Sveikata

2021.07.27 21:31

Įtampa Klaipėdoje auga: pildosi COVID-19 pacientams skirtos ligoninės lovos, pacientus priimti ruoštis raginamos regiono ligoninės

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.07.27 21:31

Klaipėdos regione nestojant sergamumo COVID-19 ritmams įtampa auga ir ligonius priimančioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL). Šioje gydymo įstaigoje jau ruošiamos papildomos lovos kasdien atvykstantiems vis naujiems sunkiems pacientams, ligoninėje pikas prognozuojamas rugpjūčio viduryje.

KUL plečia lovų skaičių, žvalgomasi į regiono ligonines

Antradienį į šią ligoninę paguldyti ir čia kovą prieš COVID-19, padedami medikų, tęs 12 pacientų.

Jau kurį laiką Klaipėdos apskrityje augant sergamumui šia liga įtampa auga ir ligoninėje. Šiuo metu visi sunkūs regiono ligoniai gydomi KUL, tačiau neatmetama, kad netrukus į šį procesą gali tekti įsitraukti ir kitoms regiono ligoninėms.

„Mes plečiame lovų skaičių. Šiandien atlaisviname ir nuo ketvirtadienio būsime pasiruošę visą dešinįjį bloką. Atlaisviname du blokus – tarpinį ir dešinįjį, iškeldami dabar ten esančius padalinius. Tada galėsime priimti apie 90 COVID-19 sergančių pacientų. Šiandien turėjome pasitarimą su regiono ligoninėmis, aptarėme, kad jie būtų pasiruošę, kad gali reikėti ir vadinamųjų atraminių ligoninių pagalbos. Visos žino, visi turi patirtį dabar“, – antradienį LRT.lt situaciją apibendrino KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Žinia, pradėjus augti susirgimų skaičiams, ligoninės pradeda pilnėti ne iš karto, o po kurio laiko. Vertinant dabartinę situaciją, pikas ligoninėje prognozuojamas rugpjūčio viduryje.

„Vertinant tai, kad yra nemažai pasiskiepijusiųjų, be abejonės, stacionarinė banga, kai patenkama į ligonines, nuo pakilimų ji būna maždaug po 2–3 savaičių. Dabar reikia tikėtis, kad apie rugpjūtį tai bus, jeigu kils ir toliau“, – prognozavo V. Janušonis.

Galimus ateities sergamumo ir jo suvaldymo scenarijus KUL vyriausiasis gydytojas antradienį aptarė ir su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku.

„Tai, kas yra šiandien, yra toli gražu ne bangos pikas, o bangos pradžia, todėl ruoštis galimiems patiems netikėčiausiems, nors praktiškai ir tikėtiems scenarijams yra pats laikas“, – sakė V. Grubliauskas.

Meras akcentavo, kad tik maždaug trečdalis KUL gydomų COVID-19 pacientų yra klaipėdiečiai, likusioji dalis – kitų regiono savivaldybių gyventojai.

„Jeigu bus taip, kad KUL pajėgumai artės prie maksimalaus užpildymo, be abejo, turės imti veikti panašus planas, kuris buvo prieš tai. Toliau eilėje yra Respublikinė Klaipėdos ligoninė, po jos – Šilutė“, – vardijo V. Grubliauskas ir pridūrė, kad šiuo metu nėra labai ramus metas.

Dauguma patekusiųjų į ligoninę – nepasiskiepiję asmenys

Absoliuti dauguma iš šiuo metu 51 KUL gydomo COVID-19 liga sergančio paciento yra užsikrėtę delta atmaina, vienas – britiškąja.

Tačiau ligoninėje jau yra nustatyta ir tokių ligos atmainų, kurios nepriskiriamos jokioms iki šiol žinomoms.

„Kaip mus informavo Molekulinė ir genetikos laboratorija, yra tokių, kurioms netinka nė vienos atmainos turimi reagentai. Tai reiškia, kad tai yra kažkokia kitokia, kadangi tų atmainų jau skaičiuojama šimtais, o greitai, ko gero, bus skaičiuojama ir tūkstančiais pasaulyje. Iš tikrųjų keičiasi virusai“, – aiškino KUL vyriausiasis gydytojas V. Janušonis.

Ligoninėje gydomų pacientų būklė yra įvairi, tačiau, lyginant su anksčiau buvusiomis ligos bangomis, dabar pacientų būklė yra kiek lengvesnė. Šiuo metu ligoninės reanimacijoje gydomi 4 pacientai, 3 iš jų taikoma plaučių ventiliacija.

Beveik visi ligoninėje atsidūrę COVID-19 užsikrėtę pacientai nebuvo pasiskiepiję – 2 pacientai buvo gavę po pirmąją vakcinos dozę, o dar 2 buvo pasiskiepiję, tačiau yra garbaus amžiaus ir turi labai daug gretutinių ligų, kurios, kaip manoma, ir silpnina imunitetą.

KUL vyriausiojo gydytojo teigimu, delta atmaina užsikrėtusiųjų ligos eiga yra panaši kaip ir anksčiau plitusia atmaina sirgusių pacientų, tačiau kiek kinta apie užsikrėtimą pranešantys simptomai.

„Daugiau pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų kataru, kas nebuvo būdinga nei britiškajam, nei ankstesniam plačiai išplitusiam variantui, mažiau uoslę praranda, skonį. Tačiau šiaip simptomatika yra ta pati, tik plitimas yra didesnis“, – apibendrino pašnekovas.

Tiesa, pastebima, kad dabar augant sergamumui į ligonines patenka mažiau sunkiai sergančių gerokai pagyvenusių žmonių. Tai siejama su tuo, jog nemaža dalis garbaus amžiaus gyventojų yra pasiskiepiję.

Vasarą medikams dirbti – nemenkas išbandymas

Nors kol kas ligoninė nėra perpildyta, tačiau medikams šiuo metu dirbti itin sunku, kadangi užsikrėsti liga galima ir pasiskiepijus, medikai vis dar dirba vilkėdami nuo pat pandemijos pradžios jau visiems gerai žinomą specialią aprangą. Šią vasarą vyraujant itin karštiems orams dirbti tokiomis sąlygomis – nemenkas iššūkis.

„Serga ir paskiepyti žmonės. Jie ligoninėse mažiau guli, nes dažniausiai serga lengvai, bet jie nešioja užkratą, todėl reikia ir tikrintis, ir saugotis. Mūsų medikams ir kitiems yra be galo sunku su kombinezonais dirbti tokiame karštyje, nes ventiliacinių sistemų ligoninės dar neturi. Reta ligoninė turi, kad visur būtų. Nelengva dirbti vasarą“, – pasakojo V. Janušonis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.