Sveikata

2021.07.24 19:19

Antibiotikų vartojimas siejamas su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika

LRT.lt2021.07.24 19:19

Antibiotikai yra labai naudingi gydant infekcijas, tačiau mokslininkai vis dar aiškinasi, kokias sveikatos problemas gali sukelti dažnas ir perteklinis antibiotikų vartojimas.

Naujo tyrimo išvados, paskelbtos 2021 m. Europos medicinos onkologų draugijos pasauliniame kongrese dėl virškinimo trakto vėžio, rodo, kad žmonėms, ypač jaunesniems nei 50 metų, dėl antibiotikų vartojimo gali padidėti storosios žarnos vėžio rizika.

Ši informacija dar kartą pabrėžia, kaip svarbu prieš skiriant antibiotikus kruopščiai išanalizuoti jų galimą teigiamą ir neigiamą poveikį, ir galbūt sustiprina argumentus dėl storosios žarnos vėžio tyrimų skyrimo jaunesniems pacientams.

Neatsakingas antibiotikų vartojimas

Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) pažymi, kad antibiotikai yra naudingi gydant tam tikras infekcijas. Jie paprastai skiriami bakterinėms infekcijoms gydyti, nes kovoje su virusų sukeltomis infekcijomis jie nėra veiksmingi.

Be to, antibiotikai ne visada yra būtini, nes kartais organizmas sugeba pats kovoti su infekcija.

Antibiotikų vartojimas be reikalo kelia vis didesnį susirūpinimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Jungtinėse Valstijose CDC pasisako už atsargų antibiotikų vartojimą, kad būtų išvengta jų neigiamo poveikio.

Pavyzdžiui, antibiotikus vartojantiems žmonėms gresia Clostridioides difficile ir kitos antibiotikams atsparios infekcijos.

Be to, Nacionaliniai sveikatos institutai (NIH) pažymi, kad antibiotikai gali sunaikinti naudingas virškinimo trakto bakterijas.

Siekiant subalansuoti šią riziką, sveikatos priežiūros specialistai turėtų vengti skirti antibiotikus, kai tai nėra būtina. Antibiotikų, kurių skirti nėra prasmės, receptai JAV sudaro mažiausiai 30 proc. visų ambulatoriškai gydomų pacientų antibiotikų receptų.

„Didžiausias iššūkis gilinant sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų supratimą apie antibiotikų vartojimą yra iškreiptas galimos naudos ir mažai akcentuojamos rizikos pusiausvyros suvokimas, – „Medical News Today“ sakė Atlantos (Džordžijos valstija) Emory universiteto medicinos mokyklos infekcinių ligų docentas dr. Michaelas Woodworthas. – Siekis tobulinti turimų antibiotikų skyrimo priežiūrą yra svarbus prioritetas visame pasaulyje, padėsiantis sumažinti galimą antibiotikų toksišką poveikį ir išvengti vis didėjančio infekcijų atsparumo antibiotikams.“

Šiuo metu turima informacija skatina apdairų antibiotikų vartojimą, o mokslininkai vis dar tiria su jų vartojimu susijusią riziką.

Poveikis storosios žarnos vėžiui

Amerikos vėžio draugija pažymi, kad atmetus įvairias odos vėžio formas, storosios žarnos vėžys yra trečias pagal dažnumą onkologinis susirgimas JAV.

Apskritai pastaraisiais metais storosios žarnos vėžio atvejų skaičius linkęs mažėti, tačiau tarp jaunesnių nei 64 metų asmenų jis išaugo.

Didėja susirūpinimas dėl storosios žarnos vėžio plitimo tarp jaunesnių žmonių.

Naujausi žurnale „Cancer“ paskelbti duomenys rodo, kad tyrimus dėl kolorektalinio vėžio reikėtų pradėti skirti nuo 45 metų, o ne nuo 50 metų, kaip kad yra dabar, nes tai padėtų ir anksti nustatyti šį susirgimą, ir užkirsti jam kelią.

Dėmesys storosios žarnos vėžio, kuris yra antra pagrindinė su vėžiu susijusių mirčių priežastis JAV, prevencijai ir diagnostikai siejamas su ligos poveikiu sveikatai ir mirtingumu.

Galima sumažinti tikimybę susirgti šio tipo vėžiu, vengiant tam tikrų rizikos veiksnių, tokių kaip alkoholio vartojimas, tabako vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka.

Tačiau ekspertai kolorektalinį vėžį taip pat sieja ir su nemodifikuojamais rizikos veiksniais, tokiais kaip amžius, paveldimumas, genetika ar uždegiminė žarnyno liga. Dėl šių priežasčių ankstyva patikra yra labai svarbi, siekiant sumažinti mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio.

