusių, skaičius, matoma ir Izraelyje. Izraelio tyrėjai yra linkę kaltinti naująjį delta variantą, taip pat daroma prielaida, kad vakcinos poveikis silpsta, praėjus keliems mėnesiams. Tačiau apskritai mokslininkai sutinka, kad šiuo metu tiesiog nėra pakankamai duomenų tokiems apibendrinimams daryti.

Imunitetas nesiskirs, tačiau savijauta gali būti nepalyginama

Lietuvos statistika – kol kas kitokia. Nepasiskiepiję ir ne iki galo vakcinuoti asmenys, naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiandien sudaro 94 procentus visų užsikrėtusiųjų, beveik visi mirusieji irgi nebuvo paskiepyti.

Biomedicinos mokslų daktarė, profesorė, Nacionalinio vėžio instituto imunologijos laboratorijos vedėja Vita Pašukonienė LRT.lt sakė, kad organizmui skirtumo nėra, ar žmogus imunitetą gauna su skiepu, ar persirgęs liga.

„Koks susidarys imunitetas, nėra jokio skirtumo, ar persergi virusine infekcija, ar gauni skiepą nuo konkretaus viruso fragmento. Imuniteto atsakas, greitis nuo to visiškai nepriklauso. Imuninei sistemai visiškai jokio skirtumo, kiek ji to antigeno gaus ir kokio pavidalo“, – aiškina profesorė.

Esminis skirtumas, ką mini ir Islandijos, kur išaugo susirgusių pasiskiepijusiųjų asmenų skaičius, specialistai – skiepas mažiau nualins organizmą nei liga.

Ekspertai sako, kad negalima prognozuoti, kas ir kaip sunkiai sirgs COVID-19 liga, o štai vakcinų nepageidaujamas poveikis, karščiavimas ir skausmas, kurių baiminasi ir daugelis vengiančiųjų skiepytis, yra nuspėjamas. Be to, vis dar nėra tyrimų, kaip ilgai laikosi persirgus įgytas imunitetas. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat rekomenduoja pasiskiepyti – net ir tiems, kurie jau persirgo šia liga, nes skiepas veikia kaip imuniteto pastiprinimas.

Prof. V. Pašukonienė sako, kad organizmas su tikru ligos sukėlėju kovos tol, kol viruso plitimas bus sustabdytas, tai gali stipriai nualinti.

„Yra skirtumas, jei organizmo imuninė sistema visiškai nepasiruošusi susidurti su virusu, prieš jį kariauti, virusas dauginsis organizme tol, kol imuninis atsakas susiformuos. Specifiniam atsakui susiformuoti reikia mažiausiai savaitės, <...> kad imuninė sistema su juo susipažintų ir paruoštų ginklus tam virusui naikinti. Kad imuninė sistema pakankamai pajėgi ir tą savaitę turėsime, garantijų neturime“, – sako pašnekovė. Jos žodžiais, skiepijantis imunitetą įgyti tiesiog mažiau rizikinga.

Vitaminai nepagelbės

Profesorė paragino nesuklysti ir dėl vadinamojo natūralaus imuniteto, esą tokio termino iš viso nėra. Kartais tvirtinama, neva pakanka sveikai maitintis, aprūpinti organizmą vitaminais, būti gryname ore ir užsikrėtimas nesukels pavojaus.

„Tai nėra vien imuniteto, tai yra bendras organizmo stiprinimas. Jis šiek tiek gali [padėti] bendram atsparumui, tie mikroorganizmai, kurių yra gerklėje, nosiaryklėje, gleivinėje, ant odos, mums gali padaryti žalos greičiau, jei būsime nesigrūdinę, jei neturėsime pakankamai neorganinių ir organinių medžiagų atsargų organizme, kad jis galėtų reaguoti.

Nėra įrodymų, kad tai tikrai padeda kuriant specifinį imunitetą, būtent kai reikia reaguoti į kokį nors naują virusą, naują bakteriją. Taip, tikrai reikia ir išsimiegoti, ir nestresuoti, ir turėti pakankamai mikroelementų, vitaminų, bet tai nepadeda specifinei reakcijai į virusą“, – aiškino pašnekovė.

Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius sako, kad iškirpti atskirą informacijos fragmentą, ištrauktą iš konteksto, yra dažnai naudojamas netikrų naujienų kūrimo metodas.

„Tai turi didžiulį poveikį dėl to, kad mes gyvename informacijos gausoje ir yra labai mažai žmonių, kurie galėtų sekti visą tą informaciją. Pasiimamos tam tikros atkarpos, tokie maži fragmentai ir būtent iš tų mažų fragmentų mes susidarome tam tikrą įspūdį. Šitas atvejis gali būti toks: aš nepamatysiu viso to reportažo, bet sužinosiu, pamatysiu tą fragmentą ir pasakysiu: va, žiūrėkit, taip kalbėjo. Viskas. Konteksto aš juk neturėsiu“, – kaip iškraipomos naujienos, komentavo jis.

LRT TELEVIZIJOS naujienų reportažas neįrodo, kad pasiskiepiję asmenys dažniau serga COVID-19, jame minima vienos savaitės tendencija Islandijoje, Islandijoje taip pat fiksuojama, kad vakcinacija padeda palengvinti ligos eigą. Lietuvoje šiuo metu pastebima tendencija, jog koronavirusu užsikrečia ir sunkiau serga tie žmonės, kurie dar nėra pasiskiepiję. Ekspertų teigimu, pasiskiepijus ar persirgus infekcija gautas imunitetas kokybiškai nesiskiria, tačiau jie įspėja, kad ligą pakelti organizmui nepalyginamai sunkiau nei skiepą.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.