Kai kurie kolorektalinio vėžio riziką didinantys veiksniai iki šiol lieka nežinomi arba vis dar tiriami, pavyzdžiui, šis neseniai nustatytas ryšys tarp antibiotikų vartojimo ir storosios žarnos vėžio. Mokslininkams tiriant naujus kolorektalinio vėžio rizikos veiksnius, ankstyvas tikrinimasis greičiausiai taps dar svarbesnis.

Antibiotikų vartojimas ir padidėjusi storosios žarnos vėžio rizika

Šio tyrimo autoriai surinko pacientų Škotijoje duomenis ir išanalizavo ankstyvojo ir vėlyvojo storosios žarnos vėžio atvejus.

Jie priskyrė jaunesnius kaip 50 metų asmenis ankstyvojo kolorektalinio vėžio grupei, o penkiasdešimtmečius ir vyresnius – vėlyvojo.

Tyrėjai palygino 7903 kolorektaliniu vėžiu sergančius asmenis su 30 418 žmonių kontrolinėse grupėse. Iš visų tyrimo dalyvių, kuriems buvo diagnozuotas storosios žarnos vėžys, 445 buvo jaunesni nei 50 metų.

Mokslininkai ištyrė peroraliniu būdu vartojamų antibiotikų skyrimo ir vartojimo trukmės poveikį tiems, kurie serga kolorektaliniu vėžiu, ir tyrimo dalyviams atitinkamose kontrolinėse grupėse.

Jie nustatė ryšį tarp antibiotikų vartojimo ir padidėjusios storosios žarnos vėžio rizikos tiek ankstyvojoje, tiek vėlyvojoje kolorektalinio vėžio grupėse.

Storosios žarnos vėžio rizika, susijusi su antibiotikų vartojimu, ankstyvojoje ir vėlyvojoje grupėse skyrėsi.

Remiantis tyrimo rezultatais, žmonėms, vėlesniame amžiuje susirgusiems storosios žarnos vėžiu, su antibiotikais siejama jo rizika siekė 9 proc. Tiems, kuriems ši liga pasireiškė ankstyvesniame amžiuje, ši sąsaja riziką padidino beveik 50 proc.

Visgi ši rizika nėra siejama su visais antibiotikų ir visais kolorektalinio vėžio tipais. Mokslininkai pažymi, kad „abejose amžiaus grupėse dauguma antibiotikų klasių nebuvo reikšmingai susijusios su storosios, tiesiosios žarnos ar distalinės storosios žarnos dalies vėžiu“.

Jaunesnio amžiaus tyrimo dalyvių grupėje padidėjusi gaubtinės žarnos vėžio rizika buvo siejama su tokių antibiotikų kaip chinolonai bei sulfonamidai / trimetoprimas vartojimu.

„Gali būti, kad antibiotikai buvo išrašyti dėl naviko simptomų, kurie buvo klaidingai priskirti infekcijai, kad gretutinės ligos, tokios kaip uždegiminė žarnyno liga, galėjo padidinti antibiotikų skyrimo ir navikų atsiradimo tikimybę arba, kaip teigia autoriai, galėjo pasireikšti tiesioginis neigiamas antimikrobinių vaistų poveikis bakterijų bendrijoms, kurios kitu atveju galėjo padėti apsisaugoti nuo vėžio vystymosi“, – svarstė dr. M. Woodworthas, išskirdamas kelias galimas tokios eigos priežastis, kurias, anot jo, tiksliau galėtų įvardinti tolesni tyrimai.

„Norint geriau suprasti, ar antibiotikai vaidina svarbų vaidmenį vėžio išsivystymui, ar tiesiog netyčia buvo su juo susieti šiame tyrime, reikės tikslesnių tyrimų“, – pridūrė jis.

Tyrimas leidžia geriau suprasti galimus storosios žarnos vėžio rizikos veiksnius ir skatina atsargumą vartojant antibiotikus. Tyrime taip pat pabrėžiama, kad storosios žarnos vėžio pavojus kyla vis jaunesniems žmonėms.

„Mūsų išvados rodo, kad antibiotikai gali turėti įtakos storosios žarnos naviko formavimuisi visose amžiaus grupėse, ypač jaunesniems nei 50 metų asmenims. Gali būti, kad antibiotikų poveikis prisideda prie pastebimo [ankstyvojo kolorektalinio vėžio] vystymosi, ypač proksimalinėje storosios žarnos dalyje“, – reziumuoja tyrimo autoriai, sutinkantys, kad šioje srityje reikalingi platesni tyrimai, kurie padėtų nustatyti kolorektalinio vėžio priežastis.

„Jei mūsų tyrimo išvados bus patvirtintos, tai taps dar viena priežastimi kiek įmanoma labiau kontroliuoti dažną ir neatsakingą antibiotikų skyrimą“, – teigė jie.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.